- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- e2S-998-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32311-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „New Zeland advance European trading group“
- Advokatai
- Algis Tursas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „New Zeland advance European trading group“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Karolinos turas“ pateikė ieškinį atsakovei UAB „New Zeland advance European trading group“ dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 4955,26 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi pasirengimas bylos nagrinėjimui paskirtas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi paskyrė civilinės bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka 2021 m. vasario 10 d. 9.00 val. Nei ieškovė, nei ją atstovaujantis advokatas Algis Tursas į teismo posėdį neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi ieškovės UAB „Karolinos turas“ ieškinį atsakovei UAB „New Zeland advance European trading group“ dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtu.
4. Teismas pažymėjo, jog į 2021 m. vasario 10 d. 9.00 val. viešą teismo posėdį žodinio proceso tvarka ieškovė ar jos atstovas neatvyko, ieškovės procesinė pozicija ginčo klausimu po atsakovės pateiktų atsikirtimų nežinoma, atsakovė neprašė priimti sprendimo už akių. Sprendė, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neatvykimo į teismo posėdį be svarbių priežasčių pasekmes – palikti ieškinį nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Apeliantė (ieškovė) UAB „Karolinos turas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo tokius nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus:
6.1. Ieškovės atstovas neatvyko į teismo posėdį dėl svarbios priežasties – 2021 m. vasario 9 d. atliktos (duomenys neskelbtini), kadangi dėl (duomenys neskelbtini) dalyvavimas teismo posėdyje buvo neįmanomas.
6.2. Nors teismas formaliai turėjo teisinį pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtu, tačiau sprendžiant dėl neatvykimo į teismo posėdį pasekmių turėtų būti atsižvelgiama į ieškovės elgesį procese. Ieškovė tinkamai ir laiku parengė teismui visus procesinius dokumentus, todėl nėra pagrindo ieškovės procesinio elgesio vertinti kaip proceso vilkinimo ir taikyti neigiamas pasekmes. Be to, dėl taikytų neigiamų pasekmių pailgės bylos nagrinėjimo trukmė, padidės laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos. Taigi ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto taikymas neatitinka tikrosios paskirties (užkirsti kelią vilkinti procesą), proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo ieškovės atskirojo skundo netenkinti ir atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime remiasi tokiais argumentais:
7.1. Ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių dalyvavimui teismo posėdyje bei teismo informavimui apie neatvykimą ir priežastis, nors apie teismo posėdį jai buvo pranešta tinkamai. Kadangi ieškovė nepateikė teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti teismo posėdyje jos atstovui nedalyvaujant, teismas neturėjo teisinio pagrindo svarstyti bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimo.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog neatsisakys savo ketinimo apginti pažeistas teises ir teismas turės atlikti pakartotines procedūras, nesudaro pagrindo konstatuoti koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principų pažeidimo, kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, o procesas nebuvo toli pažengęs. Be to, ieškovės atstovas nesilaikė pareigos būti dėmesingas ir atidžiai rūpintis proceso eiga, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti vertinamas kaip proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų pažeidimas.
7.3. Ieškovės atstovo atskirajame skunde nurodyta neatvykimo į teismo posėdį priežastis nelaikytina svarbia. Tikėtina, jog ieškovės atstovas anksčiau sužinojo apie jam (duomenys neskelbtini), nepagrindė, jog tokią (duomenys neskelbtini) atlikti buvo reikalinga nedelsiant. Ieškovės atstovas turėjo visas galimybes pranešti raštu apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau nesiėmė jokių veiksmų informuoti teismą ar atsakovę apie neatvykimą į teismo posėdį. Be to, ieškovės atstovo kontoroje dirba ne vienas profesionalus teisininkas, todėl apie ieškovės atstovo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje galėjo informuoti kolegos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei taikytos neigiamos pasekmės – ieškinio palikimas nenagrinėtu neatvykus ieškovei ar jos atstovui į teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
10. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. . Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtu, kadangi nei ieškovė, nei jos atstovas neatvyko į teismo posėdį ir teismo neinformavo apie neatvykimo priežastis, o atsakovė neprašė priimti sprendimo už akių.
12. Byloje esančiais duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog ieškovė ir/ar jos atstovas apie 2021 m. vasario 10 d. 9:00 val. vyksiantį teismo posėdį buvo informuoti. Taip pat nustatyta, jog atsakovė pateikė teismui prašymą nagrinėti civilinę bylą jai nedalyvaujant, o ieškovė tokio prašymo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Taigi, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė ir/ar ją atstovaujantis advokatas į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties.
13. Tačiau pažymėtina, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018 ir kt.).
14. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, net ir esant konkrečiam CPK ar CK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė ir/ar jos atstovas yra pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teikė civilinėje byloje procesinius dokumentus, laikydamasi procesinių terminų. Nors ieškovės atstovas savalaikiai neinformavo pirmosios instancijos teismo apie negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis, nepavedė to atlikti kitiems kolegoms, tačiau tokia susiklosčiusi vienkartinio pobūdžio faktinė situacija nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės ir/ar jos atstovo pasyvaus elgesio, sistemingai neatliekamų procesinių veiksmų, piktybiškai vilkinamo proceso, kurį pati ir inicijavo, sudarančių pagrindą taikyti proceso įstatyme įtvirtintas neigiamo pobūdžio procesines pasekmes – palikti ieškinį nenagrinėtu.
16. Be to, atsižvelgtina į tai, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu, tokiu būdu pasirengus civilinės bylos nagrinėjimui, paskirtas teismo posėdis. Nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau esant paruoštai bylai nagrinėti teismo posėdyje, tokiu būdu būtų dar užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos. Pažymėtina ir tai, jog šiuo konkrečiu atveju prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu, paliekant jos ieškinį nenagrinėtą dėl neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties neatitinka palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, kas sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, teikia teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nagrinėjamu atveju nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
tenkinti apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.