Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-09-29 · Civilinė byla Nr. e2-30389-545/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
e2-30389-545/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24673-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-30389-545/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24673-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.3.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.2; 2.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei J. J., –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. J. dėl 724,81 Eur negrąžinto kredito, 79,06 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 35,55 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 115,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 724,81 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-06-07), 26,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (724,81 Eur), nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 142,00 Eur (121,00 Eu už advokato teisinę pagalbą ir 21,00 Eur žymis mokestis) bylinėjimosi išlaidas

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straisnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir ieškovas 2020-03-03 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas iš pradinio kreditoriaus įgijo reikalavimo teisę ir į atsakovės skolą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas 2020-08-26 pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.

Dėl negrąžinto kredito ir administravimo mokesčio priteisimo.

Pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2018-06-07 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pradinis kreditorius suteikė atsakovei 900,00 Eur vartojimo kreditą 48 mėn. terminui (galutinis kredtio grąžinimo terminas 2022-06-07), metinė palūkanų norma 26 proc., kredito mokestis (mokėjmo palūkanos) 556,80 Eur, Sutarties administravimo mokestis 6,75 Eur/mėn. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti Sutartyje nustayto dydžio mokėjimo palūkanas (vartojimo kredito mokestį) bei administravimo mokestį, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė nevykdė prievolių pagal Sutartį ir negrąžino pradiniam kreditoriui 724,81 Eur kredito dalies ir 35,55 Eur bendros kredito kainos. Kandagi atsakovė praleido sutatinių prievolių įvykdymo terminus, nevykdė sutartinių prievolių, pradinis kreditorius 2020-01-15 vienašališkai nutraukė Sutartį. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovės 724,81 Eur dydžio negrąžinto kredito ir 35,55 Eur administravimo mokesčio ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl mokėjimo palūkanų.

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 79,06 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2020-01-15), taikant Sutarties specialiosiose salygose nustatytą 26 proc. metinę palūkanų normą.

Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Atsakovė Sutarties 1.17 p., 3.5.2, 6.1 punktais už suteiktą kreditą įsipareigojo mokėti Sutaretyje nustatyto dydžio (26 proc.) mokėjimo palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė prievolių pagal Sutartį, praleido prievolių įvykdymo terminą ieškovui iš atsakovės priteitina 79,06 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo 2018-06-07 (Sutarties sudarymo dienos) iki 2020-01-15 (Sutarties nutraukimo dienos).

Dėl nuostolių.

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.256 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Kasacinio teismo naujausioje praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 115,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos. Negautos pajamos sudaro 115,14 Eur mokėjimo palūkanų suma už laikotarpį nuo 2020-01-15 (Sutarties nutraukimo dienos) iki 2020-08-25 (kreipimosi į teismą dienos), kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu atsakovė tinakamai ir laiku vykdytų sutartines prievoles.

Dėl (CK 6.247 str.) ieškovės neteisėto neveikimo (CK 6.246 str. 1 d.) nevykdant prievolių pagal Sutartį ieškovas patyrė nuostolių (CK 6.249 str. 1 d.), t. y. negavo mokėjimo palūkanų, kurias gautų atsakovei tinkamai vykdant Sutartį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovės priteistina 115,14 Eur nuostolių.

Ieškovas taip pat prašo priteiti iš atsakovės 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 724,81 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-06-07). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutarinės (civilinės) atsakomybės sąlygų egzistavimas yra įrodytas bei atsižvelgiant į naujausią kasacinio teismo praktika (nurodytą aukščiau CPK 4 str. ) ieškovui iš atsakovės taip pat priteitina 26,00 proc. negautų pajamų, skaičiuotinų nuo negrąžintos kredito sumos 724,81 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos 2020-08-25 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-06-07).

Dėl komepnsacinių palūkanų.

Ieškovas be to prašo priteisti iš atsakovės 26,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 724,81 Eur, nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios, gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Nagrinėjamu atveju kreditorius reikalauja priteisti iš atsakovės 26,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų. Nurodyta metinė palūkanų norma numatyta Sutarties specialiosiose sąlygose. Ją detalizuoja Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 p., kuriame nustatyta, kad „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“. Sutartyje numatytų palūkanų sąvoka atskleista 1.17 p. „Palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias Vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti Vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi Vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas Vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas.“ Iš nurodytų sutarties punktų matyti, kad Sutarties šalys susitarė dėl mokėjimo palūkanų, kurios mokamos už suteiktą kreditą. Sutartie 6.2 p. numatytos atsakovei taikytinos netesybos delspinigių forma (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., CK 6.71 str., CK 6.72 str.). Sutartyje nėra numatytos kompensacinės palūkanos, netinkamas sutartinių prievolių vykdymas Sutartyje užtikrintas netesybomis (delspinigiais).

Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje nenumatytos komepnsacinės palūkanos bei į tai, kad ieškovas nereikalauja alternatyviai priteisti įstatyme numatytų kompensacinių palūkanų (CK 6.210 str.), ir į tai, kad naujasis kreditorius negalį įgyti daugiau teisių nei jam perleido pradinis kreditorius, ieškovo reikalavimas dėl 26,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 724,81 Eur, nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 954,56 Eur (724,81 Eur + 35,55 Eur + 79,06 Eur + 115,14 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-31) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirtsytmo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 83,34 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 121,84 Eur (121,00 Eur*83,34 proc.+ 21,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., CPK 80 str. 7 d.) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilnio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 724,81 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis Eur 81 ct) negrąžinto kredito, 79,06 Eur (septyniasdešimt devynis Eur 6ct) mokėjimo palūkanas, 35,55 Eur (trisdešimt penkis Eur 55 ct) administravimo mokesčio, 115,14 Eur (vieną šimtą penkiolika Eur 14 ct) negautų pajamų, 26,00 proc. dydžio negautų pajamų, skaičiuotinų nuo negrąžintos kredito sumos 724,81 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos 2020-08-25 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos 2022-06-07, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 954,56 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-31) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 121,84 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėja Rima Bražinskienė