- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-16
- Bylos Nr.
- I2-4673-414/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00549-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- L. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. J. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 21RE1-21(AG1-275/10-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. G. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 21RE1-21(AG1-275/10-2022.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 10 d. pateikė skundus dėl policijos pareigūnų nepagrįsto jėgos panaudojimo ir dėl nepagrįsto asmens sulaikymo. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba (toliau – ir Departamentas) 2022 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 5-S-23468 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Ginčijamas aktas) atsakė pareiškėjai, kad policijos pareigūnų veiksmuose nenustatyta tarnybinio nusižengimo požymių, todėl tarnybinis patikrinimas pareigūnų atžvilgiu nepradėtas.
Nesutikdama su tokiu Departamento sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (toliau – ir Komisija), kuri pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su 2023 m. vasario 6 d. Komisijos sprendimu Nr. 21RE1-21(AG1-275/10-2022 (toliau – ir Komisijos sprendimas), nes Komisija nepasisakė dėl Ginčijamo akto teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos nuomone, tarnybinio patikrinimo neatlikimas neįžvelgus nusižengimo veiklos požymių yra neobjektyvus ir neatitinka įstatymo viršenybės principo.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad Komisijos sprendime išsamiai išnagrinėtos teisės aktų (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. lV-142), reglamentuojančių tarnybinių ginčų nagrinėjimą ir nuobaudų skyrimo policijos pareigūnams, nuostatos. Komisija rėmėsi ginčo teisenai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Departamento nuomone, Komisija išsamiai įvertino teisinį reglamentavimą, aktualią teismų praktiką, motyvuotai pasisakė dėl konkrečių pareiškėjos prašymų atlikti tyrimą dėl pareigūnės L. J. jėgos naudojimo, taip pat atlikti tyrimą dėl pareigūnės L. J. neteisėto pareiškėjos sulaikymo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Skundas patenkintinas iš dalies.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).
Motyvuojamoji dalis
ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje numatyta teisėjui teisė pašalinti trūkumus, jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas).
Šioje byloje priimtas pareiškėjos A. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno skyriaus 2023 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 21RE1-21(AG1-275/10-2022 (b. l. 20). Pareiškėja atsisakė ginčyti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2022 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 5-S-23468 „Dėl Jūsų skundo“ (b. l. 50), todėl, įvertinęs ABTĮ 28 straipsnio 3 dalies, 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, skundo dalyku teismas laiko Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2022 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 5-S-23468 „Dėl Jūsų skundo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 21RE1-21(AG1-275/10-2022.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2022 m. lapkričio 10 d. skundais kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydama įvertinti jos nurodytų policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą ir informuoti pareiškėją apie taikytas priemones (b. l. 3–4, Komisijos byla Nr. AG1-275/10-2022). Ginčijamu aktu buvo atsisakyta pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos 2022 m. lapkričio 10 d. skunduose nurodytų aplinkybių. Pareiškėja buvo informuota, kad atlikus informacijos patikslinimą ir atsižvelgiant į įvertintą informaciją, konstatuota, jog patikslinimo metu Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. J. ir tyrėjos G. J. veiksmuose jokių tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta, todėl, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. lV-142 9.6 punktu, tarnybinis patikrinimas jų atžvilgiu nepradėtas (b. l. 5–6, Komisijos byla Nr. AG1-275/10-2022). Nesutikdama su tokiu Departamento sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuri pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 2–8).
Pareiškėja skundu teismui siekia, kad Departamentas atliktų tarnybinį patikrinimą dėl minėtuose pareiškėjos skunduose nurodytų pareigūnų veiksmų.
Atsakomybės taikymą vidaus sistemos tarnybos pareigūnams reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, kurio 38–39 straipsniai apibrėžia tarnybinių nuobaudų rūšis, skyrimo atvejus bei asmenis, turinčius teisę skirti nuobaudas. Šiuos klausimus detaliau reglamentuoja Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. lV-142.
Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad tarnybinio patikrinimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra išimtinai susijęs su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatytu bei nubaudimu.
Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuoseklios praktikos, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-241/2013; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015; eA-114-662/2018). Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015). Raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016).
LVAT savo praktikoje ne kartą konstatavo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 ir kt.).
Kaip minėta, Ginčijamu aktu Departamentas pareiškėjai pateikė informaciją apie atsisakymą pradėti tarnybinį patikrinimą pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes. T. G. aktas yra informacinio pobūdžio ir jokių pareiškėjos teisių ir pareigų turiniui įtakos neturi. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja skunde Komisijai ir teismui nesutinka su Ginčijamame akte įformintu sprendimu nepradėti tarnybinio patikrinimo, o argumentų dėl netinkamo informacijos jai pateikimo neteikia.
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.
Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatuotina, kad yra pagrindas bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, o Komisijos sprendimą panaikinti, nes Komisija turėjo atsisakyti priimti pareiškėjos skundą nagrinėti Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o išnagrinėjusi pareiškėjos skundą turėjo bylą nutraukti Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. G. skundą patenkinti iš dalies.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 21RE1-21(AG1-275/10-2022 panaikinti ir bylą nutraukti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.