Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audrai Karlonienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

G. S., gim. (duomenys neskelbtini) Varėnoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d., 138 str.2 d.8 p.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: 2017 m. sausio 8 d. apie 09 val. 30 min., adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.65 promilių girtumas), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia, metė stiklinę į savo sugyventinę I. V., pataikė į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. V. muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat G. S. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, t.y. 2017 m. liepos 10 d. apie 13.00 val. viešoje vietoje - Varėnos miesto teritorijoje, miške, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: tyčia, be aiškios priežasties sudavė vieną smūgį mediniu pagaliu į galvą A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), o šiam prisidengus ranka galvą, sudavė vieną smūgį mediniu pagaliu į dešinę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Ž. dešinės plaštakos II delnakaulio lūžimą bei galvos (kairės viršugalvio pusės) sumušimą su poodine hematoma bei sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės plaštakos II delnakaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis G. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vartojant alkoholinius gėrimus ir būnant neblaiviems, tarp jo ir sugyventinės I. V. kilo žodinis tarpusavio asmeninis konfliktas. Šio konflikto metu jis paėmė ir mėtė stiklinę į nukentėjusiąją . Pataikė į galvos sritį ir sužalojo I. V.. Viskas vyko V. D. bute. Konflikto metu V. D. miegojo. Su sugyventine susitaikė, gyvena kartu, dabar nesipyksta.

2017-07-10, vasaros laiku, jis su sugyventine I. V. gyveno palapinėje, miško masyve vadinamam „Dainų slėnyje“, netoliese Varėnos miesto tvenkinio. Grįžę į palapinę išgėrė apie 2 litrus 6 laipsnių stiprumo alaus. Pamatė, kad netoliese jo palapinės, ant suolo sėdi A. Ž., o kitas asmuo vaikštinėjo. Supykęs, kad pašaliniai ateina ir nuniokoja jo palapinę bei ten esantį turtą, paėmė prie palapinės gulėjusį pagalį, apie metro ilgio ir sudavė sėdėjusiam A. Ž. į sprando sritį. Galėjo suduoti ir du smūgius, iš susijaudinimo neprisimina visų aplinkybių. Tiksliai kur sudavė neprisimena, nes buvo įtūžęs. Konfliktas įvyko dėl to, kad atėjo ir atsisėdo ant jo padaryto suolo.

Nukentėjusioji I. V. parodė, kad 2017-01-08 gėrė alkoholinius gėrimus pas V. D.. Begeriant susikivirčijo su sugyventiniu G. S.. Abu buvo neblaivūs. G. S. smogė stikline į kairę galvos pusę ir ją sužalojo. Šiuo metu susitaikę, kartu gyvena. Kaltinamajam pretenzijų neturi.

Liudytojas V. D. parodė, kad 2017-01-08 pas jį bute buvo G. S. ir I. V., visi gėrė alkoholinius gėrimus. Kas tarp jų įvyko nematė, nes užmigo ir miegojo. Iš tyrėjų sužinojo, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai stikline ir ją sužalojo.

Nepilnametis nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad 2017-07-10 rinko depozitinę tarą aplink miesto tvenkinį ir vadinamam „Dainų slėnyje“. Eidami pamatė palapinę ir jis atsisėdo ant suoliuko netoli palapinės. Kaltinamasis G. S. priėjo ir pareikalavo staigiai dingti. Nespėjo nei atsistoti, kai kaltinamasis pagaliu jam kirto į galvą. Atsistojo bandė gintis ir kaltinamasis sudavė antrą kartą, pataikė į ranką. Sudavė smūgius apie metro ilgio ir apie penkių centimetrų storio pagaliu. Sužalojo galvą ir dešinę ranką. Buvo nustatytas dešinės rankos plaštakos delnakaulio lūžimas.Tą pačią dieną kreipėsi į pirminį sveikatos priežiūros centrą, kur jam buvo nustatytas lūžimas ir ranka sugipsuota. Anksčiau G. S. nepažinojo. Vieta, kur stovėjo palapinė, visiems prieinama. Yra takelis, žvejai eina link tvenkinio. Suduodamas smūgius G. S. buvo girtas, tai matėsi iš jo išvaizdos.

Nepilnametis liudytojas D. K. parodė, kad bevaikštant prie miesto tvenkinio prie vadinamo „Dainų slėnio“ pamatė moterį, kuri rankose laikė peilį ir juos varė eiti nuo tos vietos. Iš kažkur atsiradęs vyras kirto pagaliu A. Ž. per galvą. Matė, kad pagalys buvo kaip medžio šaka, apie metro ilgio ir 2-3 cm storio.Po to, kai vyras pagaliu sudavė A. per galvą, tai dar vieną kartą pagaliu sudavė A. ir pataikė į ranką. Nelaukė kas bus toliau ir pabėgo. Jau bėgant A. verkė, sakė, kad skauda ranką ir galvą. Ir moteris, ir vyras buvo girti.Vyras A. sudavė pagaliu be jokio reikalo.

Liudytoja I. V. parodė, kad ji gyvena su sugyventiniu G. S.. 2017-07-10 ryte su sugyventiniu G. S. išgėrė alaus. Buvo miške prie savo palapinės, kai priėjo iš matymo pažįstami du vaikinukai, vieną iš kurių ji pažino, tai buvo Ž. G. sūnus. Po poros minučių grįžusi prie palapinės, ji pamatė, kad G. Ž. sūnus susiėmęs ranka sau už sprando. Ji paklausė, kas atsitiko. G. Ž. sūnus atsakė, kad G. S. pagaliu jam sudavė per sprandą. Vaikas skundėsi, kad jam nuo suduoto smūgio skauda. Ji klausė G. S., kas nutiko, o jis atsakė, kad kabinėjosi, todėl supykęs vienam iš vaikų, t.y. Ž. sūnui, sudavė pagaliu vieną smūgį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

2017-01-08 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisraito Reagavimo skyriaus vyr. patrulio Ramūno Keršio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-01-08 apie 09.40 val., buvo gautas pranešimas, jog 2017-01-08 apie 9.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena V. D., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), įtrauktas į nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, būdamas neblaivus (nustatytas 2,65 promil. girtumas, alkotesteris Drager ARFM-0258, patikros sertifikato Nr. 0468187), žodinio konflikto metu, sudavė su stikline vieną kartą per galvą sugyventinei I. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 3,11 promil. girtumas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Varėnos ligoninės priėmimo skyriuje I. V. diagnozuota mušta galvos žaizda, ji išleista gydytis ambulatoriškai. G. S. buvo laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 140 str. pagrindu (t.1, b.l. 25-27)

2017-01-08 įvykio vietos apžiūros metu, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtos buto patalpos, kur galimai vyko G. S. ir I. V. konfliktas. Kambaryje netoli balkono durų ant grindų ir kilimo rastos dėmės panašios į kraują. Tame pačiame kambaryje ant stalo rasta tuščia stiklinė. Grumtynių ar kitokių nusikalstamos veikos pėdsakų nefiksuota. Iš įvykio vietos paimta stiklinė. (t.1, b.l. 28-34)

2017-01-08 buvo apžiūrėta stiklinė, ji yra iš permatomo stiklo. Stiklinės dugno diametras 5,5 cm, viršutinės dalies diametras - 9 cm, stiklinės aukštis – 9 cm. Tyrimui reikšmingų pėdsakų ant stiklinės nerasta. Stiklinė 2017-01-09 nutarimo pagrindu grąžinta V. D.. (t.1, b.l. 104-107)

2017-01-09 specialisto išvadoje Nr. G 38/2017 (06) nurodyta, kad I. V. padaryta muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas veikiant kietu buku arba bukabriauniu žalojančiu daiktu. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. (t.1, b.l. 51-52).

2017-07-10 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate buvo gautas A. M. pareiškimas, nurodant, kad 2017-07-10 apie 13.00 val. jos nepilnametį sūnų A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje Varėnoje esančiame Dainų slėnyje sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis. Sūnui ligoninėje sugipsavo ranką. Prašo jos sūnų sužalojusį asmenį nubausti įstatymų numatyta tvarka (t.1, b.l. 53-55).

2017-07-10 įvykio vietos apžiūros protokole, dalyvaujant A. Ž., yra užfiksuota vieta, esanti Varėnos m. Alytaus g., miškelyje, esančiame Dainų slėnyje. Nuo V. ir Alytaus gatvių sankryžos už 320 metrų kairėje pusėje įsukus į asfaltuotą keliuką, pažymėtą ženklu, jog skirta pėstiesiems ir dviratininkams, juo paėjus 280 m, yra vietovė apaugusi medžiais. Kairėje tako ištryptas takelis į mišką. Apžiūrėjus vietovę 15-18 m atstumu, tyrimui reikšmingų daiktų nerasta (t.1, b.l. 56-63).

2017-07-18 specialisto išvadoje Nr. G 687/2017 (06) nurodyta, kad A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kliniškai nustatyta dešinės plaštakos II delnakaulio lūžimas bei galvos (kairės viršugalvio pusės) sumušimas su poodine hematoma. Sužalojimai padaryti veikiant galvą ir dešinę ranką kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės plaštakos II delnakaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t.1, b.l. 86).

Teismas konstatuoja:

kaltinamojo kaltė įrodyta.

BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

Pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių

Kaltinamojo G. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes jis tyčia, suduodamas stikline sugyventinei I. V. į galvos sritį, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas . Tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 str. 2 d., pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 str. 1 d. nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas (padarydamas) žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis tyčia smogė stikline nukentėjusiajai į galvos sritį.

BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 str. 2 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 2 d. nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 2 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis matė ir žinojo, kurioje vietoje yra nukentėjusioji, tyčia, be jokio reikalo ar priežasties stipriai smogė stikline nukentėjusiajai į galvos sritį.

BK 140 str. 2 d. veiką kvalifikuoja kaltinamojo veika padaryta asmeniui, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). BK 248 str. 2 d. numato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra ir kartu su juo gyvenantis asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Kaltinamojo G. S. veika tinkamai kvalifikuota ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Kaltinamasis G. S. ir nukentėjusysis A. Ž. nebuvo pažįstami ir iki tiriamo įvykio tarp jų nebuvo priešiškų santykių. Kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tinkamai nesugebėdamas įvertinti realių aplinkybių, būdamas piktas ir įtūžęs ant asmenų, kurie niokoja jo turtą – miške pastatytą palapinę ir ten esantį turtą, atsitiktinai prie palapinės priėjus ir ant suolo atsisėdus nepilnamečiui A. Ž., jį užpuolė ir be realaus pagrindo, du kartus sudavė medine lazda nukentėjusiajam, ko pasekoje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis.

Kaltinamasis G. S. nebuvo matęs ar kas nors jam nebuvo pasakęs, kad A. Ž. anksčiau niokojo jo turtą. Nukentėjusysis A. Ž. nurodo, kad anksčiau G. S. nepažinojo ir jokių reikalų su juo neturėjo. Taigi kaltinamasis G. S., apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį, viešoje vietoje, miesto teritorijoje esančiame miško masyve prie miesto vandens telkinio, elgėsi agresyviai ir įžūliai, be jokio pagrindo sudavė du smūgius nukentėjusiajam pagaliu į galvos ir rankos sritį. Smūgius lazda sudavė visiškai be jokios dingsties, kitų žmonių akivaizdoje. Byloje nėra duomenų, kad smurtinę veiką nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kurios būtų kilusios dėl kaltinamojo G. S. ir nukentėjusiojo A. Ž. asmeninių santykių, taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus prieš kaltinamąjį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką pagal BK 140 str.2 d. ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str.2 d.8 p. lenginančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tiek pagal BK 140 str2 d., tiek pagal BK 138 str.2 d. 8 p.) – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str.1 d. 9 p.). Kaltinamasis dėl apsvaigimo būsenos nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos, dėl to atliko smurtinius veiksmus.

Kaltinamasis praeityje neteistas, vykdo individualią veiklą, administracine tvarka baustas daug kartų ir pagrindinai už girto pasirodymą viešose vietose ( t.2, b.l. 159-163). Kaltinamasis šiuo metu neįrašytas į psichiatro ar nepriklausomybių ligų įskaitą.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkaus nusikaltimų ( BK 11 str. 3 d.) ir prie apysunkio nusikaltimų (BK 11 str.4 d.).

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.

BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamasis G. S. tarpusavio asmeninius konfliktus su partnere sprendė smurtinio veiksmo pagalba ir tokiam elgesiui įtakos turi abiejų kaltinamojo ir nukentėjusios apsvaigimas nuo alkoholio. Pagal BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmių rūšis kaltinamajam G. S. skirtina viešųjų darbų bausmė. Pagal BK 138 str.2 d.8 p. kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Nustatant šios bausmės dydį atsižvelgtina, kad yra tik kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nusikalstama veika padaryta prieš nepilnametį asmenį, darant nusikalstamą veiką panaudotas įrankis – medinis pagalys, todėl bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

Kaltinamajam paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų, o kaltinamojo elgesys visuomenėje – vykdo individualią veiklą, motyvuotas dėl savo elgesio ir asmenybės pasikeitimo teigiama linkme, stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, nevartoti alkoholio, dirbti. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad asmuo siekia persiauklėti ir laikytis bendro gyvenimo nuostatų. Kaltinamajam, paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, skirtinos pareigos bausmės paskirčiai užtikrinti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamasis G. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. pagrindu nuo 2017-01-08 iki 2017-01-09. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytinas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297- 299, 301- 305, 307- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį skirti viešuosius darbus septyniems (7) mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 210 valandų;

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirti terminuotą laisvės atėmimą dvejiems (2) metams (5) penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirti subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą dvejiems (2) metams (6) mėnesiams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 3, 5, 6 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, paskiriant pareigas: gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka ir šią pareigą vykdyti vienerius metus; pradėti dirbti ir tęsti darbą ir šią pareigą vykdyti vienerius metus; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir šią pareigą vykdyti šešis mėnesius.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-01-08 iki 2017-01-09 (dvi dienas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.