- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- AS-59-502/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00549-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Laimutis Alechnavičius, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- L. J.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – L. J.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. I2-4673-414/2023 pagal pareiškėjos A. G. (toliau – ir pareiškėja) skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – L. J.) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 21RE1-21(AG1-275/10-2022) (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, Komisijos Sprendimą panaikino ir bylą nutraukė.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2023 m. lapkričio 15 d. buvo gautas pareiškėjos atskirasis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo panaikinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, jog skundžia teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą bylą nutraukti, kadangi teismas nemotyvavo, kodėl byla nepriskirtina administracinių bylų kompetencijai ir nenurodė, į kurią instituciją pareiškėja turėtų kreiptis. Taip pat pareiškėja prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti dėl bylos nutraukimo, nes nutraukus bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio pagrindu, nebuvo nurodyta galimybė tokį sprendimą skųsti atskiruoju skundu, taip pat nenurodyti apskundimo terminai, be to teismas nesilaikė ABTĮ 104 straipsnio, kuris numato, kad byla nutraukiama ne sprendimu, o nutartimi.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu atsisakė priimti A. G. atskirąjį skundą.
Teismas, apžvelgęs ABTĮ 132 straipsnio 1 dalies, 133 straipsnio ir 152 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėja atskirajame skunde reiškia reikalavimą panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą, tačiau iš atskirojo skundo ir prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti turinio nustatė, jog pareiškėja siekia apskųsti teismo sprendimą atskiruoju skundu ir jos pateiktas procesinis dokumentas negalėjo būti vertinamas kaip apeliacinis skundas, todėl nebuvo pagrindo nustatyti pareiškėjai terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimas negalėjo būti skundžiamas atskiruoju skundu, pareiškėjos atskirąjį skundą teismas atsisakė priimti (ABTĮ 4 str. 7 d., 153 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį.
Pareiškėja nurodo, kad teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą skundė vadovaudamasi turinio viršenybės prieš formą principu atskiruoju skundu, nes teismo atsakymas savo esme yra verdiktas nutraukti bylą. Teismas, nutraukęs bylą, ginčo neišsprendė, o verdiktas nutraukti bylą buvo skundžiamas atskiruoju skundu.
Pareiškėjos teigimu, Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 20 d. atsisakymą priimti atskirąjį skundą motyvavo tuo, kad 2023 m. spalio 16 d. sprendimas negali būti skundžiamas atskiruoju skundu iš esmės tik todėl, kad pavadintas sprendimu. Teismo nutarties motyvas, kad teismo sprendimas neskundžiamas atskiruoju skundu pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu, naudojamu, jeigu skundžiama nutartis. Pareiškėjos nuomone, teismo motyvui paremti pasirinktas ABTĮ 153 straipsnis netinka motyvo aiškinimui. Motyvuose teismas taikydamas nutarčiai skirtą įstatymo nuostatą netiesiogiai pripažįsta, kad 2023 m. spalio 16 d. sprendimas yra nutartis.
Pareiškėja nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą ne dėl termino praleidimo, bet kitu motyvu, laikytina, kad prašymas terminui atnaujinti patenkintas ir terminas atnaujintas, tai yra teismas sutiko su prašyme atnaujinti terminą pateiktu motyvu, kad byla turėtų būti nutraukiama ne sprendimu, o nutartimi. Atnaujinus terminą skundui paduoti teismas pripažino savo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą nutartimi, tad motyvas kad šis sprendimas neskundžiamas atskiruoju skundu netenka prasmės. Pareiškėja laiko, kad nutartis atsisakyti priimti atskirąjį skundą yra nemotyvuota.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Policijos departamentas) atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos pateikti argumentai visiškai prieštarauja imperatyvioms materialinės teisės normoms. Policijos departamento nuomone, aiški ir nedviprasmiška apskundimo tvarka buvo nurodyta teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendime, todėl nesuprantamas pareiškėjos motyvas, kad nebuvo nurodyta galimybė minėto sprendimo skųsti ir atskiruoju skundu. Dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių pareiškėja neskundė teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo jame nustatyta tvarka, o pati pradėjo išradinėti naujas teisės aktų taikymo taisykles. Šiuo atveju, teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimas buvo priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės ir dalinai patenkinus pareiškėjos skundą – panaikinus Komisijos Sprendimą. Aplinkybė, jog byla buvo nutraukta tuo pačiu galutiniu procesinius sprendimu, nesudaro pagrindo manyti, kad dalis teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo turėtų būti skundžiama ABTĮ 152 straipsnyje nustatyta tvarka, atskiruoju skundu.
Atsakovo teigimu, pareiškėjai buvai aiškiai išdėstyta teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo apskundimo tvarka, tačiau tai, kad ji šia tvarka nesivadovavo dėl klaidingų įsitikinimų ir teisinių žinių stokos, negali būti objektyviai pateisinama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliaciniai skundai raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis paduodami per teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas (ABTĮ 133 str.).
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai išnagrinėję pareiškėjos skundą priėmė 2023 m. spalio 16 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, Komisijos Sprendimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, o Komisijos sprendimą panaikinti, nes Komisija turėjo atsisakyti priimti pareiškėjos skundą nagrinėti Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o išnagrinėjusi pareiškėjos skundą turėjo bylą nutraukti Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Pareiškėja atskiruoju skundu siekė apskųsti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą, kuriuo, kaip minėta, buvo ne tik patenkintas jos reikalavimas panaikinti Komisijos Sprendimą, bet ir nutrauktas bylos nagrinėjimas.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, priėmė 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį, kurioje nurodė, kad pareiškėja atskirajame skunde reiškia reikalavimą panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą, tačiau jos pateiktas procesinis dokumentas negalėjo būti vertinamas kaip apeliacinis skundas, todėl nebuvo pagrindo nustatyti pareiškėjai terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas atsižvelgęs į tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimas negalėjo būti skundžiamas atskiruoju skundu, pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakė priimti.
Pareiškėja, nesutikdama su Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir priimta nepagrįstai pritaikius ABTĮ 153 straipsnį.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus IV skyriuje „Atskirieji skundai“ nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus ABTĮ nustatytas išimtis (ABTĮ 137 str.)
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nagrinėjamu atveju toks pagrindas atsisakyti priimti skundą nenustatytas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsisakymą priimti pareiškėjos atskirąjį skundą iš esmės motyvavo tuo, kad pareiškėja pateiktu atskiruoju skundu ir prašymu atnaujinti terminą atskirajam skundui, siekia apskųsti teismo sprendimą atskiruoju skundu, kuris negali būti vertinamas kaip apeliacinis skundas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pareiškėjos atskirojo (apeliacinio) skundo vertinimu, kadangi teismas, nenagrinėjo pareiškėjos atskirojo (apeliacinio) skundo turinio ir formos atitikimo ABTĮ reikalavimams, visiškai nepagrįstai atsižvelgdamas tik į jo pavadinimą, nors pagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimai gali būti skundžiami apeliaciniu skundu (ABTĮ 132 straipsnis).
ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinis skundas (atskirasis skundas) neatitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio ir formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat, paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų (ne) atlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad nebuvo pagrindo nustatyti pareiškėjai termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tokios išvados nepagrindė, pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino atskirojo (apeliacinio) skundo trūkumų pobūdžio, masto bei galimybės juos pašalinti. Šiuo atveju, teismas privalėjo pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti pareiškėjai terminą atskirojo (apeliacinio) skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti apeliacinį skundą ir pradėti apeliacinį procesą, taip pat paaiškinti pareiškėjai, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į apeliaciją.
Apibendrindama aptartas faktines ir teisines aplinkybes, teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtintą pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, prieš tai nesudaręs jai galimybės trūkumus pašalinti. Dėl nurodomų priežasčių, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.