Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Kotrynai Steigvilaitei,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui Č. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama nustatyti šalių vaiko D. S. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo šalių vaikui išlaikymą po 280 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant ieškovei išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 1 200 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą, susidariusį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., pavedant ieškovei lėšas tvarkyti uzufrukto teise, nustatyti prašomą bendravimo tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su šalių sūnumi 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kur vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovas šiuo metu gyvena skyrium pas savo seserį, dėl taikytų kardomųjų priemonių. V. T. nurodė, kad norėtų gyventi įprastame jam bute, kuriame gyveno iki šiol. Vaiko apklausoje nurodė, kad su motina sutaria gerai. Tiek tėvas, tiek motina teikia išlaikymą, duoda kišenpinigių ir perka daiktus. Vaiko nurodymu, abu tėvai turi gerų ir blogų savybių. Tėtis nėra „drausmingas“, o mama „drausminga“.

14. 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje patvirtina, kad atsakovas, būdamas neblaivus, kėlė konfliktą namuose, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09500-21, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kurioje ieškovė yra nukentėjusioji. 2020 m. lapkričio 19 d. policijos pranešime nurodoma, kad atsakovas buvo neblaivus, namuose kilo konfliktas. Policijai dėl atsakovo elgesio ir neblaivumo buvo pranešta 2021 m. kovo 28 d., 2021 m. sausio 29 d. pranešimuose. 2021 m. vasario 3 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad 2021 m. sausio 16 d. atsakovas neblaivus su vaiku atvyko į ieškovės darbovietę, buvo kviesti policijos pareigūnai, o atsakovas pripažino gėręs alų.

15. Iš šalių paaiškinimų, vaiko apklausos bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad šalių santykiai konfliktiški, taip pat tarp šalių nagrinėjama civilinė byla dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo; atsakovas neginčija aplinkybių, kad vartoja alkoholį ir dėl to kildavo buitiniai konfliktai tarp šalių. Atsakovas šiuo metu gyvena savo sesers gyvenamojoje vietoje ir neturi kitos gyvenamosios vietos jam priklausančios nuosavybės teise, o šalys dėl konfliktinių santykių tikėtina toliau nebeketina gyventi kartu. Taip pat aplinkybę, kad vaikas šiuo metu gyvena su motina, o vaikas išreiškė norą likti gyventi jam įprastoje aplinkoje, teismas sprendžia, jog yra pagrindas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nes tai geriausiai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis, CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

18. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikas gyvena kartu su motina, atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo išlaikymą sūnui, tačiau nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo suma. Teismas, atsižvelgdamas į tai bei aplinkybę, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui.

20. Priteisdamas išlaikymą vaikui iš atsakovo teismas atsižvelgia, be kita ko, į šalių turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2021 m. birželio mėn. – 2021 m. rugpjūčio mėn. už darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje (UAB) „B. P.“ gaudavo apie 1 010 Eur darbo užmokestį (bruto). Atsakovas dirba individualios veiklos pagrindu. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad yra apdailininkas ir jo pajamos per mėnesį sudaro nuo 1 200 iki 2 000 Eur. Iš valstybės įmonės Registrų centro duomenų nustatyta, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise turi po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl kurio padalijimo Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-15823-1089/2021, kurios nagrinėjimas sustabdytas.

22. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas įvertina įrodytus ir protingus vaiko poreikius. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 558,59 Eur suma.

23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingo dydžio ir pagrįsti. Tačiau išlaidos gyvybės draudimui – 33,89 Eur, nėra laikytinos būtinomis išlaidomis. Pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad vienašališkai nusprendė mokėti vaiko kaupiamąjį gyvybės draudimą ir investicinį gyvybės draudimą, kurie nebuvo suderinti su atsakovu ir yra apmokami ieškovės. Atsižvelgiant į tai, teismas neįskaito šios sumos (33,89 Eur) į vaiko mėnesinių būtinųjų poreikių sumą, kadangi tokios išlaidos nebuvo suderintos su atsakovu. Be to, ieškovė poreikių lentelėje nurodė ir patiriamas išlaidas (vaiko daliai) mokant būsto kreditą – 54,66 Eur. Teismas pažymi, kad ši suma taip pat neįskaičiuotina į vaiko mėnesinių poreikių sumą, nes turtas atitenka šalims, jos patiria išlaidas būsto kreditui padengti, tačiau tai nėra vaiko poreikiai, kaip išlaidos už komunalinius mokesčius. Atsižvelgiant į tai, būsto kredito išlaidos taip pat atimamos iš vaiko mėnesinių būtinųjų poreikių sumos. Taigi vaiko poreikiai atėmus šias sumas sudaro 469,84 Eur (558,39 Eur – 33,89 Eur – 54,66 Eur). Atsižvelgiant į tai, vaiko poreikiai per mėnesį atėmus gaunamą 70 Eur vaikui išmoką, pagal Išmokų vaikams įstatymą, sudaro apie 400 Eur iš abiejų tėvų (200 Eur iš vieno tėvo).

24. Pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius ši suma sudaro 518 Eur. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą, vaikui nuo 2022 m. sausio 1 d. bus teikiama 73 Eur valstybės išmoka. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, vaiko minimalus mėnesinis išlaikymo dydis, kurios nereikia įrodinėti yra 222 Eur.

25. Ieškovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad pateiktos išlaidos yra mažesnės nei realiai yra patiriamos, ir kad vaikui skirtini papildomi 70 Eur (pagal Išmokų vaikams įstatymą) nenumatytoms išlaidoms. Teismo vertinimu, paspirtukų, kėdžių išlaidos nėra kasmetinės, ir šios išlaidos, kurias teismas įskaitė į vaiko realiai patiriamų poreikių sumą, ateityje gali būti panaudojamos papildomiems ir nenumatytiems vaiko poreikiams patenkinti.

26. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teismų praktiką, šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, kurie yra įrodyti bylos duomenimis, minimalų vieno vaiko išlaikymo dydį, kurio nereikia įrodinėti, teismas nustato, kad 222 Eur dydžio išlaikymas vaikui per mėnesį iki vaiko pilnametystės yra proporcingas šalių turtinei padėčiai ir nustatytiems vaiko poreikiams.

27. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas vaikui išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos (2021-04-01) iki 2021 m. gruodžio 31 d įskaitytinai po 200 Eur kas mėnesį, ir nuo 2022 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės po 222 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

28. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį ieškovė tvarko vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

29. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

30. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1 200 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą, susidariusį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Nurodė, kad atsakovas minėtu laikotarpiu neteikė išlaikymo vaikui, neprisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo.

35. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nėra galimybių nustatyti, iš kurios šaldytuvo lentynos vaikas valgė maisto produktų daugiau, ir kurio iš tėvų pirktas maistas buvo kokybiškesnis, todėl laiko, jog abi šalys prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo pinigais ir kitomis formomis lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas netenkina šio ieškovės reikalavimo ir nepriteisia išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

36. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

1) Kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 20:00 val. tėvas turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, kartu su savimi. Jei savaitgalis sutampa su motinos diena, tėvas sūnų į jo gyvenamąją vietą grąžina anksčiau, t. y. iki šeštadienio 20:00 val.;

2) Šv. Kalėdų švenčių metu – poriniais metais tėvas pasiima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Kūčių dieną 9:00 val. ir parveža sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną 20:00 val.;

3) Šv. Velykų švenčių metu - poriniais metais tėvas pasiima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 9:00 val. ir parveža į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną 20:00 val.;

4) Kiekvienų metų pirmą birželio sekmadienį (Tėvo dieną) 9:00 val. tėvas pasiima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir parveža sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20:00 val.;

5) Vaikas kasmetinių atostogų metu, pusę visų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų, praleidžia su mama, o kitą pusę – su tėvu. Atostogas galima padalinti dalimis ne trumpesniais kaip 7 kalendorinių dienų periodais. Atostogų laiką būtina iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, suderinti su motina, kuri per 72 valandas privalo patvirtinti sūnaus atostogų laiką su tėvu arba siūlyti kitą datą.

6) Kitu, šioje sutartyje nenumatytu laiku, tėvas gali bendrauti su sūnumi pagal jo galimybes, iš anksto gavęs motinos, pritarimą.

38. Nurodė, kad būtina nustatyti konkrečią tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Bendravimo tvarkos 5 punkte nurodytas ne trumpesnis kaip 7 kalendorinių dienų periodas taikomas tik per vasaros atostogas.

39. Atsakovas sutiko su šiuo reikalavimu iš dalies. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su 1 punktu ir prašo nustatyti, kad galėtų su vaiku bendrauti nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio ryto, nes penktadieniais būna pavargęs po darbų, o sekmadieniais dirba. Nurodė, kad norėtų su vaiku susitikti kiekvieną savaitgalį. Taip pat atsakovas prašė patikslinti bendravimo tvarkos 2 ir 3 punktus, nurodant, kad tėvas vaiką paima ne 9 val. ryto, o 10-11 val. ryto. Atsakovas nesutinka su bendravimo tvarkos 5 punktu, kadangi negali su vaiku praleisti 7 nepertraukiamų dienų vasaros atostogų metu, taip pat negali su vaiku praleisti ½ rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Nurodė teismo posėdyje, kad jo darbo grafikas yra laisvas, susidaro kelių dienų tarpas tarp darbo pabaigos viename objekte ir darbo pradžios kitame objekte. Tačiau neturi septynių laisvų dienų iš eilės.

40. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, atsakovui sutinkant su ieškinio reikalavimu dėl jo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką (CK 3.170 straipsnis).

41. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką atsižvelgia į ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, teismo posėdyje šalių nurodytus bendravimo tvarkų patikslinimus, vadovaujantis vaiko interesais.

42. Atsižvelgiant į atsakovo teismo posėdyje nurodytas aplinkybes ir į jo darbo specifiką, aplinkybę, kad atsakovas sekmadieniais dirba, aplinkybę, kad vaikas išreiškė norą kiekvieną savaitgalį bendrauti su tėvu, kuris gyvena skyrium, teismas nustato, kad tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 11 val. Tėvas, turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, kartu su savimi. Jei savaitgalis sutampa su motinos diena, tėvas sūnų į jo gyvenamąją vietą grąžina anksčiau, t. y. iki šeštadienio 20 val.

43. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas nurodė, jog norėtų su sūnumi per Šv. Kalėdas bendrauti ne nuo 9 val., o nuo vėliau (10-11 val.), teismas nustato, kad Šv. Kalėdų švenčių metu – poriniais metais tėvas, pasiima sūnų, iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną 11 val. ir parveža sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną 20 val.

44. Bendravimo tvarkoje nurodyta, jog poriniais metais Šv. Velykos ir Šv. Kalėdos švenčiamos su tėvu. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai vienais kalendoriniais metais galėtų su vaiku švęsti po vieną didžiąją metų šventę, pakeičia minėtą sąlygą ir nustato, kad Šv. Velykų švenčių metu – neporiniais metais tėvas pasiima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 11 val. ir parveža į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną 20 val.

45. Atsižvelgiant į ankstyvą vaiko paėmimo laiką, kurį prašė pakeisti atsakovas, teismas nustato, kad kiekvienų metų pirmą birželio sekmadienį (Tėvo dieną) 11 val. tėvas pasiima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir parveža sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.

46. Atsižvelgiant į atsakovo darbo specifiką, aplinkybę, kad atsakovas ilgai negautų pajamų, jeigu nedirbtų ilgesnį laikotarpį, motina neriboja tėvo bendravimo su vaiku laiko (tėvui esant blaiviam) bei nedraudžia matytis su vaiku, teismas nenustato konkretaus vasaros (ilgųjų) atostogų laikotarpio, kurį atsakovas turi praleisti su vaiku. Teismo vertinimu, dėl vaiko ir atsakovo bendravimo vasaros (atostogų) laikotarpio šalys turi galimybę susitarti kartu, atsižvelgiant į abiejų darbo specifiką. Tačiau teismas laiko, kad atsakovas pusę vaiko trumpųjų atostogų rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais turi praleisti su vaiku ir turi galimybę tokius trumpus laikotarpius iš anksto numatyti. Todėl teismas nustato, kad vaikas kasmetinių trumpųjų atostogų metu, pusę visų rudens, žiemos, pavasario atostogų, praleidžia su ieškove, o kitą pusę su atsakovu. Šalys kiekvieną kartą privalo susitarti, kuri atostogų pusė bus praleidžiama su vienu iš tėvų, atsižvelgiant į šalių darbo specifiką.

47. Teismas tenkina ieškovės reikalavimą, nustatyti, kad atsakovas atostogų laiką ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį suderina su ieškove, kuri per 72 valandas privalo patvirtinti sūnaus atostogų laiką su atsakovu arba siūlyti kitą datą.

48. Teismas nustato, kad kitu, nenumatytu laiku, tėvas gali bendrauti su sūnumi pagal jo galimybes, iš anksto gavęs motinos, pritarimą.

49. Pažymėtina, kad šalys visais atvejais gali tarpusavyje susitarti dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

50. Teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui, mokamą po 200 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2021-04-01) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Pagal CK 3.65 straipsnį, šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo priėmimo, todėl priėmus sprendimą, šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas nesprendžiamas. Byloje priėmus sprendimą dėl išlaikymo šalių vaikui priteisimo, šią sprendimo dalį leista vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

51. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

53. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 375 Eur (advokatas, pateikdamas teisinės pagalbos išlaidų duomenis suklydo nurodydamas, kad ieškovė patyrė 350 Eur išlaidų). Atsakovas nepateikė teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

55. Teismas tenkino 100 proc. ieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas laiko, kad iš esmės tenkino ir ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 75 Eur žyminis mokestis.

56. Teismas tenkino iš viso 69 proc. ieškinio reikalavimų: 100 proc. reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 100 proc. reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo; 0 proc. reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir 75 proc. ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo (200 Eur iki 2022 m. ir 222 Eur nuo 2022 m. = 211 Eur vidurkis (211 Eur x 280 Eur = 75 proc.)).

57. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 258,75 Eur teisinės pagalbos išlaidų (375 x 69 proc.).

58. Už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš šalių, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59. Teismas priteisė išlaikymą vaikui po 200 Eur iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir po 222 Eur nuo 2022 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas skaičiuoja žyminį mokestį pagal šių sumų vidurkį, t. y. 211 Eur.

60. Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 56,97 Eur žyminis mokestis (211 Eur x 12 mėn. x 3 proc. = 75,96 Eur x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 56,97 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 75 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 75 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 42,73 Eur (56,97 Eur x 75 proc.).

61. Iš ieškovės valstybei priteistina 25 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 14,24 Eur (56,97 Eur x 25 proc.).

62. Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 27 Eur (1 200 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis valstybei priteistinas iš ieškovės, kadangi šis reikalavimas buvo atmestas.

63. Nagrinėjamoje byloje susidarė 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškinys buvo tenkintas 69 proc., valstybei iš atsakovo priteistina 3,85 Eur (5,58 Eur x 69 proc.), o iš ieškovės 1,73 Eur (5,58 Eur x 31 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

64. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteistina 46,58 Eur žyminio mokesčio ir pašto išlaidų (42,73 Eur + 3,85 Eur). Valstybei iš ieškovės priteistina 42,97 Eur žyminio mokesčio ir pašto išlaidų (14,24 Eur + 1,73 Eur +27 Eur).

65. Išaiškinti šalims, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio pakeitimo ar/ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo Č. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. S. išlaikymui po 200 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 1 d., iki 2021 gruodžio 31 d. ir po 222 Eur per mėnesį, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę D. Ž. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. S. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Nustatyti atsakovo Č. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. S. tvarką, pagal kurią:

1) Kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 11 val. tėvas turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, kartu su savimi. Jei savaitgalis sutampa su motinos diena, tėvas sūnų į jo gyvenamąją vietą grąžina anksčiau, t. y. iki šeštadienio 20 val.;

2) Šv. Kalėdų švenčių metu – poriniais metais tėvas pasiima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną 11 val. ir parveža sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną 20 val.;

3) Šv. Velykų švenčių metu – neporiniais metais tėvas pasiima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 11 val. ir parveža į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną 20 val.;

4) Kiekvienų metų pirmą birželio sekmadienį (Tėvo dieną) 11 val. tėvas pasiima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir parveža sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.;

5) Vaikas kasmetinių atostogų metu, pusę visų rudens, žiemos, pavasario atostogų, praleidžia su mama, o kitą pusę – su tėvu. Atostogų laiką būtina iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, suderinti su motina, kuri per 72 valandas privalo patvirtinti sūnaus atostogų laiką su tėvu arba siūlyti kitą datą.

6) Kitu, šioje sutartyje nenumatytu laiku, tėvas gali bendrauti su sūnumi pagal jo galimybes, iš anksto gavęs motinos, pritarimą.

Išaiškinti, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ar/ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei D. Ž. iš atsakovo Č. S. 333,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo Č. S. 46,58 Eur žyminio mokesčio ir pašto išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB; įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės D. Ž. 42,97 Eur žyminio mokesčio ir pašto išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB; įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.