- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 2-2569-494/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01890-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- B. B.
- Atsakovas
- R. K.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui R. K. (R. K.), išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė B. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-03-06 sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai G. K., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo R. K. nepilnametės dukros išlaikymui po 500 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Nurodė, kad paminėtu teismo sprendimu buvo bendru sutikimu nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo dukros išlaikymui kas mėnesį mokėti po 200 Lt. Nuo teismo sprendimo įsigaliojimo praėjo daugiau kaip šešeri metai, per tą laikotarpį dukters poreikiai objektyviai išaugo dėl jos amžiaus, dėl mokyklos lankymo ir pasikeitusios ekonominės situacijos šalyje (infliacija ir pan.). Teismo priteistos 200 Lt sumos neužtenka dukters išlaikymui, atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas ir neatitinka net būtinų dukters poreikių. Dukters išlaikymui per mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 1000 Lt. Šią sumą sudaro išlaidos maistui, drabužiams, apavui, įvairioms mokymo ir kanceliarinėms prekėms, išlaidos papildomam ugdymui apmokėti, išlaidos sveikatos palaikymui, dukters pomėgiams ir laisvalaikiui bei apmokėjimui už komunalines paslaugas. Dukters išlaikymui skirtas prekes (išskyrus maistą) ieškovė dažniausiai perka turguje, kadangi turguje kainos mažesnės nei parduotuvėse. Per paskutinius 6 mėnesius dukrai teko pirkti turguje šias prekes: mokyklinė uniforma (140 Lt), žieminiai batai (280 Lt), dvi poros batų (130 Lt), sportinis kostiumas (200 Lt), šokių bateliai (35 Lt), sportbačiai (65 Lt), džinsinių kelnių 2 poros (165 Lt), apatiniai drabužiai (80 Lt), žieminė striukė (200 Lt), vasarinė striukė (140 Lt), kepurė, šalikas (30 Lt), vasarinė kepurė (17 Lt), megztinis (35 Lt), sijonai, palaidinės (120 Lt). Taigi, vien išlaidos drabužiams ir apavui per 6 mėnesių laikotarpį sudarė apie 1700 Lt (1700 Lt/6 mėn. - vidutiniškai 283 Lt per mėnesį). Be to, išlaidos dukters pietums mokykloje sudaro apie 8 Lt per dieną, per mėnesį apie 200 Lt, taip pat išlaidos kirpyklai 20 Lt kas mėnesį, išlaidos ekskursijai į Lenkiją 140 Lt bei išlaidos dukros laisvalaikiui, kurios sudaro apie 100 Lt per mėnesį. Maistui ir buitinėms prekėms šeima vidutiniškai išleidžia apie 50 Lt per dieną t. y. apie 1500 Lt per mėnesį. Išlaidos už komunalinius patarnavimus sudarė: už kovo mėnesį 634 Lt, už balandžio mėnesį 517 Lt, už gegužės mėnesį 484 Lt. Be to, ieškovė yra pateikusi prašymą (duomenys neskelbtini) meno mokyklai dėl dukters priėmimo į šios mokyklos muzikos skyrių. Išlaidos (duomenys neskelbtini) meno mokyklos lankymui sudarys apie 70 Lt per mėnesį. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis siekia 1328 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius. (duomenys neskelbtini) ji sudarė naują santuoką, kurios metu (duomenys neskelbtini) gimė jos antras vaikas A. B., savo atlyginimą turi paskirstyti ne tik dukros išlaikymui, bet ir naujoje santuokoje gimusio sūnaus išlaikymui, kadangi sutuoktinio darbo užmokestis yra nedidelis. Atsakovas teismo priteistą išlaikymą moka nereguliariai, dukra nesidomi ir jos nelanko, jokios papildomos paramos (piniginės ar kitokia forma) neteikia.
Posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Sumažino reikalaujamą išlaikymo sumą, prašo priteisti po 400 Lt kas mėnesį dukros išlaikymui. Nurodė, kad atsakovas uždarbiauja, visą vasarą augino braškes, pardavinėja turgavietėje. Mano, kad gaudamas 600 Lt, atsakovas gali skirti vaikui 400 Lt išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jo turtinė padėtis žymiai pablogėjo. 2009 metais jis sunkiai susirgo, jam diagnozuota išsėtinė sklerozė. Dėl šios priežasties neteko darbo, šiuo metu jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Įregistruotas Darbo biržoje, bet rasti darbą labai sunku, gauna tik 314,82 Lt netekto darbingumo pensiją. Iš šios sumos reguliariai moka priteistą 200 Lt atlyginimą dukrai G. K. (150 Lt išskaičiuoja ir moka SODRA, o 50 Lt perveda per banką). 2010-04-10 jis sudarė naują santuoką, 2011-06-29 gimė sūnus K. D. K.. Žmona nedirba, prižiūri vaiką. Iki sūnaus gimimo žmona nedirbo, todėl gauna tik 97,50 Lt vaiko išmoką. Taigi iš savo pensijos ieškovas turi mokėti ne tik 200 Lt savo dukrai G., bei ir išlaikyti savo šeimą: sūnų K. D. K. ir žmoną. Pragyventi labai sunku, nekilnojamojo bei kito ilgalaikio turto neturi. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Atsakovo turtinė padėtis labai sunki, prašomas priteisti 500 Lt išlaikymo dydis yra neproporcingas jo turtinei padėčiai, akivaizdžiai per didelis. Ieškovė ieškinyje nurodė gerokai didesnę vaikui išlaikyti būtiną sumą, abejonių kelia ir ieškovės nurodytų atskirų išlaidų dydžių realumas. Mano, turi būti atsižvelgta į tai, kad jam diagnozuota liga nėra pagydoma, jam pačiam nuolatiniai reikalingi vaistai (b.l. 35-37).
Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad jo žmona mirė. Jis gauna 600 Lt su našlaičio pensija. Jei būtų sveikas ir galėtų dirbti, galėtų mokėti ir didesnį išlaikymą. Su dukra nedažnai susitinka, nes atstumai dideli, pinigų nėra. Sūnų dabar prižiūri žmonos tėvai, jie gyvena kartu. Kol žmona buvo gyva, augino braškes, jas ir pardavinėjo. Su ieškiniu nesutinka, 50 Lt per dieną maistui yra labai daug. Namas ir automobilis yra žmonos, jos tėvai turi ūkį, bet irgi yra amžiuje.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS pateikė išvadą (b.l. 49-50), kurioje nurodė, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra tik orientacinis kriterijus ir taikytinas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į ekonominę šalies situaciją, dėl kurios galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios. Skyrius mano, kad mažesnis nei 400 Lt išlaikymo dydis gali būti priteistas tuomet, jeigu bus nustatyta, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių (pvz. dėl sveikatos būklės, turi daug išlaikytinių ir t.t.) negali tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad atsakovas negali teikti išlaikymo dėl neįgalumo, todėl išlaikymo dydis gali būti padidintas labai nedaug, gal iki 250 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Aiškindamas ir taikydamas CK 3.192 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).
Paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mokosi (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 51), taip pat ieškovė kitoje santuokoje turi sūnų A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10), o atsakovas – sūnų K. D. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 41). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-03-06 sprendimu šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria, be kita ko, atsakovas įsipareigojo dukros G. išlaikymui mokėti kas mėnesį po 200 litų periodinę išmoką iki vaiko pilnametystės (b.l. 11-12). Ieškovė turi nekilnojamojo turto: 0,2200 ha žemės sklypą ir 10000/13300 dalių iš bendro 1,3300 ha žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-17) bei vieną transporto priemonę (b.l. 18), jos mėnesio pajamos yra apie 1659 Lt (1328 Lt atskaičius mokesčius) (b.l. 22, 64-66). Atsakovas transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi (b.l. 30-33), nuo 2012-03-12 nedirba (b.l. 67-68). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui nuo 2011-09-09 iki 2013-09-08 nustatytas 50% darbingumo lygis (b.l. 39), laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2012-07-31 jam buvo mokama 314,82 Lt (atskaičius mokesčius, – 164,82 Lt) netekto darbingumo pensija (b.l. 40), o 2012-11-12 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu apskaičiuotos pensijos dydis 324,16 Lt, paskirta mokėti iki 2013-09-30 (b.l. 74); Vilniaus teritorinės darbo biržos 2012-03-21 paskirta Nedarbo socialinio draudimo išmoka 650 Lt, nuo 2012-06-21 – 626,44 Lt, išmokos mokėjimo pabaiga nustatyta 2012-09-20 (b.l. 42). Taip pat pateiktas mirties liudijimas patvirtina, kad atsakovo sutuoktinė T. K. 2012-11-02 mirė (b.l. 73), atsakovui VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-11-12 sprendimu Nr. 11-17-38308 paskirta 70 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo našlių pensija, o vaikui K. D. 2012-11-12 sprendimu Nr. 11-17-38307 paskirta 225,81 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija nuo 2012-11-02 iki 2029-06-30 (b.l. 75-76).
CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-294/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011 ir kt.). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Minėta, kad šalių nepilnametei dukrai išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį nustatytas teismo 2006-03-06 sprendimu. Šiuo metu G. K. yra 11 metų ir akivaizdu, kad tokio amžiaus vaiko poreikiai yra didesni nei 5 metų vaiko; taip pat ir dėl susiklosčiusios pasaulyje bei šalyje ekonominės situacijos reikia skirti daugiau lėšų vaiko minimaliems poreikiams užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. nenustatyta specialiųjų poreikių, į jos amžių, darytina išvada, kad minimalius vaiko poreikius užtikrintų abiejų tėvų teikiamas 800 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį. Ieškovė patikslinusi reikalavimus prašo padidinti dukrai teikiamą išlaikymą iki 400 Lt dydžio periodinių išmokų. Atsakovas su reikalavimais nesutinka, savo argumentus grindžia pablogėjusia turtine padėtimi. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis, kuri yra ženkliai blogesnė nei ieškovės, pablogėjo dėl paties atsakovo nerūpestingo, nesąžiningo elgesio. Atsakovui nustatytas neįgalumas (50 procentų darbingumas), nekilnojamojo turto neturi, privalo vienas išlaikyti ir kitą nepilnametį (mažametį) vaiką, kuris likęs be motinos, todėl darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjo dėl objektyvių priežasčių ir jis šiuo metu negali lygiai su ieškove teikti išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. K., t.y. mokėti 400 Lt dydžio periodines išmokas. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į abiejų šalių turtinę padėtį, yra pagrindas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-03-06 sprendimu priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo, jai grąžintinas sumokėtas 108,00 Lt žyminis mokestis, iš atsakovo priteistina 71,00 Lt žyminio mokesčio ir 16,69 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-03-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-261-723/2006 nepilnametei šalių dukrai nustatyto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2012-07-16 iki vaiko pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Grąžinti ieškovei B. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 108 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2012-07-13 AB banke Swedbank.
Priteisti iš atsakovo R. K. 87,69 Lt (aštuoniasdešimt septynis litus 69 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.