Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam R. P., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajai V. U., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 1997-02-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; remiantis Lietuvos Respublikos BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; 2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 1997-09-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 275 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; remiantis Lietuvos Respublikos BK 43 str. dalinai prijungta neatlikta bausmė pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 1997-02-10 nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo; 3) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2000-08-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d., 241 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; remiantis Lietuvos Respublikos BK 35 str. su 400 Lt vertės turto konfiskavimu; pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p., bausmė sumažinta 1/3 – 10 (dešimčiai) mėnesių ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams su 400 Lt vertės turto konfiskavimu; Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros 2008-07-25 nutarimu ikiteisminis tyrimas R. P. atžvilgiu buvo nutrauktas 38 str. pagrindu, jam kaip kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. P. 2010 m. lapkričio 18 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), iš sugyventinės V. U. gyvenamo namo nerakinamos pagalbinės patalpos pagrobė 600 Lt vertės motorinį pjūklą „STIHL-18“, tuo nukentėjusiajai V. U. padarydamas 600 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis R. P. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir parodė, kad nusikaltimo padarymo dieną susipyko su savo sugyventine V. U.. Ši liepė jam išeiti iš pastarosios namų. Išeidamas jis pasiėmė V. U. priklausantį motorinį pjūklą. Pagrobtą pjūklą pardavė. Neatsimena kam. Neatsimena kiek pinigų gavo, bet juos pragėrė. Iki šiol padarytos žalos nukentėjusiajai neatlygino. Šiuo metu jos atsiprašo, žada žalą atlyginti per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo R. P. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta protokolu-pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto nuotraukomis, nukentėjusiosios parodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji V. U. parodė analogiškai kaltinamajam R. P., patvirtindama, jog žala dėl pagrobto pjūklo iki šiol jai nėra atlyginta, palaiko byloje pareikštą 600 Lt dydžio civilinį ieškinį. Jei kaltinamasis R. P. padarytą žalą jai atlygintų, pretenzijų šiam neturėtų. Sutinka taikytis.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2010-11-20 V. U. kreipėsi į Šakių rajono PK dėl jai priklausančio motorinio pjūklo „Stihl 18“ vagystės (b. l. 2).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto nuotraukų matyti, kad V. U. priklausantis pjūklas buvo padėtas jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nerakinamame priestate. Pastate ant grindų matyti tepalo dėmė, paties pjūklo nėra (b. l. 3-8).

Iš nukentėjusiosios V. U. pareiškimo matyti, kad ji dėl motorinio pjūklo „Stihl 18“ vagystės reiškia 600 Lt dydžio civilinį (b. l. 12).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. P. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., kaip paprasta vagystė, kadangi į patalpas, kuriuose buvo motorinis pjūklas, teisė patekti R. P. nebuvo apribota –nukentėjusiosios V. U. namuose kaltinamasis gyveno, tačiau išeidamas iš sugyventinės namų jo paimti leidimo ar sutikimo neturėjo, t. y. veikė prieš savininko valią, numatė ir suprato tokios savo veikos padarinius ir to siekė.

Kaltinamasis V. U. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. 2011-04-22 nutarimu jam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 36, 37, 39). Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu R. P. du karus buvo paskelbta paieška, teismo 2011-07-21 nutartimi kaltinamajam R. P. buvo pakeistos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje į suėmimą (b. l. 78-79); kaltinamasis R. P. laikinai sulaikytas 2013-07-25, o teismo 2013-07-26 nutartimi jam nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas (b. l. 100, 105-106).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar tie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Šiuo konkrečiu atveju teismas daro išvadą, kad R. P. kaltės pripažinimą iniciavo ne jo savanoriškumas, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai – liudytojų M. Š. bei A. P. parodymai. Pats kaltinamasis R. P. po įvykio pasislėpė, ką antrą kartą padarė ir bylą nagrinėjant teisme bei slapstėsi dvejus metus. Toks kaltės pripažinimas ir gailestis nusikaltus, atsiprašymas ir pažadas nukentėjusiajai atlyginti nusikaltimus padarytą žalą išreikštas praėjus daugiau nei 2 metams nuo nusikaltimo padarymo, negali būti laikomas tinkamu pripažįstant nurodytas aplinkybes atsakomybę lengvinančiomis (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p.).

Kaltinamojo R. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skiriant kaltinamajam R. P. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus, į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant kad grobiamas turtas ir norima taip veikti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – veika padaryta siekiant pasipelnyti; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis R. P. teismo teistas, šiuo metu teistumas išnykęs, taip pat vieną kartą yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu, niekur nedirba, kaltinamojo atžvilgiu Panevėžio apskrities VPK Pasvalio PK taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kitokių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų byloje negauta; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys.

Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajam R. P. už padarytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, ją atlikti paskiriant pataisos namuose.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo.

Kaltinamojo gynėjas advokatas prašo taikyti R. P. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 str. ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs susitaiko.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo turi būti padaręs atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką; savo noru atlyginęs ar pašalinęs fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitaręs ją pašalinti arba atlyginti; susitaikęs su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; palankios kaltininkui bylos aplinkybės (paprastai apibūdinančios kaltininką ir jo padarytą veiką) leidžia manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus ir argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1–4 p. nurodytų sąlygų visuma.

Nors kaltinamasis R. P. pripažino esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1 p. nuostata, tačiau teismų praktikoje pasisakyta, kad tik savanoriškas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti švelninti baudžiamąją atsakomybę ar nuo jos atleisti. Savanorišku nelaikomas prisipažinimas, kai kaltininkas keičia parodymus, duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų. Teismas, spręsdamas, ar yra ši sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-464/2005). Byloje nustatyta, kad kaltinamojo R. P. kaltės pripažinimą iniciavo ne jo savanoriškumas, nes jis po nusikaltimo padarymo pasislėpė, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Jei teismas ir laikytų, kad kaltinamasis iš esmės pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nes to neneigė ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu, teismui turi pakankamą pagrindą abejoti, kad kaltinamojo pažadas atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą gali būti neįvykdytas, kadangi toks susitarimas su nukentėjusiąja buvo padarytas tik prieš pat teismo posėdį, per daugiau nei dvejus metus kaltinamasis pastangų ją atlyginti nerodė, niekur nedirba.

Pažymėtina, kad BK 38 straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad, net ir esant BK 38 str. 1 d. nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti kaltinamojo prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas (kasacinė nutartis 2K-565/2012). Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi įvertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) ir įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (kasacinė nutartis 2K-77/2012; 2K-69/2013). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. P. pasislėpė nuo teismo, kas rodo, kad jis nevertina savo poelgio kritiškai, nesistengė sušvelninti nusikaltimu sukeltus padarinius, tai yra atlyginti padarytą žalą, atsiprašyti nukentėjusiosios savalaikiai, šiuo metu yra įtariamas smurtinio nusikaltimo padarymu, taip pat kaltinamajam vieną kartą jau buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybė, tačiau jis vis tiek nusikalto. Aukščiau paminėtų aplinkybių visumoje teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. P. ateityje taip pat nedarys ir naujų nusikalstamų veikų bei jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu.

Teismas mano, kad kaltinamasis R. P. gali slėptis nuo bausmės atlikimo, todėl kardomoji priemonė – suėmimas jam pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios V. U. ikiteisminio tyrimo metu pareikštas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikomas 600 litų dydžio civilinis ieškinys yra pagrįstas, kaltinamojo R. P. pripažįstamas, todėl tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teismo 2013-07-26 nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2013-07-25 iki 2013-09-24, vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo R. P. šešis šimtus litų (600 Lt) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės V. U. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.