Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.2.4.4.2.3; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3

2024 m. liepos 4 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, vedęs, teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 34 MGL (1700 Eur) bauda (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. M. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 23 val.15 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo tėvui A. M. į veidą po dešine akimi, po to, grumtynių metu, pargriovė nukentėjusįjį A. M. ant žemės bei ne mažiau kaip du kartus sudavė jam į abiejų pusių liemens šonus ir krūtinę, po to paėmęs taburetę, sudavė ja nukentėjusiajam A. M. per galvą, padarydamas nukentėjusiajam A. M. muštinę žaizdą galvoje bei dešiniojo VIII šonkaulio lūžimą, tokiais veiksmais nesunkiai sužalojo savo šeimos narį A. M., nes dėl VIII šonkaulio lūžimo A. M. ilgai (ilgiau nei 10 dienų) sirgo.

Kaltinamasis J. M. kaltę pripažino visiškai ir teismui parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. vakare grįžo namo, kadangi buvo jo gimtadienis, nusprendė su tėvu jį paminėti. Švenčiant gimtadienį, apsvaigus nuo alkoholio, prasidėjo tarp jų žodinis konfliktas, po to – grumtynės. Visų aplinkybių neprisimena, tačiau sutinka su faktinėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nurodytomis kaltinamajame akte. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kadangi tėčiui A. M. iš pakaušio srities bėgo kraujas. Pripažįsta, jog sudavė smūgius ir sulaužė tėvui šonkaulį. Su tėvu susitaikė, jo atsiprašė. Civilinį ieškinį pripažįsta, jį atlygino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 196-197).

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad įvykio dieną pasikarščiavo tiek jis, tiek jo sūnus J. M.. Išgėrė per daug alkoholio, kilo konfliktas ir grumtynės. Sūnus jo atsiprašė, jis jam atleido, jie susitaikė, toliau kartu gyvena (1 t., b. l. 197).

Kaltinamojo J. M. padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas A. M. parodė, kad gyvena kartu su sugyventine K. M., sūnumi J. M., jo žmona S. M. bei jų dviem nepilnamečiais vaikais – M. ir M.. 2023 m. gruodžio 8 d. buvo sūnaus, J. M., dvidešimt penkerių metų gimtadienis. Bevartojant alkoholius gėrimus, jau po vidurnakčio, tai yra 2023 m. gruodžio 9 d., K. M. nuėjo parūkyti. Tuo metu J. M. kažkas nutiko, jis tapo agresyvus. J. M. priėjo prie jo ir sudavė su dešinės rankos kumščiu vieną kartą po dešine akimi. Po šio J. M. smūgio jis bandė gintis ir jie susigrūmė. Grumtynių metu J. M. parvertė jį ant žemės, o gulint ant žemės, ant nugaros, sudavė kumščiu jam į įvairias kūno vietas - į kairės ir dešinės pusės šonus, į krūtinę, tiksliau smūgių kiekio negali pasakyti, tačiau tai galėjo būti ne mažiau nei 6 smūgiai. Po to, jam sėdint ant žemės ir atrėmus nugarą į spintelę, J. M. pasiėmė kambaryje esančią taburetę bei ja trenkė į galvą. Kiek kartų trenkė į galvą, neatsimena. Po šio smūgio jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas, aptemo akyse. Kadangi J. M. pamatė, jog jis yra sužeistas, aprimo ir nedelsiant iškvietė medikus. Netrukus atvyko medikai ir policijos pareigūnai, medikai išvežė jį į Kauno klinikas. Dėl sužalojimų šonuose, galvoje, krūtinėje, jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 32-35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. M. parodė, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu A. M., jo sūnumi J. M., pastarojo žmona S. bei dviem jų mažamečiais vaikais. Kadangi 2023 m. gruodžio 8 d. buvo J. M. gimtadienis, dienos metu su ji su A. M. jį pasveikino, vėliau pradėjo visi trys vartoti alkoholinius gėrimus. Bevartojant alkoholinius gėrimus - degtinę, jau po vidurnakčio – 2023 m. gruodžio 8 d., išėjo į balkoną parūkyti. Jai rūkant, J. M. su A. M. kambaryje kalbėjosi, J. M. kalbėjo pakeltu tonu. Staiga pro balkono langą pamatė, jog J. M. su rankos kumščiu sudavė A. M. į galvą, jeigu neklysta - du kartus, bei pasiėmė kambaryje esančią taburetę, ją pakėlė virš galvos A. M. ir sudavė A. M. taburete per galvą. Ji nedelsiant išėjo iš balkono, J. M. jau buvo nuėjęs į savo kambarį, prieš tai iškvietęs greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. A. M. tuo metu sėdėjo ant lovos, skundėsi galvos skausmu, matė, jog jam iš galvos bėgo kraujas. Pasiteiravus A. M., kas nutiko, jis pasakė, kad sūnus jam be priežasties trenkė su taburete per galvą. Netrukus atvykus medikams, jie išvežė A. M. į gydymo įstaigą. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas, ji nežino. J. M. išgėręs būna agresyvus, garsiai kalba, dažnai kelia konfliktus (1 t., b. l. 62-65, 68-71).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. M. parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. apie 20 val. 00 min. namo grįžo jos vyras J. M.. Namuose tuo metu buvo J. M. tėtis A. M., sugyventinė K. M. bei K. dukra A.. J. M. grįžus namo, šventė jo gimtadienį A. M. kambaryje, jis namo parsinešė degtinės ir šampano butelius. Tarp jos vyro J. M. ir jo tėvo A. M. įvyko žodinis konfliktas dėl komunalinių mokesčių mokėjimo. Apie 21-22 val. ji ir A. nusprendė išvykti. Jos namo grįžo 2023 m. gruodžio 9 d. apie 01-02 val., kadangi jai pradėjo skambinėti K. M. dėl to, jog jos vyras susimušė su A. M.. J. M. ir A. M. namuose nerado, tačiau A. M. po kelių valandų grįžus, jis papasakojo, jog J. M. jam spyrė į šonkaulius ir trenkė kėde per galvą. 2023 m. gruodžio 9 d. ryte namo grįžo jos vyras J. M., kuris jai pasakė, kad jis su tėčiu apsistumdė ir tėtis trenkė jam į nosį. Apie tai, jog jis tėčiui kur nors trenktų, nieko nesakė, teigė, kad jie tik apsistumdė (1 t., b. l. 74-77).

2023 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) tyrėjos Ž. Č. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2023 m. gruodžio 9 d. 00 val. 46 min. (duomenys neskelbtini), J. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,43 promilių neblaivumas) konflikto metu tyčia vieną kartą rankomis stūmė neblaivų tėvą A. M. (nustatytas 1,71 promilių neblaivumas) į krūtinės sritį, dėl to šis krito ir į kambaryje stovėjusią kėdę prasikirto galvos plaukuotąją sritį. Dėl sužalojimo pakaušio srityje A. M. greitosios medicinos pagalbos brigada pristatė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių (1 t., b. l. 6-13).

2023 m. gruodžio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad bendraujant su nukentėjusiuoju A. M., šis teigė, jog sukonfliktavo ir susiginčijo su sūnumi girtaudami dėl buto mokesčių. A. M. teigė, jog jį apvertė/pastūmė sūnus J. M. svetainėje, dėl to A. M. krisdamas ant žemės su galva kliudė netoliese esančią kėdę ir prasiskėlė galvą. A. M. nustatytas 1,71 promilės girtumas. Bendraujant su J. M., šis paaiškino, jog girtaudamas su tėvu A. M., pastarasis galimai dėl girtumo suagresyvėjo ir užpuolė J. M.. Teigė, jog tėvas ant jo tiesiog užkrito visu savo kūno svoriu, o J. M. traukėsi. Pastarasis teigė, jog tėvas tiesiog paslydo ir krisdamas ant žemės su galvos pakaušiu užkliuvo už netoliese esančios kėdės, dėl to tėvas A. M. prasiskėlė galvą. J. M. nustatytas 1,43 promilės girtumas. Bendraujant su liudininke K. M., ši nurodė, jog konflikto metu buvo balkone ir nematė viso konflikto, bet grįžusi iš balkono, jau pamatė kruviną savo sugyventinį A. M.. K. M. teigė, jog J. M. dažnai būna agresyvus, piktas, nepatenkintas jos ir tėvo A. M. buvimu namuose. K. M. nustatytas 2,25 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 25-28).

2024 m. sausio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto D. T. išvadoje Nr. G 49/2024(02) užfiksuota, kad galimai muštinė žaizda galvoje, dešinio VIII šonkaulio lūžimas A. M. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir griuvimo metu atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2023 m. gruodžio 9 d. Šonkaulio lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o pagal pateiktus duomenis muštinė žaizda galvoje - kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 87-88).

2024 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad perklausomas Bendrojo pagalbos centro skambutis. Garso įraše girdėti kaip J. M. skambina bendruoju pagalbos telefonu, nurodo, jog susistumdė su tėvu, jis tėvą pastūmė, jis krito ant peties ir pradėjo jam stipriai iš galvos bėgti kraujas (1 t., b. l. 94-97).

2024 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta kūno kameros vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose matyti, kad į įvykio vietą, esančią daugiabutyje, atvyko du policijos pareigūnai. Bute yra A. M., K. M. ir J. M.. J. M. nurodo, kad kilo konfliktas tarp jo ir jo tėvo A. M., tėvas jį puolė pirmas. Tada jis bandė jį paguldyti, o tuo metu jo tėvas atsitrenkė į kėdės kampą. J. M. parodo jo tėvo jam galimai padarytus sužalojimus (1 t., b. l. 98-104).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Bute, kuriame įvyko įvykis, ant svetainės kambario grindų matomos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmes (1 t., b. l. 14-24).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis J. M. panaudojo prieš šeimos narį fizinį smurtą, tai yra tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo šeimos nariui - tėvui A. M. į veidą po dešine akimi, po to jį pargriovė bei ne mažiau kaip du kartus sudavė jam į abiejų pusių liemens šonus ir krūtinę, po to taburete sudavė nukentėjusiajam A. M. per galvą, tokie kaltinamojo veiksmai sukėlė padarinius – nukentėjusiajam A. M. padaryta muštinė žaizda galvoje bei dešiniojo VIII šonkaulio lūžimas, tai yra nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo šeimos nariui nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė konflikto metu, smurtiniai veiksmai pasireiškė suduodant smūgius kumščiu į veidą ir į šonkaulius, taip pat smūgiuojant į galvą taburete, kas rodo, kad kaltinamasis J. M. tuo momentu buvo neigiamai nusistatęs prieš savo šeimos narį ir tai rodo, kad suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (nesunkų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiojo A. M. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusįjį stiprumas.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnis), darytina išvada, kad kaltinamojo J. M. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį pagrindai ir motyvai

Nagrinėjamoje byloje prokurorė, nukentėjusysis A. M. bei pats kaltinamasis J. M. prašė teismo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, o baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

J. M. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas baigtas. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis J. M. atlygino padarytą žalą civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai (2 t., b. l. 8). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. M. ir nukentėjusysis A. M. teismui patvirtino, kad jie susitaikė, daugiau jokių pretenzijų kaltinamajam J. M. nukentėjusysis neturi (1 t., b. l. 197).

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis J. M. vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 190), teistas vieną kartą, tačiau paskirtą bausmę atlikęs (1 t., b. l. 111-113), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 118-121), duomenų, kad po padarytos nusikalstamos veikos būtų padaręs naujų nusikaltimų - nėra. Kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamojo J. M. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis J. M., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant.

Įvertinus tai, jog nusikaltimas padaryti artimoje aplinkoje, kaltinamajam J. M. smurtaujant prieš savo artimąjį giminaitį – tėvą A. M., jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis, BPK 248 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 149,58 civilinį ieškinį (1 t., b. l. 53-55). Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo A. M. gydymu. Kaip nurodyta ieškinyje, informacinės sistemos duomenimis, nukentėjusiajam A. M. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose suteiktos ambulatorinė skubiosios medicinos pagalbos paslauga bei radiologo konsultacija, atlikta smegenų kompiuterinė tomografija dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos. Už paciento gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 149,58 Eur sumą (1 t., b. l. 53-55).

BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Kaltinamasis J. M. atlygino civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą – 149,58 Eur (2 t., b. l. 8). Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukiamas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

2 kompaktinės plokštelė su garso ir vaizdo įrašais, saugomos byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (1 t., bylos viršelis; BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsnis, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. išaiškinti, jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalys).

J. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nutraukti procesą dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 (dvi) kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.