- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-362/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir atsakovo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-28-538/2011 pagal ieškovo valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ dėl uosto žemės nuomos mokesčio priteisimo ir atsakovo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ priešieškinį ieškovui dėl įpareigojimo apskaičiuoti žemės nuomos mokestį ir sudaryti žemės nuomos sutarties pakeitimo sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ieškiniu atsakovui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 807 201,70 Lt uosto žemės nuomos mokesčio (pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-68/2002Ž-111 – 1 743 588,72 Lt, pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-69/2002Ž-112 – 63 612,98 Lt) už 2004 – 2008 m. laikotarpį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 5-12 l.; 4 b. t., 79-86 l.; 6 b. t., 78-84 l.).
Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – Uosto įstatymas) 11 straipsnio 4 ir 5 punktais, 23 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka (toliau – Apskaičiavimo tvarka, Tvarka), taip pat 2002 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarčių Nr. 20-68/2002Ž-111 ir Nr. 20-69/2002Ž-112 1 bei 42.2 punktais, atsakovui buvo skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, kuris nustatomas pagal uosto žemės kategoriją, o kategorija nustatoma ir pagal gylį prie krantinių, esančių išnuomotoje teritorijoje; paminėtose sutartyse taip pat įtvirtinta nuomotojui teisė keisti uosto žemės nuomos dydį, kai keičiasi uosto žemės nuomos koeficientas, uosto žemės nuomos mokestis perskaičiuojamas ateinantiems kalendoriniams metams, esant sutartyje ir Apskaičiavimo tvarkoje numatytiems pagrindams jį keisti.
Ieškovo teigimu, jis su atsakovu 2002 m. gruodžio 9 d. sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-68/2002Z-111, pagal kurios 1 punktą ieškovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui 445757 kv. m uosto žemės sklypą, o atsakovas – nuomojamą žemės sklypą naudoti pagal paskirtį ir laiku mokėti uosto žemės nuomos užmokestį ieškovui (toliau – Sutartis Nr. 1). Sutartis Nr. 1 buvo pakeista 2003 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartimi Nr. 20-52/2003ž, o 2003 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos uosto kapitono (toliau – uosto kapitonas) įsakymu Nr. UK-10, 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. UK-6 bei 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. UK-8 prie atsakovo nuomojamo žemės sklypo krantinių Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 9 buvo nustatytos naujos didesnės maksimalios leistinos laivų grimzlės; todėl, pasikeitus leistinai maksimaliai laivų grimzlei prie atsakovo naudojamų uosto krantinių, tai turėjo tiesioginės įtakos uosto žemės nuomos mokesčio padidėjimui, bei tokiu būdu pagerėjus nuomojamo uosto žemės sklypo uosto infrastruktūrai, ieškovas parengė ir pateikė pasirašyti uosto žemės nuomos sutarties Nr. 20-68/2002Ž-111 pakeitimo sutartis, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti. Pasak ieškovo, bendra atsakovo uosto žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo suma pagal Sutartį Nr. 1 iki 2009 m. sausio 1 d. yra 1 743 588,72 Lt.
Pasak ieškovo, 2002 m. gruodžio 9 d. jis su atsakovu sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-69/2002Ž-112, pagal kurios 1 punktą ieškovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui 205483 kv. m uosto žemės sklypą, o atsakovas – nuomojamą žemės sklypą naudoti pagal šią sutartį ir laiku mokėti uosto žemės nuomos mokestį ieškovui, kurios 42.2 punktas nurodo, kad uosto žemės nuomos užmokestis yra apskaičiuojamas, vadovaujantis Apskaičiavimo tvarka (toliau – Sutartis 2). Be to, 2003 m. lapkričio 5 d. buvo patvirtinti nauji krantinių Nr. 145, Nr. 146 ir Nr. 147, esančių prie atsakovo pagal Sutartį 2 nuomojamo žemės sklypo, techniniai pasai, dėl to buvo nustatyti nauji krantinių Nr. 145, Nr. 146 ir Nr. 147 ilgiai, tačiau faktiškai nauji šių krantinių ilgiai jau buvo nustatyti 2002 m. gruodžio 31 d. uosto kapitono įsakymu Nr. UK-7 „Dėl leistinos laivų grimzlės (esant nuliniam vandens lygiui Klaipėdos uoste)“; pastarąją aplinkybę pripažįsta ir atsakovas 2006 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. 0300-20-1396 ieškovui, vėliau tokie patys ilgiai buvo nustatyti ir anksčiau nurodytuose uosto kapitono įsakymuose (2003 m. gruodžio 29 d. Nr. UK-10, 2004 m. gruodžio 28 d. Nr. UK-8). Ieškovo teigimu, vadovaudamasis šia aplinkybe, ieškovas 2006 m. spalio 20 d. parengė Sutarties Nr. 2 pakeitimo sutartį Nr. 20-36/2006Ž ir 2006 m. spalio 23 d. raštu Nr. UD-7.2-11-4-3339 nusiuntė ją pasirašyti atsakovui, tačiau atsakovas 2006 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 0300-20-1396 atsisakė pasirašyti Sutarties Nr. 2 pakeitimą ir iki šiol jo nepasirašė; ieškovas, įvertinęs tai, kad padidėjo krantinių, esančių prie atsakovo nuomojamo žemės sklypo pagal Sutartį 2, ilgiai, pagal Apskaičiavimo tvarkos 5.3 punktą, perskaičiavo vidutinį uosto žemės sklypo nuomos koeficientą, o kartu ir visą metinį atsakovo nuomojamo žemės sklypo nuomos mokestį 2003–2006 metams, tačiau atsakovas nesumokėjo padidėjusio uosto žemės nuomos mokesčio; bendra atsakovo uosto žemės nuomos mokesčio suma pagal Sutartį Nr. 2 yra 63 612,98 Lt. Pasak ieškovo, iš viso atsakovo įsiskolinimas ieškovui pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį 2 iki 2009 m. sausio 1 d. sudaro 1 807 201,70 Lt.
Atsakovas padavė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašė: 1) patvirtinti uosto žemės nuomos mokestį pagal Sutartį Nr. 1, nurodant, kad už 2004 metus atsakovas turi sumokėti 3 032 467,95 Lt; už 2005 metus – 3 220 570,46 Lt; už 2006 metus – 3 245 551,82 Lt; už 2007 metus – 3 310 834,63 Lt; už 2008 metus – 3 310 834,63 Lt uosto žemės nuomos mokestį; 2) patvirtinti uosto žemės nuomos mokestį atsakovui pagal Sutartį Nr. 2: už 2003 metus – 948 441,92 Lt; už 2004 metus – 948 441,92 Lt; už 2005 metus – 948 441,92 Lt; už 2006 metus – 948 441,92 Lt; už 2007 metus – 950 586,85 Lt; už 2008 metus – 951 997,60 Lt; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 b. t., 109-111 l.; 6 b. t., 3-14 l.).
Nurodė, kad ieškovas neteisingai aiškina ir taiko Apskaičiavimo tvarką: nepagrįstai ir neteisėtai krantines dalija į dvi dalis ir kiekvienai krantinės daliai nustato skirtingą subklasę (krantinės Nr. 7, 8, 9,13,15); nepagrįstai ir neteisėtai netaiko uosto žemės nuomos lengvatinio koeficiento (Apskaičiavimo tvarkos 7.1 p ir 7.1.2 punktas); nepagrįstai netaiko krantinės ilgio dydžio, o skaičiavimuose naudoja švartavimo/darbinį krantinės ilgį (krantinės Nr. 145-147), dėl ko be pagrindo reikalauja iš atsakovo 1 807 201,70 Lt uosto žemės nuomos mokesčio nepriemokos.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, krantinės dalijimas į dvi subklases nėra numatytas Apskaičiavimo tvarkoje, todėl yra neteisėtas, be to, subklasę krantinei nustato ne uosto kapitonas, o Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, ir ne krantinės atkarpai, o visai krantinei; krantinės Nr. 7–9 nėra išgilintos per visą jų ilgį, krantinių maksimalios leistinos apkrovos yra sumažėjusios, be to, krantinių naudojimas yra sąlyginis, o maksimali leistina grimzlė 12,5 m prie krantinės neturi įtakos, kadangi laivas statomas ne prie krantinės, bet žymiai toliau (2–5 m nuo krantinės), ir tai apsunkina krovą, reikalauja papildomai kaštų, laiko sąnaudų, sudaro papildomų sunkumų, o esant šioms sąlygoms, itin retais atvejais galima priimti laivą krovai ir juo labiau jį visiškai pakrauti. Nurodė, kad šalių skaičiavimų skirtumas dėl krantinės dalijimo į atkarpas ir joms nustatant skirtingas subklases už ginčo laikotarpį (2004–2008 m.) pagal Sutartį Nr. 1 sudaro 1 198 807,46 Lt, t. y. šia suma mokėtinas uosto žemės nuomos mokestis yra mažesnis, nei skaičiuoja ieškovas.
Pasak atsakovo, ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai netaiko uosto žemės nuomos lengvatinio koeficiento (Apskaičiavimo tvarkos 7.1 p ir 7.1.2 p.), kadangi 2004 m. gruodžio 29 d. leistinos maksimalios apkrovos krantinėse Nr. 7, 8, 9 buvo sumažintos, t. y. sumažėjo krantinių laikančioji galia, tai buvo fiksuota krantinių techniniuose pasuose, taigi pablogėjo krantinių techninė būklė, sumažėjo jų naudingumas, todėl atsakovas nebegali sandėliuoti ir krauti krantinėse krovinių dėl sumažėjusių maksimalių leistinų apkrovų krantinėse, ir yra priverstas krovinius sandėliuoti kitoje nuomojamos teritorijos vietoje, o dėl to patiriami papildomi transportavimo kaštai, laiko ir darbo jėgos sąnaudos, užimama kita nuomojamos teritorijos dalis, kuri nebegali būti panaudota kitai veiklai. Nurodė, kad šalių skaičiavimų skirtumas dėl lengvatinio koeficiento netaikymo, už ginčo laikotarpį (2004–2008 m.) pagal Sutartį Nr. 1 sudaro 685 939,34 Lt, t. y. šia suma mokėtinas uosto žemės nuomos mokestis yra mažesnis, nei skaičiuoja ieškovas.
Pažymėjo, jog ieškovas neteisėtai skaičiuoja krantinių Nr. 145,146,147 ilgius pagal uosto kapitono įsakymus. Atsakovo teigimu, uosto kapitono įsakymais nustatytu krantinių ilgiu švartavimuisi ir/arba darbinių krantinių ilgiu negalima remtis, apskaičiuojant uosto žemės nuomos mokestį, o uosto kapitonas neturi teisės nustatyti krantinės ilgio, nes tokia teisė jam nenustatyta nei Apskaičiavimo tvarkoje, nei jokiu kitu teisės aktu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimu buvo priteisęs iš atsakovo ieškovo naudai 626 150,07 Lt uosto žemės nuomos mokesčio už 2004-2005 metus pagal Sutartį Nr. 1 bei atmetęs atsakovo priešieškinį dėl įpareigojimo sutaryti Sutarties Nr. 1 pakeitimo sutartį, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. liepos 3 d. nutartimi panaikino apygardos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, nurodęs, kad apygardos teismas iš esmės neišnagrinėjo ieškinio ir atsakovo priešieškinio, bei neatskleidė bylos esmės (3 b. t., 62-66, 120-125 l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 17 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 646 518,39 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2007 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 741 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 10 465 Lt žyminio mokesčio; grąžino iš valstybės ieškovui 4 266 Lt permokėto žyminio mokesčio sumą, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 4 081 Lt išlaidų už ekspertizę, įpareigojo ieškovą pervesti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2 900 Lt už ekspertizę, grąžino atsakovui 10 262 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą; netenkino kitos ieškinio dalies bei atmetė atsakovo priešieškinį (6 b. t., 86-93 l.).
Teismas sutiko su atsakovo nurodymu, jog ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai krantines dalija į dvi dalis, kiekvienai krantinės daliai nustatant skirtingą subklasę (krantinės Nr. 7, 8, 9,13,15). Teismo teigimu, Uosto įstatyme nurodyta, kad krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti ar išlaipinti, krantinės dalijimas į dvi subklases nėra numatytas ir Apskaičiavimo tvarkoje, pagal kurios 5.3 punktą, jei prie sklypo yra krantinės, atitinkančios skirtingas subklases, apskaičiuojant žemės nuomos mokesčio dydį, vietoj uosto žemės nuomos koeficiento taikomas vidutinis uosto žemės sklypo nuomos koeficientas, kuris apskaičiuojamas pagal formulę – krantinių, atitinkančių skirtingas subklases, ilgiai dalijami iš skirtingų kategorijų uosto žemės nuomos koeficientų; be to, pagal ekspertų išvadas, Apskaičiavimo tvarkos 5.3 punkte nurodoma, kad gali būti apjungiamos skirtingų subklasių krantinės vidutiniam gyliui apskaičiuoti, bet negali būti viena krantinė priskirta skirtingoms subklasėms. Pasak teismo, nors ginčo laikotarpiu prie ginčo krantinių buvo švartuojami didesnės grimzlės laivai (12,5 m), tai nekeičia nuomos mokesčio apskaičiavimo ir jo dydžio, nes, kaip nurodė atsakovas, tuo metu krantinių negalėjo panaudoti kitų laivų švartavimui ir dėl tokių krantinių panaudojimo atsirado papildomų išlaidų ir nepatogumų, dėl kurių negalėjo pilnai išnaudoti jų pajėgumų.
Teismas sprendė, kad dėl nurodyto nėra pagrindo skirstyti vieną krantinę į subklases, kad, vadovaujantis ekspertų išvadomis, ieškovo apskaičiuota žemės mokesčio suma už 2004–2008 metus yra 1 104 622,88 Lt didesnė negu atsakovas turėtų mokėti dėl netinkamo sąnašų valymo prie krantinių Nr. 7, 8, 9, dėl ko ieškovo reikalavimą patenkina iš dalies ir pagal Sutartį Nr. 1 priteisia iš atsakovo ieškovo naudai 638 965,84 Lt (1 743 588,72 Lt – 1 104 622,88 Lt) žemės nuomos mokesčio (CPK 178 str., 185 str.; CK 6.545 str.).
Teismas sutiko ir su atsakovo argumentu, kad už 2003–2008 metus atsakovo mokėtinas uosto žemės mokestis yra mažesnis 56 060,43 Lt suma pagal Sutartį Nr. 2, nei skaičiuoja ieškovas, kuris neteisingai taiko Apskaičiavimo tvarką dėl krantinių Nr. 145, 146 ir 147 ilgių. Nustatė, jog krantinių ilgiai, nurodomi uosto kapitono įsakymuose, kuriais vadovaujasi ieškovas, nėra tapatūs krantinių ilgiams, kurie nustatomi iš Nekilnojamojo turto registro išrašų, todėl skaičiavimams naudojant skirtingus dydžius, skiriasi ir galutinė mokėtina suma. Teismo teigimu, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl turi būti naudojamas krantinės ilgis, numatytas Nekilnojamojo turto registre: krantinei Nr. 145 – 127,13 m, vietoj ieškovės taikomo švartavimosi ilgio – 77,59 m; krantinei Nr. 146 – 267,05 m, vietoj ieškovės taikomo švartavimosi ilgio – 210,06 m, ir vėliau, nuo 2007-10-05 padidinto iki - 234,06 m; krantinei Nr. 147 - 267,22 m, vietoj ieškovės taikomo švartavimosi ilgio – 210,06 m, ir vėliau, nuo 2007-10-05, padidintas iki 234,06 m. Pasak teismo, ieškovas iš esmės sutiko, kad atsakovas teisingai skaičiuoja susidariusį skirtumą, kuris už 2003–2008 metus yra 56 060,43 Lt, todėl iš atsakovo ieškovui pagal Sutartį Nr. 2 priteisia 7 552,55 Lt žemės nuomos mokesčio (63 612,98 Lt – 56 060,43 Lt; CPK 178 str., 185 str., CK 6.545 str.).
Teismo teigimu, atsakovas be pagrindo prašo taikyti lengvatinį koeficientą dėl krantinės sumažintos leistinos apkrovos. Nurodė, jog atsakovas, apskaičiuodamas naudingumo koeficientą krantinėms, remiasi maksimalių leistinų apkrovų rodikliu, tačiau Apskaičiavimo tvarkos 7.1.2 punktas nustato, kad krantinių, kurių naudojimo galimybės ribotos dėl pablogėjusios techninės būklės, naudingumo koeficientas krantinei (lk) nustatomas pagal laikančiosios galios liekamąjį procentinį dydį; be to, uosto kapitonas, nustatydamas leistiną maksimalią grimzlę prie krantinės, įvertina krantinės būklę ir leistinas krantinės apkrovas. Pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad uosto kapitono įsakymais buvo sumažinta leistina maksimali laivų grimzlė prie šių krantinių: vietoje numatytos projektinės 14 metrų per ginčo laikotarpį prie šių krantinių buvo nustatoma nuo 8,3 iki 12,5 metrų leistina maksimali laivų grimzlė, todėl konstatavo, kad atsakovo nurodyta pablogėjusi krantinių techninė būklė buvo įvertinta, nustatant leistiną maksimalią laivų grimzlę prie krantinių (mažesnę nei projektinė), o vien dėl šios priežasties, skaičiuojant Uosto žemės nuomos mokestį pagal faktines (uosto kapitono įsakymu nustatytas) leistinas maksimalias laivų grimzles, Uosto žemės nuomos mokestis jau yra sumažintas, lyginant su tuo, koks būtų mokamas, jei krantinės atitiktų projektinius parametrus (14 metrų leistiną maksimalią laivų grimzlę) ir mokestis būtų skaičiuojamas pagal projektinius duomenis. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė realaus apribojimo naudotis krantinėmis Nr. 7, 8, 9, todėl nėra pagrindo taikyti lengvatinio uosto žemės nuomos koeficiento (CPK 178 str., 185 str.).
Teismas atmetė atsakovo priešieškinį, nurodęs, kad atsakovas iš esmės prašo pakeisti Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau byloje nustatyta, jog šios sutartys tarp šalių yra pasibaigusios, jas keisti nėra pagrindo, o priešieškinyje nurodyti reikalavimai dėl ieškinio mažinimo laikytini ne atskirais savarankiškais reikalavimais, bet atsikirtimais į ieškinį.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl 1 160 683,31 Lt uosto žemės nuomos mokesčio priteisimo, ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškovo ieškinį, taip pat panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2 900 Lt, bei dalį, kuria bylinėjimosi išlaidos priteistos iš ieškovo atsakovo naudai; priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovo turėtas apeliacinės instancijos teisme; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (6 b. t., 94-103 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apskaičiuojant uosto žemės nuomos mokesčio dydį, vadovautinasi ne nuomos santykių dalyvių tarpusio susitarimais, o imperatyviomis teisės normomis, reglamentuojančiomis uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, bei nustatytais faktiniais duomenimis, kurie pagal teisės normas naudojami uosto žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti (CK 6.545 str. 2 d.; Uosto įstatymo 11 str. 5 p., 23 str. 2 d., 25 str. 1 d.; Apskaičiavimo tvarkos 2-3 p., 5.1 p., 5.2.2. p., 5.3 p.); be to, apskaičiuojant uosto žemės nuomos mokestį, turi būti vertinama reali uosto infrastruktūra, realios naudojimosi uosto žeme ir krantinėmis sąlygos.
2. Ekspertizės aktai, pateikti byloje, vertintini kritiškai tiek dėl teisinio ekspertizių pobūdžio, tiek dėl ekspertų nekompetencijos, tiek dėl ekspertizės aktų turinio akivaizdaus prieštaravimo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Šalies argumentai
3. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė pagal Sutartį Nr. 1 priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 104 622,88 Lt dydžio uosto žemės nuomos mokestį, sąlygotą uosto krantinių charakteristikų, kuriomis faktiškai naudojasi ir gauna naudą uosto žemės nuomininkas. Apskaičiavimo tvarkos 5.3 punkte numatyta, kad jei prie sklypo yra krantinės, atitinkančios skirtingas subklases, apskaičiuojant uosto žemės nuomos mokesčio dydį, vietoj uosto žemės nuomos koeficiento taikomas vidutinis uosto žemės sklypo nuomos koeficientas, kuris apskaičiuojamas pagal nurodytą formulę, todėl atsakovas ir teismas nepagrįstai teigia, jog paminėta teisės norma neleidžia nustatyti skirtingų subklasių atskiroms vienos krantinės dalims; be to, ekspertai 2007 m. ekspertizės akte nurodė, jog vienos krantinės dalijimas į skirtingas subklases yra galimas, tik turi būti galimybė tokiomis krantinės subklasėmis naudotis. Iš byloje pateiktų krantinių grimzlių schemos matyti, kad uosto krantinės buvo naudojamos ir laivai atskirose ginčo krantinių atkarpose buvo švartuojami su didesne nei prie krantinės numatyta leistina minimalia grimzle, o tai pripažino ir teismas. Be to, pagal Apskaičiavimo tvarkos 5.2.2 punktą, uosto žemės subklasė nustatoma pagal uosto kapitono įsakymu patvirtintus leistinos maksimalios laivų grimzlės dydžius, t. y. pripažįstama uosto kapitono įsakymais nustatytų laivų švartavimo galimybių įtaka uosto žemės nuomos mokesčio dydžiui.
4. Teismas, sprendęs, kad pagal Tvarkos 5.3 punktą apskaičiuojant vidutinį uosto žemės sklypo nuomos koeficientą, turi būti naudojamas ne uosto kapitono įsakymuose nustatytas krantinės ilgis švartavimui (nuo 2005 m. pabaigos - darbinis krantinės ilgis), o krantinės ilgis, nurodytas Nekilnojamojo turto registro išraše arba krantinės techniniame pase, neįvertino aplinkybės, kad Nekilnojamojo turto registre nustatomi ir fiksuojami fiziniai krantinės, kaip nekilnojamojo daikto, matmenys, o uosto kapitono įsakymuose vertinamas ir nustatomas krantinės ilgis, aktualus uosto veiklai – darbinis krantinės ilgis arba krantinės ilgis švartavimui. Krantinė ir jos ilgis uosto funkcinei paskirčiai yra svarbūs tiek, kiek gali užtikrinti ryšį tarp laivo ir kranto, o krantinės dalys, prie kurių laivas negali būti švartuojamas, kraunamas ar keleiviai įlaipinami (išlaipinami), uosto veiklai nėra aktualios. Apskaičiuojat uosto žemės nuomos mokestį, turi būti vertinama reali uosto infrastruktūra, realios naudojimosi uosto žeme ir krantinėmis sąlygos, t. y. naudojamas tik tas krantinės ilgis, kuris yra tinkamas krantinės funkcijoms vykdyti – laivams švartuoti, krauti ar keleiviams laipinti.
5. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nukrypo nuo to paties teismo analogiškoje byloje priimto sprendimo, t. y. ginčą tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu klausimu išsprendė skirtingai, tokio sprendimo neargumentavo, todėl vien šiuo pagrindu skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas.
6. Teismas nepagrįstai nusprendė sumokėti visą ekspertų nurodytą ekspertizės kainą, neatsižvelgęs į ekspertų darbų apimtį ir kokybę, be to, patenkinus ieškovo reikalavimus, turi būti panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2 900 Lt ir iš jo atsakovo naudai priteista 4 081 Lt ekspertizės išlaidų.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovo reikalavimai ir atmestas atsakovo priešieškinys, bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, o priešieškinį patenkinti (6 b. t., 105-114 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai dalija vieną krantinę į atskiras dalis ir joms suteikia skirtingas subklases, o ieškovas sutiko su atsakovo skaičiavimais, kurie buvo suderinti su ieškovo atstovu, ir juos pripažino teisingais, jei teismas konstatuotų, jog yra pagrindo taikyti Apskaičiavimo tvarką atsakovo nurodytu būdu, tačiau teismas nepasisakė, kodėl nesutiko su atsakovo atliktais palyginamaisiais skaičiavimais, pagal kuriuos mokėtina nuomos mokesčio suma yra mažesnė 1 198 807,46 Lt (o ne 1 104 622,88 Lt).
2. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įrodė, kad krantinių Nr. 7, 8 ir 9 techninė būklė pablogėjo: dėl sumažėjusių maksimalių leistinų apkrovų krantinėse nebegali sandėliuoti ir krauti krovinių, yra priverstas krovinius sandėliuoti kitoje nuomojamos teritorijos vietoje, dėl ko patiria papildomų transportavimo kaštų, laiko bei darbo jėgos sąnaudų ir užima kitą teritorijos dalį, kuri negali būti panaudota kitai atsakovo veiklai. Todėl teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti lengvatinio nuomos mokesčio koeficiento.
3. Atsakovas priešieškiniu pareiškė savarankiškus reikalavimus ieškovui, kurių visiškas patenkinimas arba patenkinimas iš dalies, būtų sąlygojęs ieškinio nepatenkinimą arba jo patenkinimą iš dalies, o teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo pareikštas priešieškinys yra tik atsikirtimai į ieškovo ieškinį.
4. Teismas pažeidė CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus, nes nepaneigė atsakovo priešieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių, įrodymų bei teisinių argumentų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir priteisti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (6 b. t., 119-127 l.). Nurodo, kad pagal Apskaičiavimo tvarkos 5.3 punktą, nėra numatyta galimybė vienai krantinei nustatyti skirtingas subklases, tik kelios krantinės gali atitikti skirtingas subklases, kad uosto kapitono funkcija sietina ne su nuompinigių skaičiavimu, bet su saugios laivybos užtikrinimo funkcijos realizavimu, o subklasė nustatoma pagal Apskaičiavimo tvarką visai krantinei (ne jos daliai). Atsakovo teigimu, uosto kapitonas neturi teisės nustatyti ir krantinės ilgio, kuri nustatoma pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, be to, ieškovo nustatytas darbinis krantinės ilgis nėra patvirtintas Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kurią skundžia atsakovas (6 b. t., 128-132 l.). Nurodo, jog atsakovas nepagrindė apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis atsakovo pateiktais uosto žemės nuomos mokesčio paskaičiavimais, pagal kuriuos atsakovo skola ieškovui sumažintina 1 198 807,46 Lt suma. Ieškovo teigimu, nėra pagrindo atsakovui taikyti uosto žemės nuomos lengvatinį koeficientą dėl sumažėjusio naudingumo koeficiento krantinėms pagal Apskaičiavimo tvarkos 7.1.2. punktą, kadangi atsakovas šio koeficiento taikymą įrodinėja maksimalių leistinų apkrovų rodikliu, kuris neturi ryšio su Apskaičiavimo tvarkos 7.1.2. punkto taikymu. Pažymi, kad atsakovo nurodoma pablogėjusi krantinių techninė būklė buvo įvertinta, nustatant leistiną maksimalią laivų grimzlę prie krantinių (mažesnę nei projektinė), todėl vien dėl šios priežasties, skaičiuojant uosto žemės nuomos mokestį pagal faktines (uosto kapitono įsakymu nustatytas) leistinas maksimalias laivų grimzles, nurodytas mokestis jau yra sumažintas, lygint su tuo, koks jis būtų mokamas, jei krantinės atitiktų projektinius parametrus, ir mokestis būtų skaičiuojamas pagal projektinius duomenis. Be to, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo priešieškinio reikalavimai savo esme yra atsikirtimai į ieškinį, o Sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 jau yra pasibaigusios, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl uosto žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo 2004-2008 m. laikotarpiui neturi prasmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (6 b. t., 94-103 l.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė pagrįstų motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK taisykles, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir reikšmingų aplinkybių, padarė neatitinkančias faktinių aplinkybių išvadas, susijusias su ieškovo teise vienai krantinei nustatyti skirtingas subklases ir krantinės ilgio sąvoka, vartojama Apskaičiavimo tvarkoje, dėl ko, netenkindamas dalies (1 160 683,31 Lt sumos) ieškovo VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ reikalavimų, netinkamai taikė įstatymą ir neteisingai išsprendė bylą (CPK 176, 183, 185 str.).
CK 6.545 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti žemės sklypų, esančių jūrų uosto teritorijoje, nuomos ypatumus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas reglamentuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklą bei valdymą (Uosto įstatymo 1 str. 1 d.), šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad uosto žemė – tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas su jame esančia uosto infrastruktūra; uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, jomis disponuoja bei naudoja VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ (t. y. ieškovas) savo įstatų, jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis (Uosto įstatymo 10 str.). Pagal Uosto įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ teikimu, susisiekimo ministras tvirtina uosto žemės nuomos konkurso sąlygas, uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 patvirtinta uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka (vadinama Apskaičiavimo tvarka; negalioja nuo 2011 m. sausio 1 d.).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, todėl, vertinant uosto žemės nuomininko mokėtino nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, taip pat mokesčio dydį, reikia vadovautis aukščiau nurodyta Apskaičiavimo tvarka; jeigu sutartyje nurodytas mokesčio dydis skiriasi nuo to, kuris turi būti nustatytas, tinkamai taikant teisės aktus, tokiu atveju turi būti taikomas teisės aktų nustatytas nuomos mokesčio dydis (CK 6.157 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2010, 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2009).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl uosto žemės nuomos mokesčio dydžio ir jo apskaičiavimo tvarkos aiškinimo, tarp jo ieškovo teisės dalinti uosto krantinę į skirtingas subklases, krantinės ilgio sąvokos bei pagrindo taikyti atsakovui lengvatinį koeficientą dėl krantinės sumažintos leistinos apkrovos.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Uosto įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog uosto krantinė – tai nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti ar išlaipinti. Minėta, jog, vadovaujantis Uosto įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 patvirtino uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką (vadinama Apskaičiavimo tvarka), kurios 3 punkte nustatyta, kad uosto žemės nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal formulę K = K(v)*k (K – uosto žemės nuomos mokesčio dydis, K(v) – žemės nuomos mokesčio dydis (Lt/m²), k – uosto žemės nuomos koeficientas). Uosto žemės nuomos koeficientas nustatomas pagal uosto žemės kategoriją, kuri nustatoma pagal dvi pagrindines uosto žemės charakteristikas, viena iš jų – leistina maksimali laivų grimzlė, esant nuliniam vandens lygiui (Apskaičiavimo tvarkos 5.1, 5.2, 5.2.2. p.). Tačiau pagal Apskaičiavimo tvarkos 5.3. punktą, jei prie sklypo yra uosto krantinės, atitinkančios skirtingas subklases, apskaičiuojant žemės nuomos mokesčio dydį, vietoj uosto žemės nuomos koeficiento taikomas vidutinis uosto žemės sklypo nuomos koeficientas, kuris apskaičiuojamas pagal Apskaičiavimo tvarkos 5.3 punkte nustatytą formulę. Apskaičiavimo tvarkos 5.2.2. punkte numatyta, kad uosto krantinės subklasė nustatoma pagal uosto kapitono įsakymu patvirtintas leistinas maksimalias laivų grimzles.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi uosto krantinių subklases nustato uosto kapitonas, kuris pagal Saugios laivybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3-5 punktų nuostatas, per jam pavaldžias įstaigas kontroliuoja uosto akvatorijos gylį, vykdo uosto navigacinių įrenginių ir uosto navigacijos ženklų priežiūrą, laivų grimzlę ir uosto krantinių būklę; be to, uosto kapitono sprendimai jo kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant; uosto kapitono sprendimai ir veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Saugios laivybos įstatymo 7 str. 4 d.).
Bylos duomenimis, uosto kapitonas, remdamasis Laivybos kanalo tarnybos pateiktais duomenimis apie minimalius gylius Klaipėdos uosto akvatorijoje, 2003 m. gruodžio 29 d., 2004 m. liepos 9 d., 2004 m. gruodžio 28 d., 2005 m. liepos 1 d. įsakymais „Dėl leistinos laivų grimzlės (esant nuliniam vandens lygiui Klaipėdos uoste)“ nustatė, jog krantinių Nr. 7 ir 8 leistina laivų grimzlė tarp švartavimosi stulpelių Nr. 54-66 – 12,5 m, likusiose krantinių dalyse leistina laivų grimzlė – 10,6 m, o krantinės Nr. 9 leistina laivų grimzlė nuo stulpelio Nr. 48 iki stulpelio Nr. 54 – 10,6 m, kitoje šios krantinės dalyje – 8,3 m (1 b. t., 38-49 l.; 4 b. t., 11-15 l.); 2005 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime uosto kapitonas nurodė, kad aukščiau paminėtame 2004 m. gruodžio 28 d. įsakyme nustatytos laivų leistinos grimzlės atskirose krantinių Nr. 6-9 dalyse, ir paaiškino, jog 72 m ilgio krantinės Nr. 7 dalyje nustatyta 10,6 m grimzlė, o 108 m dalyje – 12,5 m grimzlė, jog 11 m ilgio krantinės Nr. 8 dalyje nustatyta 10,6 m grimzlė, o 169 m ilgio dalyje – 12,5 m grimzlė, jog 65 m ilgio krantinės Nr. 9 dalyje nustatyta 8,3 m grimzlė, o 100 m ilgio dalyje – 10,6 m (1 b. t., 111 l.). Be to, 2005 m. gruodžio 16 d. uosto kapitono įsakymu „Dėl leistinos laivų grimzlės (esant nuliniam vandens lygiui Klaipėdos uoste)“ buvo patvirtintos tokios leistinos laivų grimzlės: 72 m darbinio krantinės Nr. 7 ilgio dalyje – 10,6 m grimzlė, 99,40 m darbinio krantinės Nr. 7 ilgio dalyje – 12,5 m; 11 m darbinio krantinės Nr. 8 ilgio dalyje – 10,6 m grimzlė, 169 m darbinio krantinės Nr. 8 ilgio dalyje – 12,5 m ir 47 m darbinio krantinės Nr. 9 ilgio dalyje – 8,3 m grimzlė, 118 m darbinio krantinės Nr. 9 ilgio dalyje – 10,6 m (4 b. t., 20-24 l.), o pagal 2006 m. lapkričio 28 d. ir 2007 m. spalio 5 d. įsakymus „Dėl leistinos laivų grimzlės (esant nuliniam vandens lygiui Klaipėdos uoste)“, 63,4 m darbinio krantinės Nr. 7 ilgio dalyje buvo nustatyta maksimali 10,6 m grimzlė, 108 m šios krantinės darbinio ilgio dalyje – 12 m grimzlė, 170 m darbinio krantinės Nr. 8 ilgio dalyje – 12 m grimzlė, 10 m nurodytos krantinės darbinio ilgio dalyje – 10,6 m grimzlė, o 118 m krantinės Nr. 9 darbinio ilgio dalyje – 10,6 m grimzlė, 47 m šios krantinės darbinio ilgio dalyje – 8,3 m grimzlė (4 b. t., 43-48, 100-101 l.). Aukščiau paminėtais uosto kapitono įsakymais buvo nustatytos skirtingos leistinos laivų grimzlės atskiroms krantinių Nr. 7, 8 ir 9 dalims, pagal kurias kiekviena iš nurodytų krantinių priskiriama dviem skirtingoms subklasėms (Apskaičiavimo tvarkos 5.2.2. p.; Saugios laivybos įstatymo 8 str. 1 d. 4 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas įstatymų nustatyta tvarka neginčijo nurodytų uosto kapitono įsakymų nei dėl juose nustatytų skirtingų leistinų grimzlių dydžio vienai krantinei, nei dėl uosto kapitono teisės nustatyti maksimalią leistiną laivų grimzlę (Saugios laivybos įstatymo 7 str. 4 d.). Todėl ieškovas, apskaičiuodamas atsakovo mokėtino uosto žemės nuomos mokesčio dydį, turėjo pagrindo vadovautis šiuose įsakymuose nurodytais dydžiais ir jų pagrindu nustatyti, jog kiekviena krantinė (Nr. 7, 8 ir 9) priskiriama dviem skirtingoms subklasėms, dėl ko teisėtai ir pagrįstai taikė Apskaičiavimo tvarkos 5.3. punkto nuostatas (CPK 176, 185 str.). Tokios nuomonės laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-703/2012, išnagrinėtoje pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl uosto žemės nuomos mokesčio priteisimo už 2009-2010 m. (CPK 182 str. 2 p.).
Be to, apygardos teismas netinkamai vertino teismo ekspertizės akto išvadas (CPK 218 str.).
Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti (CPK 212 str. 2 d.; redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 str.). Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį, remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis, o teismo eksperto išvados negali peržengti jo srities specialių žinių ribų. Be to, teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis; teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais (Teismo ekspertizės įstatymo 22 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nutartimi, atsakovo prašymu, buvo paskirta teismo techninė ekspertizė, kurią pavesta atlikti Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto ekspertų komisijai, atsakant į teismo nurodytus klausimus (1 b. t., 163-164 l.). 2007 m. rugpjūčio 7 d. apygardos teisme buvo gautos ekspertizės, kurią atliko dr. doc. B. Plačienė ir dr. doc. R. Barzdžiukas, išvados, tarp jų išvada, jog galimas vienos krantinės dalijimas į skirtingas subklases (3 b. t., 133-136 l.). Pažymėtina, jog dalis teismo klausimų, į kuriuos atsakė ekspertai (tarp jų klausimai, kaip suprantamos sąvokos „krantinė“, „krantinės ilgis“, kokia krantinės paskirtis, ar viena krantinė gali būti dalijama į dvi ir daugiau subklasių, ar pagal Apskaičiavimo tvarką yra numatytas krantinės dalijimas į skirtingas subklases, koks naudingumo koeficientas taikytinas krantinėms, apskaičiuojant lengvatinį koeficientą), yra susiję su teisės aktų (Uosto įstatymo, Apskaičiavimo tvarkos) aiškinimu ir taikymu bei byloje nagrinėjamų aplinkybių teisiniu vertinimu. Tačiau pagal aukščiau nurodytas CPK ir Teismo ekspertizės įstatymo normas, teismo ekspertizė gali būti skiriama tokiu atveju, kai reikalinga atsakyti į klausimus, reikalaujančius mokslo srities (išskyrus teisės) žinių, bet ne dėl teisės aiškinimo ar taikymo, kadangi dėl teisinių išvadų sprendžia teismas (Teismo ekspertizės įstatymo 22 str.; CPK 212 str. 1 d., 218 str.). Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartimi, atsakovo prašymu, buvo paskirta kita teismo techninė ekspertizė apskaičiavimui atsakovo mokėtino uosto žemės nuomos mokesčio už 2004-2008 metus, kurią taip pat atliko Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto ta pati ekspertų komisija (dr. doc. B. Plačienė ir dr. doc. R. Barzdžiukas), tačiau padarė priešingą išvadą, jog viena krantinė negali būti priskirta skirtingoms subklasėms (5 b. t., 111-112, 123-133 l.; CPK 218 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, dėl aukščiau nurodytų tų pačių ekspertų 2 atliktų ekspertizių išvadų prieštaringumo bei jų teisinių išvadų pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo teisės vienai krantinei nustatyti skirtingas subklases, be pagrindo vadovavosi paminėtomis ekspertizės akto išvadomis ir suklydo, konstatuodamas, jog viena krantinė negali būti priskirta skirtingoms subklasėms, nepagrįstai 1 104 622,88 Lt suma sumažindamas iš atsakovo ieškovo naudai priteistino uosto žemės nuomos mokesčio dydį pagal Sutartį Nr. 1 (CPK 176, 185, 218 str.).
Be to, apygardos teismas be pagrindo sumažino priteistiną iš atsakovo ieškovui nuomos mokestį ir pagal Sutartį Nr. 2.
Aukščiau minėta, kad tokiu atveju, jeigu prie nuomojamo uosto žemės sklypo yra uosto krantinės, atitinkančios skirtingas subklases, apskaičiuojant uosto žemės nuomos mokesčio dydį, vietoj uosto žemės nuomos koeficiento taikomas vidutinis uosto žemės sklypo nuomos koeficientas, apskaičiuojamas pagal Apskaičiavimo tvarkos 5.3 punkte nustatytą formulę, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra krantinių, atitinkančių skirtingas subklases, ilgiai. Minėta, jog uosto krantinė – tai nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti ar išlaipinti (Uosto įstatymo 2 str. 10 d.).
Tačiau nei Uosto įstatyme, nei Apskaičiavimo tvarkoje nėra reglamentuojama krantinės ilgio samprata. Byloje kilo ginčas, kuris krantinių ilgis, apskaičiuojant uosto žemės nuomos mokestį, turi būti taikomas: krantinės ilgis, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ar „krantinės ilgis švartavimui“ („darbinis krantinės ilgis“), nustatytas aukščiau nurodytuose uosto kapitono įsakymuose.
Apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-703/2012; turinčioje prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje) konstatuota, jog „krantinės bendras fizinis (faktinis) ilgis skiriasi nuo uosto kapitono įsakymuose vartojamo krantinės ilgio, kuris apima tik tą krantinės dalį, kuri yra tinkama įstatyme nustatytoms krantinės funkcijoms vykdyti: laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti ar išlaipinti (Uosto įstatymo 2 str. 10 d.)“, kad „bendras krantinės ilgis apima ne tik paminėtas krantinės atkarpas, naudojamas Uosto įstatyme numatytoms krantinės funkcijoms vykdyti, tačiau ir kitas krantinės dalis, kurios užtikrina krantinės tvirtumą, patikimumą ir pan., nors tiesiogiai laivų švartavimo ar krovos funkcijų neatlieka“, be to, „nustatant krantinės gylį, naudojamas dydis, tiesiogiai susijęs su krantinės funkcija – laivų švartavimu, todėl ir nustatant krantinės ilgį, turi būti naudojamas tik tas krantinės ilgis, kuris yra tinkamas krantinės funkcijoms vykdyti, ir kuris, kaip ir leistina maksimali laivų grimzlė, nustatomas uosto kapitono įsakymu“ (CPK 182 str. 2 d.).
Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, jog, apskaičiuojant uosto žemės nuomos mokestį, turi būti naudojamas ne uosto kapitono įsakymuose nustatytas „krantinės ilgis švartavimui“ („darbinis krantinės ilgis“), o krantinės ilgis, nurodytas Nekilnojamojo turto registro išraše, kuriame krantinės ilgis pažymi vieną iš nekilnojamojo turto objekto (statinio) parametrų (Saugios laivybos įstatymo 2 str. 27 d., 8 str. 1 d. 5 p.; Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 2 d. 5 p.). Taigi nepagrįsta teismo sprendimo dalis, kuria sumažintas 56 060,43 Lt suma iš atsakovo ieškovo naudai priteistino uosto žemės nuomos mokesčio dydis pagal Sutartį Nr. 2 (CPK 185 str.).
Dėl pasakyto apygardos teismas be pagrindo sumažino ieškovo reikalavimą iki 646 518,39 Lt (CPK 176, 185, 302 str.).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Apskaičiavimo tvarkos 6.1 punkto nuostatomis, uosto žemės nuomos lengvatinis koeficientas taikomas tuomet, kai nuomojamame uosto žemės sklype nuomininkui ribojama veiklos galimybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad uosto žemės nuomos kainos dydį lemia nuomojamame žemės sklype sukurta infrastruktūra, jį mažinti (taikyti lengvatinį ar naudingumo koeficientą) galima tik esant objektyvioms priežastims, jeigu nuomininkas ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių negali sukurtos infrastruktūros naudoti savo vykdomai veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2010).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovas, apskaičiuodamas naudingumo koeficientą krantinėms (sudedamoji lengvatinio koeficiento apskaičiavimo formulės dalis; Apskaičiavimo tvarkos 7 p., 7.1.2. p.), be pagrindo remiasi maksimalių leistinų apkrovų rodikliu, kadangi, Apskaičiavimo tvarkos 7.1.2. punkto nuostatomis, krantinių, kurių naudojimo galimybės ribotos dėl pablogėjusios techninės būklės, naudingumo koeficientas nustatomas pagal laikančiosios galios liekamąjį procentinį dydį. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-703/2012) taip pat yra konstatavęs, jog „maksimali leistina apkrova“ ir „laikančioji galia“ yra skirtingos sąvokos, apibrėžiančios skirtingus dydžius, kurių negalima sutapatinti (CPK 182 str. 2 p.). Be to, apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo nurodyta sumažėjusi krantinių apkrova buvo įvertinta, nustatant leistiną maksimalią laivų grimzlę prie krantinių, dėl ko, apskaičiuojant atsakovo mokėtiną uosto žemės nuomos mokestį pagal uosto kapitono įsakymais nustatytas leistinas maksimalias laivų grimzles, uosto žemės nuomos mokestis jau yra sumažintas.
Nepagrįsti ir kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su atmetimu jo priešieškinio. Iš aukščiau nurodyto matyti, jog atsakovas neteisingai skaičiuoja jo mokėtino uosto žemės nuomos mokesčio dydį, be to, minėta, kad uosto žemės nuomos mokesčio dydis bei jo apskaičiavimo tvarka yra nustatyti įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų, kurių nuostatos negali būti pakeistos šalių susitarimu, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog Sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu jau buvo pasibaigusios, todėl nėra galimybės jų pakeisti (CPK 176, 185 str.).
Dėl pasakyto pakeistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, visiškai patenkinant ieškovo ieškinį – padidinant iš atsakovo ieškovo naudai priteistos skolos dydį nuo 646 518,39 Lt iki 1 807 201,70 Lt (1 743 588,72 Lt pagal Sutartį Nr. 1 ir 63 612,98 Lt pagal Sutartį Nr. 2; CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos kitų argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismo sprendimą pakeitus aukščiau nurodytu būdu (visiškai patenkinus ieškovo ieškinį), pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).
Bylos duomenimis, ieškovas turėjo sumokėti 22 072 Lt žyminio mokesčio (7 000 + (1 807 201,70-300 000)*1%), o sumokėjo 26 338 Lt žyminio mokesčio (9 215 Lt + 10 265 Lt + 5 867 Lt + 991 Lt), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovui iš valstybės biudžeto grąžintina 4 266 Lt permokėto žyminio mokesčio, tačiau visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 22 072 Lt žyminio mokesčio (1 b. t., 4 l.; 2 b. t., 5 l.; 4 b. t., 78 l.; 5 b. t., 64 l.; CPK 87 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Taip pat ieškovas turėjo 40 930,06 Lt išlaidų už advokato pagalbą, kurių dydžio pagrįstumo atsakovas neginčijo nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei Apeliaciniame teisme, todėl, patenkinus ieškinį, jos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai (1 b. t., 15 l.; 3 b. t., 19, 100 l.; 5 b. t., 24, 28, 32, 35, 39 l.; 6 b. t., 34, 37, 40, 44, 47, 50 l.; CPK 98 str. 1 d.).
Dėl pasakyto pakeistina skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovo ieškovo naudai 2 741 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 10 465 Lt žyminio mokesčio, padidinant iš atsakovo ieškovo naudai priteistą žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme, sumą iki 22 072 Lt, o išlaidų už advokato pagalbą, turėtų pirmosios instancijos teisme, - iki 40 930,06 Lt, bei panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria: iš ieškovo atsakovui priteista 4 081 Lt išlaidų už ekspertizę, ieškovas įpareigotas sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2 900 Lt ekspertizės išlaidų, o atsakovui grąžinta 10 262 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už 2007 m. sausio 3 d. apeliacinį skundą, bei apeliacinės instancijos teismo nutartimi atsakovas įpareigotinas sumokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2 900 Lt ekspertizės išlaidų (CPK 329 str. 1 d.).
Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina iš viso 18 114 Lt bylinėjimosi išlaidų (15 636 Lt žyminio mokesčio ir 2 477,98 Lt už advokato pagalbą), ieškovo turėtų apeliacinės instancijos teisme (6 b. t., 104, 140-143 l.; CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškovo valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, į. k. 240329870, ieškinio ir priteista iš ieškovo valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ atsakovui akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 4 081 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą, ieškovas įpareigotas sumokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2 900 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą, o atsakovui grąžinta 10 262 Lt žyminio mokesčio.
Papildomai priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, į. k. 140346267, ieškovo valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, į. k. 240329870, naudai 1 160 683,31 Lt (vienas milijonas vienas šimtas šešiasdešimt tūkstančių šeši šimtai aštuoniasdešimt trys litai 31 centas) skolos, 11 607 Lt (vienuolika tūkstančių šeši šimtai septyni litai) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, 38 189 Lt (trisdešimt aštuoni tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt devyni litai) išlaidų už advokato pagalbą, turėtų pirmosios instancijos teisme.
Įpareigoti atsakovą akcinę bendrovę „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ sumokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2 900 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą.
Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.
Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ieškovui valstybės įmonei „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ 18 114 Lt (aštuoniolika tūkstančių vienas šimtas keturiolika litų) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo turėtų apeliacinės instancijos teisme.