Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2008 metais atsakovė iš pradžių jam nežinant, o vėliau atvirai pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus ir kuo toliau, tuo labiau klimpo į alkoholio liūną. Pastaruoju metu nuo nuolatinio gėrimo atsakovė tapo irzli, agresyvi ir neprognozuojama. Buvo atvejų, kai atsakovė jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – kelis kartus įvairiais daiktais yra sudavusi jam į įvairias kūno dalis, tame tarpe ir į galvą. Atsakovė įžeidinėja jį įvairiais necenzūriniais ždžiais, grasina susidorojimu. Nakčiai yra priverstas užsirakinti atskirame kambaryje, nes bijantis, kad ji gali realiai įvykdyti savo grasinimus. Šių metų gegužės mėn. dėl atsakovės veiksmų buvau iškvietęs policijos pareigūnus. Pastarieji įspėjo J. B. ir patarė jai nustoti girtuokliauti. Po santuokos nutraukimo atsakovės elgesys tapo dar įžūlesnis ir neprognozuojamas. 2012 m. rugsėjo 21 d. radęs nupjautas durų spynas, dėl ko kreipęsis į policiją. Atsakovė ne tik girtuokliauja, bet pradėjo nešti iš namų įvairius daiktus ir maisto produktus, jo atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą. 2012 m. rugsėjo 22 d. ir 24 d. dėl tokio J. B. elgesio kreipęsis į policiją prašydamas, kad jie padėtų išspręsti susidariusią situaciją ir padėtų iškeldinti J. B. iš namo. Apie buvusios sutuoktinės nesugyvenamą ir konfliktišką bei agresyvų būdą liudija ir kaimynų policijai rašyti pareiškimai. Į Alytaus apskrities VPK Varėnos policijos komisariatą 2012 m. spalio 26 d. kreipėsi jo kaimynė V. K.. Pareiškime policijai jinai nurodė, kad 2012-10-13 vakare jai būnant mūsų namuose, J. B. koliojo necenzūriniais žodžiais, o vėliau žarstekliu prakirto veidą netoli akies. Dėl patirtų sužalojimų V. K. kreipėsi pagalbos pas medikus, į policiją, buvo nuvykusi pas teismo ekspertus dėl sužalojimų masto nustatymo. Į Alytaus apskrities VPK Varėnos PK 2012-10-26 kreipėsi kaimynės L. D. ir V. K.. Pareiškime policijai jos nurodė, kad J. B. 2012 m. spalio 20 d., būdama neblaivi, viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais išvadino jų vaikus. Bet policija iki šiol nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl konflikto tarp jo ir jo kaimynių iš vienos pusės ir J. B. iš kitos pusės išsprendimui. Per 28 mūsų bendro gyvenimo metus atsakovė yra dirbusi daugiausiai 2 metus, kai (duomenys neskelbtini) dar buvo kolūkiui priklausanti valgykla. Atsakovė buvo užsiregistravusi darbo biržoje kaip ieškanti darbo, tačiau buvo išbraukta iš sąrašo, nes tinkamai nesiregistravo reikiamu metu.Atsakovė, gyvendama jam su kitais bendraturčiais nuosvybės teise priklausančiame name niekad neprisidėjo prie būsto išlaikymo, nemokėjo jokių su jo eksploatacija susijusių mokesčių, neprisidėjo prie remonto ir renovacijos, nors name sudėti nauji langai, grindys.Nutraukus santuoką gyvenimas su atsakove viename name tapo neįmanomas .Atsakovės iniciatyva name vyksta išgertuvės, kompanijų vedžiojimasis, name po to lieka netvarka, keliamas triukšmas. Dirbantis Varėnos mieste ir kiekvieną dieną vykstantis į darbą. Tuo metu atsakovė name lieka viena ir daro ką tik sugalvoja būdama neblaivi. Yra pavojus, kad vieną dieną bus sunaikintas mūsų turtas. Dėl atsakovės įžūlaus ir nenuspėjamo elgesio jaučiantis nesaugumą, girdintis nuolatinius grasinimus, patiriantis psichologinį ir fizinį smurtą. Dėl nenuspėjamo atsakovės charakterio ir elgesio ypatybių, bijodamas dėl savo sveikatos ar net gyvybės, negalintis naudotis jam bendraja daline nuosavybės teise priklausančiu namu.Tretieji asmenys palaiko atsakovę ir nesutinka ,kad atsakovė būtų iškeldinta.Tačiau ir tretieji asmenys nesirūpina namo išlaikymu,neprisidedad savo lėšomis prie namo išlaikymo,paskutiniu metu atvykę į šį gyvenamąjį namą kelia konfliktus. Atsakovei pradėjus girtuokliauti ir dėl to nutraukus santuoką, jos ne kartą prašęs išsikelti iš namo geruoju, susirasti kitą gyvenamąją vietą, tačiau tokie prašymai liko be atsako. Atvirkščiai, savo veiksmais , elgesiu atsakovė aiškiai ignoravo jo tokius teisėtus prašymus. Nežiūrint to, kad atsakovė buvo informuota apie reikalavimą išsikelti iš jai nepriklausančio namo, ji nekreipia į tai jokio dėmesio. Dėl tokio jos elgesio, kad atsakovė sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu gyventi, kad namas jai nepriklauso, ji turi būti iškeldinta. Kadangi atsakovė geruoju išsikelti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Varėnos sen., Varėnos r. sav., nesutinka, jo teisės gintinos teisme.

Nors šis namas yra jo bendroji dalinė nuosavybė su trečiaisiais asmenimis, tačiau atsakovė pažeidžia jo nuosavybės teises, gyvendama ir neišsikeldama iš namo, neleisdama juo naudotis savo nuožiūra teisėtiems savininkams ir valdytojams. Tokie atsakovės veiksmai trukdo jam - namo ir jo priklausinių bendrasavininkui įgyvendinti priklausančias daiktines teises: naudotis , valdyti ir disponuoti šiuo turtu, jame gyventi ( LRCK 4.95 str. ) . Pagal CK 4.98 str. savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė jos su trečiaisiais asmenimios sudarytą 2013-02-11 panaudos sutartį,iš kurios matyti,kad tretieji asmenys suteikė teisę atsakovei panaudos teise naudotis 2/3 dalimis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų. Tačiau panaudos sutartis jos gavėjui suteikia ne tik teises, bet ir pareigas. LR CK 6.629 str. 2 d. numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. CK 6.489 straipsnis nurodo, kad : 1 d. Nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį ir 2 d. Nuomininkas privalo išsinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams. Dar daugiau pareigų panaudos gavėjui numato CK 6. 636 str. - Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.LR CK 6.611 straipsnis nurodo, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Kadangi atsakovė, gyvendama jam su kitais bendraturčiais nuosavybės teise priklausančiame name, niekada neprisidėjo prie būsto išlaikymo, nemokėjo jokių su jo eksploatacija susijusių mokesčių, neprisidėjo prie remonto ir renovacijos, o nutraukus santuoką gyvenimas su atsakove viename name tapo neįmanomas dėl jos nesugyvenamo ir agresyvaus būdo, siekiantis iškeldinti ją iš namo ir LR CK 6.611 straipsnyje numatytu pagrindu.Nuo 2013 m liepos mėn.vidurio atsakovė išsikėlė iš šio namo,tačiau toks jos išsikėlimas yra laikinas,kadangi baigusis teismo procesui ji grasina vėl parsuikelti gybventi atgal į šį gyvenamąjį namą ir neiškeldinus atsakovės teismo sprendimu atsakovės netinkamas elgesys išliktų ir toliau,bei jam būtų sudarytos nepakeliamos sąlygos gyventi nuosavybės teise priklausančiame name.

Pagal 2000 metų birželio mėnesio šešioliktos dienos Sutartį tarp J. B. a/k (duomenys neskelbtini) A. B. a/k (duomenys neskelbtini) E. B. ( Ž.), gim. (duomenys neskelbtini). ir R. B. gim. (duomenys neskelbtini). ieškinyje nurodomo nekilnojamojo turto dalis lygiomis dalimis priklauso A. B., E. B. ( Ž.) ir R. B.. Sutuoktinių A. B. ir J. B. vaikai E. B. ( Ž.) ir R. B. yra pasirašę Panaudos Sutartį, pagal kurią leidžia jai- savo mamai J. B., gyventi jiems priklausančioje 2/3 dalyje gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų .A. B. priklauso tik 1/3 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, todėl jis neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti J. B. iškeldinti ir A. B. ieškinyje nurodytas motyvas, jog J. B. po santuokos nutraukimo neteko teisės minimoje namų valdoje yra absurdiškas ir nepagrįstas.

Ieškovas, siekdamas pažeminti buvusią sutuoktinę J. B., ieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, jog pastaroji įklimpusi į alkoholio liūną, nuo nuolatinio gėrimo atsakovė tapo irzli, agresyvi, neprognozuojama. Tačiau tikrovėje yra atvirkščiai, dėl girtuokliavimo A. B. ne vieną kartą yra atimta teisė vairuoti automobilį, ilgą laiką jam teko niekur nedirbti, pastoviai girtuokliauja su meiluže V. K., kuriai dėl besaikio alkoholio vartojimo yra apribotos teisės vaikų priežiūrai. A. B. kviečia į namus sugėrovus, grasina jai susidorojimu, jeigu pastaroji neišsikraustys iš jai pagal Panaudos Sutartį priklausančių namų. Ne vieną kartą A. B. yra naudojęs smurtą prieš ją gyvenant santuokoje, dėl ko net teko gydytis net ligoninėje. Pastaruoju metu B. priklausančiuose namuose savavališkai apsigyveno , su savo manta atsikraustė A. B. sesuo D. Z.,kuri visokiais įmanomais būdais, kartu su broliu A. B. terorizuoja ją,t.y atsakovės gyvenamoje patalpoje atidarinėja langus, kad pastaroji šaltų, nupjovė televizijos kabelį ,kad nematytų televizijos, užsuko vandenį, pavogė vaikų atvežtas malkas, grasina susprogdinti įmetant į pečių sprogmenų. Negana to atima mobilųjį telefoną ,kad negalėtų paskambinti vaikams, kuomet užkalė duris ir negalėjusi patekti į namą.

Tikrovės neatitinkančią charakteristiką A. B. parašė sesers vyras P. M.. Pamiršo atžymėti ,kad vairuotojui ,kuris yra neva pareigingas ,kelis kartus buvo atimta teisė vairuoti automobilį dėl vairavimo neblaiviame stovyje.Nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog atsakovė elgiasi įžūliai, pasižymi nenuspėjamu elgesiu, jog jis jaučia nesaugumą, girdi nuolatinius grasinimus ,patiria psichologinį ir fizinį smurtą. Visos ieškovo išvardintos ieškinyje poveikio priemonės yra naudojamos ieškovo prieš atsakovę, siekiant ją įbauginti.Prieš kurį laiką ieškovas atvykęs pas bendraturtę dukrą E. Ž. į darbą, ją prigrasino ir privertė pasirašyti atsakovo surašytą kažkokį raštą, su kurio turiniu net neleido jai susipažinti. Tikėtina ,kad tai buvo dukros pritarimas reikalavimui iškeldinti mamą J. B. iš sodybos (duomenys neskelbtini) kaime.Ieškovas tokiais savo veiksmais nenuginčijamai įrodo ,kad elgiasi nesąžiningai. Dukra E. Ž. smerkia tokius tėvo veiksmus ir siekia ,kad motina gyventų ten kur gyveno visą laiką, tėvams gyvenant santuokoje.

Ieškovo nurodytos liudininkės yra šališkos ir jų parodymais vadovautis nesąžininga. Visas kaimas žino,kad V. K. yra ieškovo meilužė, L. D. pastovi ieškovo sugėrovė, ieškovo seserys D. Z. ir O. M. yra užpykusios ,kad jų tėvas J. B., 2/3 sodybos padovanojo J. ir A. B. vaikams, todėl bet kokia kaina siekia kenkti jiems ir jų motinai.

Nepagrįstos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad „ atsakovė pažeidžia mūsų nuosavybės teises, gyvendama ir neišsikeldama iš namo, neleisdama juo naudotis savo nuožiūra teisėtiems savininkams ir valdytojams ...".Pagal pasirašytą Panaudos Sutartį J. B. yra pagrindinė valdytoja turto, todėl A. B. privalo netrukdyti jai naudotis, valdyti ir disponuoti turtu ir jame gyventi. A. B. seseriai D. Z. ir ieškovui turi būti taikomos LR CK 4.95 str ir 4.98 str nuostatos. Ieškovo ir jo bendrų veiksmai prieštarauja moralei ir dorovei, Kadangi smurtą tiek fizinį, tiek psichinį prieš atsakovę naudoja ieškovas su savo seserimis ir bendrais, todėl būtų tikslinga, jog teismas priimtų sprendimą A. B. gyventi skyrium su atsakove, nes jis turi sąlygas gyventi ir pas seserį ir pas meilužę. Ji neturinti kur gyventi , nes ieškovo minima sodyba (duomenys neskelbtini) kaime yra sugriuvusi , apleista ir ten nėra jokios galimybės gyventi. Sodyba (duomenys neskelbtini) kaime yra puoselėta ir statyta ir jos rankomis , šeimos santaupomis gerintos gyvenimo sąlygos, daugelis statinių statyti naujai. Ji buvo apgauta jau tada ,kuomet visi statiniai statyti gyvenant santuokoje buvo įteisinti sutuoktinio tėvo J. B. vardu, tačiau ji tuomet nesikreipusi į teisėsaugą dėl nesąžiningo sandorio, kadangi susitarė su J. B., jog 2/3 statinių atiteks jos vaikams .

Ieškovas, siekdamas pažeminti jų motiną J. B., ieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, jog pastaroji įklimpusi į alkoholio liūną, nuo nuolatinio gėrimo atsakovė tapo irzli, agresyvi, neprognozuojama .Mama augino juos , visada jais rūpinosi, buvę gerai prižiūrėti, už tai esantys jai dėkingi, bet ne tėvui, dėl kurio girtavimo ir triukšmo šeimoje, jiems būdavo labai nemalonu. Tėvui dėl girtuokliavimo ne vieną kartą buvo atimta teisė vairuoti automobilį, ilgą laiką jam teko niekur nedirbti, pastoviai girtuokliaudavo ir dabar girtuokliauja jų akivaizdoje ,kuomet atvažiuojantys į priklausančią namų valdą, gadina mūsų inventorių( televizijos anteną, sienas, kanalizacijos įrangą virtuvėje, spynas, elektros rozetes), neleidžia naudotis bendru tualetu, mažamečio anūko akivaizdoje vartoja necenzūrinius žodžius,purškia vaikui ir jiems ašarines dujas.Su meiluže V. K.,kuriai dėl besaikio alkoholio vartojimo yra apribotos teisės vaikų priežiūrai, jis viešai važinėjo ir girtuokliavo, kol dar gyveno santuokoje su mama.A. B. kviečia į namus sugėrovus,grasina J. B. susidorojimu,jeigu pastaroji neišsikraustys iš jai pagal Panaudos Sutartį priklausančios namų dalies Ne vieną kartą A. B. yra naudojęs smurtą prieš J. B. gyvenant santuokoje, nes būdami vaikai visa tai matydavę, tačiau mama niekur nesiskundė ir kentėjo. Pastaruoju metu pastoviai pradėjo atvažinėti tėvo sesuo O. M. ,kuri visokiais įmanomais būdais , kartu su broliu A. B. terorizuoja mamą J. B. prieš ją naudodami netgi smurtą, taip pat elgiasi ir su jais,t.y atsakovės gyvenamoje patalpoje atidarinėja langus, kad pastaroji šaltų, nupjovė televizijos kabelį ,kad nematytų televizijos, užsuko vandenį, pavogė jų atvežtas malkas, grasina susprogdinti įmetant į pečių sprogmenų. Negana to atima mobilųjį telefoną ,kad atsakovė negalėtų paskambinti jiems vaikams, kuomet užkalė duris ir atsakovė negalėjo patekti į namą. Be to, be jų kaip bendrasavininkų sutikimo susikraustė į namų valdą ir kita tėvo sesuo D. Z., kuri taip pat aktyviai dalyvauja terorizuojant juos ir mamą.

Prieš kurį laiką ieškovas atvykęs pas bendraturtę dukrą E. Ž. į darbą, ją prigrasino ir privertė pasirašyti atsakovo surašytą kažkokį raštą, su kurio turiniu net neleidęs jai susipažinti,kur tikėtina ,kad taip buvo išgautas dukros pritarimas reikalavimui iškeldinti mamą J. B. iš sodybos (duomenys neskelbtini) kaime. Ieškovas visais savo veiksmais nenuginčijamai įrodo ,kad pats elgiasi nesąžiningai. Jie siekiantys, kad motina gyventų jiems priklausančios sodybos (duomenys neskelbtini) kaime 2/3 dalyse.