- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-511-390/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00875-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Aušra Baubienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- R. B., E. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. B., Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-87-308/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei J. B. ir tretiesiems asmenims R. B. ir E. Ž. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuosavybės teisę pažeidžiančių veiksmų nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę J. B. išsikelti iš namo, unikalus Nr. 38/976-0051-01-6, ir ūkinių pastatų, per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodoma, kad 2012-09-17 sprendimu nutraukta santuoka dėl J. B. kaltės bei nustatyta, kad santuokos metu neįgyta bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto. Iki santuokos nutraukimo šeima gyveno name, unikalus Nr. 38/976-0051-01-6, su ūkiniais pastatais, kurie asmeninės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso E. B. (Ž.), R. B. ir ieškovui. Namų valdos žemės sklypas, ant kurio stovi namas ir ūkiniai pastatai, priklauso ieškovui. Šiuo metu teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių yra įsigaliojęs, tačiau J. B. toliau gyvena jai nepriklausančiame name ir nesiruošia iš jo išsikelti. Atsakovė, gyvendama ieškovui su kitais bendraturčiais nuosavybės teise priklausančiame name niekad neprisidėjo prie būsto išlaikymo, nemokėjo jokių su jo eksploatacija susijusių mokesčių, neprisidėjo prie remonto ir renovacijos. Nutraukus santuoką gyvenimas su atsakove viename name tapo neįmanomas. Atsakovės iniciatyva name vyksta išgertuvės, kompanijų vedžiojimasis, name po to lieka netvarka, keliamas triukšmas. Bendraturtė E. Ž. gyvena atskirai, tačiau pritaria reikalavimui iškeldinti J. B. iš sodybos Gūdžių kaime. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės, t. y. tai, jog tarp E. Ž. ir R. B. ir atsakovės yra sudaryta panaudos sutartis dėl ginčo namo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad iš surinktų įrodymų byloje matyti, kad konfliktai tarp šalių prasidėjo 2012 m., kai šalys pradėjo santuokos nutraukimo procesą. Kadangi šalys neturėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto, tai tarp šalių nebuvo padalintas iki santuokos nutraukimo naudotas bendram gyvenimui gyvenamasis namas, bei po santuokos nutraukimo abi šalys ir toliau liko gyventi šiam gyvenamajam name. Toks šalių gyvenimas po santuokos nutraukimo vienam name sudarė sąlygas kilti įvairiems konfliktams tarp šalių, kadangi matyti, kad atsakovė J. B. laiko, jog ieškovas A. B. santuoką siekė nutraukti dėl jo draugystės su V. K., o ieškovas A. B. laikė, kad po santuokos nutraukimo atsakovė J. B. neturi teisės gyventi šiam name. Apie atsakovės J. B. sukeliamus konfliktus paliudijo tik A. B. seserys ar liudytojai esantys su juo draugiškuose santykiuose .Tuo tarpu liudytojos A. M. ir V. F. nenurodo jokių atsakovės J. B. agresyvių veiksmų ar priešiško elgesio kitų kaimo žmonių atžvilgiu, kurie nėra susiję su A. B. draugiškais santykiais. Iš A. B. paaiškinimų bei jo elgesio teismo posėdžių metu bei atsakovės paaiškinimų matyti, kad ieškovas taip pat yra konfliktiško būdo ir šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo laikyti, kad ieškovo nurodomi konfliktai būtų sukeliami išimtinai tik ieškovės iniciatyva. Tėvo konfliktišką būdą nurodo ir tretieji asmenys –R. B. ir E. Ž.. Iš bylos aplinkybių matyti, kad šalių konfliktai didele dalimi buvo užprogramuoti ir tuo, kad ieškovas su trečiaisiais asmenimis nebuvo nustatęs gyvenamojo namo ir ūkinių statinių naudojimosi tvarkos. Iš panaudos sutarties matyti, kad panaudos sutartimi nėra apibrėžta į kokias konkrečias patalpas perduodama panauda, bei nėra nurodyta apie trečiojo asmens (šiuo atveju ) A. B. teises į 1/3 dalį nurodomų sutartyje pastatų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
nors namas yra mano bendroji dalinė nuosavybė su trečiaisiais asmenimis, tačiau atsakovė pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, gyvendama ir neišsikeldama iš jo, neleisdama juo naudotis savo nuožiūra teisėtiems savininkams ir valdytojams. Tokie atsakovės veiksmai trukdo ieškovui įgyvendinti priklausančias daiktines teises;
bylos nagrinėjimo metu teismui buvo paaiškinta, kad J. B. nesugyvenamą ir agresyvų bei nenuspėjamą būdą įrodo ne tik liudytojų parodymai, bet ir jos atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai, jos patraukimas administracinėn atsakomybėn. Iškeldinimo bylos nagrinėjimo metu tame pačiame teisme buvo nagrinėjama ir baudžiamoji byla dėl ieškovo kaimynės V. K. sužalojimo. Teismas visiškai nevertino šių aplinkybių, neatsižvelgė, kad atsakovės atžvilgiu tuo metu buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, kad jinai yra bausta administracine tvarka;
Žemesnės instancijos teismas
teismui buvo pateiktos nuotraukos, kuriose matyti J. B. neblaivi pargriuvusi ant žemės, jos išgertų vyno butelių kiekis. Teismas nevertino šių įrodymų ir į tai neatsižvelgė, priimdamas sprendimą;
pakviesti liudytojai L. D., V. K. (šie asmenys nesusiję su manimi giminystės ar kitais artimais ryšiais) bei ieškovo seserys D. Z. ir O. M. nurodė, kad atsakovė yra nesugyvenamo būdo, girtaujantis asmuo, kuri smurtauja prieš A. B., kaimynus ir prieš jas. Teismas kažkodėl kritiškai vertino, o tiksliau visiškai nevertino šių liudytojų paaiškinimų ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą;
abi atsakovės pakviestos liudytojos yra garbaus amžiaus moterys, daugiausia laiko praleidžiančios namuose ir apie įvykius kaime sužinančios iš kitų pasakojimų;
santuokos nutraukimo procesą pradėjo ieškovas ir santuoką buvo nutraukta pagal ieškovo ieškinį dėl atsakovės kaltės, o nesutarimai prasidėjo 2008 m., kai atsakovė pradėjo girtuokliauti;
dėl nenuspėjamo atsakovės charakterio ir elgesio ypatybių, bijodamas dėl savo sveikatos ar net gyvybės, ieškovas negali naudotis bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiu namu;
tai, kad tam tikrą įtaką konfliktinei situacijai toliau vystytis turėjo ir mano seserys, kurios irgi laikė, kad J. B. neturi teisės gyventi šiame name yra visiškai suprantamas dalykas, nes tai ir jų tėviškė;
jeigu teismas sprendė, kad mano pakviesti liudytojai susiję su ieškovu draugiškais santykiais, tai kyla pagrįstas klausimas, kodėl nebuvo aiškintasi kokiais santykiais A. M. ir V. F. susijusi su J. B.;
panaudos sutartis negali būti teisėtu pagrindu naudotis statiniais ir dėl materialinės teisės normų pažeidimo. CK 6.629 straipsnio 2 dalyje, 6.477 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad panaudos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Ieškovas neturi procesinės pareigos ginčyti sutartį, kadangi atsiranda CK 6.477 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės – sutartis tokiais atvejais laikoma nesudaryta pagal įstatymą;
CK 4.254 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta prievolė registruoti daiktines teises, o 6.478 straipsnio 2 dalyje analogiška prievolė numatyta ir ilgesnės kaip 1 metų laikotarpio nuomos (panaudos) sutarties įregistravimui. Kadangi atsakovės panaudos teisės realizavimas yra susijęs su ieškovo teisėmis, todėl atsakovės teisę ieškovui ginčijant, ji panaudos sutartimi įrodinėdama teisę naudotis statiniais galėjo remtis tik ją paviešinusi;
įrodymai ištirti šališkai: ieškovo pakviestų liudytojų paaiškinimai vertinti kritiškai, o atsakovės pakviestų liudytojų paaiškinimų pagrindu priimtas šis neteisėtas sprendimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. B. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodomi šie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
teismas tinkamai įvertino surinktus rašytinius įrodymus byloje, nes nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų dėl J. B. nesugyvenamo charakterio ar agresyvumo. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai pagrįstai (kritiškai) vertino liudytojų parodymus, nes tai tik suinteresuotų asmenų bylos baigtimi parodymai;
Žemesnės instancijos teismas
siekdama vengti bet kokių tarpusavio konfliktų, atsakovė ginčo patalpose negyvena jau ilgą laiko tarpą ir ieškovo teiginys, jog „dėl nenuspėjamo atsakovės charakterio ir elgesio ypatybių, bijodamas dėl savo sveikatos ar net gyvybės, negaliu naudotis man bendrąja daline nuosavybe priklausančiu namu“ vėlgi neatitinka faktinių aplinkybių;
atsakovė negalėjo piktnaudžiauti savo teise į gyvenamąjį namą ar ūkinius pastatus, esančius Gūdžių k., Varėnos sen., nes tokios teisės ir neturėjo;
sudaryta ir pasirašyta panaudos sutartis nebuvo įregistruota, nes nebuvo jokios galimybės gyventi ginčo patalpose, siekiant išvengti bet kokių konfliktų su A. B..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys E. Ž. ir R. B. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodoma, kad teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas, įrodymai įvertinti, ištyrus visapusiškai ir objektyviai aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliantas apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į apelianto prašymą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal C P K 321 straipsnio 1 dalies nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus C P K 322 straipsnyje numatytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, remdamasi civilinio proceso įstatyme įtvirtinta bendrąja bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykle, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ( C P K 321 straipsnio 1 dalis) konstatuoja, kad bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka įrodymai tiriami pagal tas pačias įrodymų tyrimo taisykles, kurias nustato civilinio proceso kodeksas. Taigi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas apeliaciniu skundu kelia klausimus susijusius su netinkamu faktinių aplinkybių nustatymu, įrodymų įvertinimu bei materialinių teisės normų taikymu.
Šalys yra buvę sutuoktiniai. Bylos medžiaga nustatyta, kad gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių Gudžių kaime, Varėnos rajone, bendraturčiai yra ieškovas A. B. ir tretieji asmenys R. B. ir E. B. ( Ž.), kuriems priklauso po 1/3 dalį šio turto. Atsakovė nėra ginčo pastatų bendraturtė, tačiau ji 2/3 dalimis R. B. ir E. B. ( Ž.) nuosavybės teise priklausančiu jau paminėtu turtu naudojasi pagal 2013m. vasario 11d. sudarytą panaudos sutartį ( t. 1., b. l. 48 ). Ieškovas pareikštu ieškiniu atsakovei prašo teismą įpareigoti atsakovę išsikelti iš namo ir ūkio patalpų, kuriomis ji naudojasi nurodydamas, kad atsakovė veda netinkamą gyvenimo būdą, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą prieš ieškovą, triukšmauja, konfliktuoja ir tuo pažeidžia jo kaip savininko teises. Ieškovas pareiškimu papildė ieškinio pagrindą ( t 2., b. l. 15-16) ir nurodė, kad atsakovė niekada neprisideda prie būsto išlaikymo, nemoka mokesčių, būsto neremontuoja. Ieškovas ieškinio pagrindą nurodo C K 4. 93, 4. 93, 4. 98 bei C K 6. 611 straipsnius.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovo ieškinį laikė nepagrįstu ir jo netenkino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas pareikštu ieškiniu neįrodė savo teisių pažeidimo ir, kad jam priklauso procesinio reikalavimo teisė dėl ginčo dalyko pagal pareikštą ieškinį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas teisminės gynybos prieinamumo principą yra pažymėjęs, kad C P K 5 straipsnyje teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta kaip vienas iš civilinio proceso principų: kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja; teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė, bylos Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vizbarų žuvininkystė“ v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2009). Be to, pagal nurodytą C P K normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Taigi šia (blanketine) teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą (šios teisės įgyvendinimo tvarką) reglamentuoti ir kitais įstatymais (C P K 1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje AB ,,If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-252/2009). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad vien tai, jog ieškinio reikalavimas atmestas, nereiškia C P K 2, 5 straipsnių pažeidimo, nes šios normos neužtikrina asmeniui teisės į palankų jam ginčo sprendimą. Pagal C P K 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant C P K 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006).
Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas reiškia reikalavimą atsakovei ir kelia įpareigojimą dėl atsakovės iškeldinimo nurodydamas, kad atsakovė neprisideda prie būsto išlaikymo, jo neremontuoja, nemoka mokesčių. Kaip jau buvo nustatyta, kad atsakovė pastatais iš kurių ieškovas prašo ją iškeldinti naudojasi panaudos sutarties pagrindu, kuri yra sudaryta su trečiaisiais asmenimis. Tretieji asmenys atsakovei dėl panaudos sutarties sąlygų vykdymo pretenzijų nereiškia, todėl ieškovui procesinė teisminė gynyba dėl ginčo dalyko negali būti taikoma. Dėl to, ieškovas neturi procesinio teisinio suinteresuotumo ir negali reikšti reikalavimo dėl atsakovės iškeldinimo. Esant nurodytam ieškovo ieškinys dėl aptarto ieškinio reikalavimo turi būti atmestas, taikant C P K 2 ir 5 straipsnius.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad tarp šalių konfliktai kyla po sutuoktinių santuokos nutraukimo. Konfliktai kyla dėl buitinių dalykų ir iš pačių šalių veiksmų. Teismas įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, o taip pat apklaustų teismo posėdyje liudytojų parodymus nenustatė, kad atsakovė atlieka tokius veiksmus, kurie varžytų ieškovo teises ir teisėtus interesus ir neesant byloje pateiktų įrodymų konstatavo, kad byloje nepatvirtinta, kad ieškovas kaip gyvenamojo namo bendraturtis negalėtų gyventi savo gyvenamosiose patalpose ir jam būtų reikalinga teisminė gynyba nuo kitų asmenų pagal C K 4. 93 ir C K 4. 98 straipsnių nuostatas. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą ( C P K 185 straipsnis) neturi pagrindo nesutikti su tokia konstatuota aplinkybe. Dėl nurodyto laikytini nepagrįstais ir atmestini apelianto apeliacinio skundo argumentai susiję su neteisingu faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų įvertinimu.
Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai galutiniam ginčo išsprendimui reikšmės neturi, todėl neanalizuotini.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisingas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra. Todėl ginčijamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.