Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus (toliau – ir Institucijos, Inspekcijos) l. e. patarėjos pareigas, pavaduojančios skyriaus vedėją, J. K. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su skundžiamu nutarimu, kuriuo M. M. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 362 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta ir siekia, kad M. M. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 362 straipsnio 1 dalį. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

9. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios Institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat išanalizavęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylą M. M., nes byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad jis padarė ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog M. M. veiksmuose yra ANK 361 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir objektyviai įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados.

10. Išanalizavus bylos medžiagą ir M. M. pateiktus paaiškinimus matyti, kad jis nuosekliai, nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios neigė savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje M. M. parodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai, kuriais buvo panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 4 d. išduotas leidimas Nr. LGS-31-190404-00003, automatiškai negali lemti jo pripažinimo kaltu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Detaliojo plano sprendiniai šiuo atveju apėmė dalį krovinių bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, 46 hektarų uosto sklypą. Detaliojo plano tiksluose buvo vienintelis punktas pagal išduotas sąlygas – pažymėti galimai vertingus objektus, tai ir buvo padaryta detaliajame plane, kuriame pastatas įvardytas kaip galimai turintis kultūros paveldo vertybių požymių. Pats detalusis planas nenustato ir nenaikina objektų pripažinimo vertybėmis, jo sprendiniais pažymima esama būklė, kad yra toks pastatas ir tik Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba sprendžia, ar tų vertybių yra ir kokios jos. Tikrinimo metu Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba buvo nusprendusi, kad šis ginčo objektu tapęs pastatas (L. namas) neturi vertingų savybių, jis buvo priskirtas kitų statinių kategorijai ir jam nebuvo taikoma jokia teisinė apsauga. M. M. kaip tikrintojas šiuo atveju negalėjo priimti kitokio sprendimo, negu yra priėmęs, nes neleisti ko nors daryti pagal detaliojo plano sprendinius galima tik tada, kai pastatas turi kultūros paveldo vertybių požymių, o tuo metu šiam pastatui jokia tokio pobūdžio apsauga nebuvo nustatyta. Vėliau pasikeitė Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pozicija, šiam pastatui buvo suteikta tokia apsauga, todėl nuo priešingo sprendimo priėmimo momento nebebuvo galima leisti (pritarti) jo griovimui, todėl pagal ankstesnes sąlygas išduotas statybos leidimas negali būti įgyvendintas, panaudotas. Nors ir negalima kvestionuoti administracinio teismo sprendimo, kad leidimas turi būti panaikintas, bet šioje byloje turi būti vertinama tai, kaip vertintojas turėjo vertinti tuo metu susiklosčiusią situaciją, kai nebuvo Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos išvadų, kad objektas turi teisinę apsaugą. Kadangi tuo metu tai nebuvo saugotinas objektas, dėl to M. M. ir padarė išvadą, kad jį galima griauti. Kultūros paveldo departamentas veikia (tikrina) pagal savo kompetenciją, o architektūros ir miesto planavimo skyrius – pagal savo, jos yra atskirtos. Detaliajame plane apie šį objektą buvo nurodyta tik tai, kad tai yra statinys su kultūros paveldo požymiais sklypo, kurį apima šis planas, ribose. Rengiant detalųjį planą, vienintelis tuo metu galiojęs aktas, pagal kurį buvo galima vertinti Klaipėdos miesto istorinės dalies objektus, buvo Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas – šiame akte buvo įvardyti kaip teritorijoje esantys vertingų savybių požymius turintys objektai. Rengiant detalųjį planą, tai ir buvo užfiksuota ir aprašyta. Vertinant po aštuonerių metų rengtą statybos projektą, nustatyta, kad jo sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentui – detaliajam planui, kurio rengime M. M. ir pats dalyvavo kaip komisijos narys. Detaliajame plane nebuvo akcentuota konkrečiai ta vieta ir šis objektas nenurodytas kaip griautinas, jis įvardytas kaip kultūros paveldo požymių turintis pastatas, nebuvo vertinta galimybė jį griauti, nes detaliajame plane apskritai nežymimi griaunami pastatai. Taip pat nebuvo aišku, kokia apsauga jam bus suteikta, tai atlieka Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Leidimas jį griauti buvo duotas tuo metu, kai 2018 m. kovo 13 d. jau buvo priimtas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimas, kad šis pastatas neturi vertingų savybių ir, kad jam nėra taikoma jokia apsauga. Vertinimo taryba tik po to persigalvojo ir pakeitė nuomonę. Kultūros vertybių objektas yra tas, kuris jau buvo įvertintas, nustatytos vertybės, jis tada priskiriamas tų objektų sąrašui ir įeina į vertybių registrą. Jeigu 2019 m. liepą statinys būtų buvęs įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, M. M. teigimu, jo sprendimas būtų buvęs kitoks, nebūtų galima teikti net prašymo leisti šį pastatą griauti (b. l. 78–80).

11. 2018 m. kovo 13 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos I-osios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokole Nr. VT-19 nustatyta, kad vertinimo taryba nutarė patikslinti Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (u. k. 22012) vertingąsias savybes – pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, priskirti kitų objektų kategorijai. Priimto sprendimo motyvai: objektas neatitinka Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-453 patvirtintų „Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo“ kriterijų, būtinų kultūros vertybėms (b. l. 100). Statybos informacinės sistemos „Infostatyba“ nuotraukoje užfiksuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus patarėjas M. M. 2019 m. vasario 28 d. statybos informacinėje sistemoje „Infostatyba“ tikrindamas prašymą leidimui išduoti nustatė, kad Griovimo projekto sprendiniai atitinka DP sprendinius ir pateikė projekto patikrinimo išvadą – „pritarta“ (b. l. 83). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 18 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. SLD-30-190718-00055 nustatyta, kad buvo atliktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 4 d. leidimo nugriauti statinį Nr. LGS-31-190404-00003 patikrinimas. Akte pateikta išvada, kad buvo padarytas pažeidimas: Griovimo projektas neatitinka DP. (b. l. 17–26). Statybos informacinės sistemos „Infostatyba“ nuotraukoje užfiksuota, kad 2019 m. liepos 18 d. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ sistemos naudotojas vyriausioji specialistė D. R. užregistravo Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą registracijos Nr. SLD-30-190718-000059, kuriame pateikta patikrinimo išvada – SLD išduotas neteisėtai (b. l. 84).

12. 2019 m. rugsėjo 10 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos I-osios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokole Nr. VT-63 užfiksuota, kad vertinimo taryba nutarė namui, vadinamam L., L. namu (44225), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, suteikti apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti regioninį reikšmingumo lygmenį. Priimto sprendimo motyvai: objektas atitinka 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 (pakeitimai Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-453) patvirtintų „Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo“ kriterijus, būtinus kultūros vertybėms: amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą (b. l. 101). Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2019 m. rugsėjo 10 d. aktu Nr. KPD-RM-2848 nustatė, kad nekilnojamoji kultūros vertybė – statinys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), registruojama Kultūros vertybių registre kaip pavienis kultūros paveldo objektas. Taryba šiuo aktu nutarė jog vertybei reikalinga apsauga (b. l. 10–16). Iš viešai prieinamų duomenų (Kultūros vertybių registro) (prieiga per internetą: (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad namas, vadinamas L., L. (u. k. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybė, įregistruotas į Kultūros vertybių registrą 2019 m. rugsėjo 18 d. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. vasario 18 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 4 d. išduotą leidimą Nr. LGS-31-190404-00003. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1096-815/2021 paliko Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimą nepakeistą. 2018 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakyme dėl pavedimo ir įgaliojimo Nr. AD1-2992 nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjui M. M., pavesta tikrinti visus projektus, pateiktus statybą leidžiančiam dokumentui gauti, pagal pareigybės aprašyme nustatytą kompetenciją. Įsakymu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai įgalioti, patikrinus projektus, pritarti arba nepritarti statinio statybai (b. l. 86). 2018 m. liepos 13 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakyme Nr. AD1-1771 nurodyta, kad nustatytos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių, tikrinančių projektus, kompetencijos sritys. Įsakymo priedo 1.8 punkte numatyta, kad struktūriniai padaliniai, kurie projektuose tikrina ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, be kita ko, yra (duomenys neskelbtini) skyrius ir (duomenys neskelbtini) skyrius. Pastabose pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) skyrius tikrina sprendinius, susijusius su kultūros paveldo objektų apsauga (b. l. 87–90). (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas projektų tikrinimo ir architektūros reikalavimų nustatymo srityje (5 punktas). Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, be kita ko, tikrina ar projektai atitinka privalomųjų projekto ir teritorijų planavimo, specialiuosius architektūros reikalavimus ir teikia išvadas arba pagrįstą konkrečiais argumentais nepritarimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (7.14 punktas) (b. l. 92).

13. Įvertinęs aptartą duomenų visumą ir Aukščiausiojo Teismo praktiką apygardos teismas konstatuoja, jog 2019 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjas M. M. pritardamas Griovimo projektui negalėjo suvokti, kad jo daroma veika yra pavojinga, nes tuo metu pastatas, vadinamas L., L. namu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo priskirtas kitų objektų kategorijai, nebuvo registruotas Kultūros vertybių registre ir jam nebuvo suteikta teisinė apsauga. Administracinio nusižengimo bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog minėtas pastatas buvo įregistruotas į Kultūros vertybių registrą ir teisinė apsauga jam suteikta tik 2019 m. rugsėjo 18 d. Tai reiškia, jog M. M. versija, kad jam inkriminuoto nusižengimo padarymo metu jis negalėjo priimti kitokio sprendimo, nei priėmė, bylos įrodymais nėra paneigta, o tai leidžia sutikti su apylinkės teismo išvada, jog nėra nustatyta, kad M. M. savo veiksmais būtų tyčia ar dėl neatsargumo pažeidęs teisės aktuose nustatytą statinių projektų patvirtinimo tvarką, todėl jo padaryta veika neturi ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną M. M..

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. M., būdamas (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjas ir vykdydamas jam pavestas pareigas, negalėjo nesuvokti, kokios pasekmės gresia, jeigu jis išreikš pritarimą Griovimo projektui, kuris prieštarauja galiojančio Detaliojo plano sprendiniams ir turėjo suvokti, kad dėl jo netinkamo veikimo gali atsirasti pasekmės, nes buvo iškilusi reali grėsmė, kad Detaliuoju planu numatytas išsaugoti statinys, išreiškus pritarimą statybą leidžiančio dokumento išdavimui, galėjo būti nugriautas. Šiems apeliantės argumentams apygardos teismas negali pritarti. Kaip jau minėta, M. M. inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu, t. y. 2019 m. vasario 28 d., jis pritarė Griovimo projektui, tačiau tuo metu dar neturėjo ir negalėjo numatyti, jog ateityje L. namas taps saugotinu objektu (šiam pastatui bus suteikta teisinė apsauga ir 2019 m. rugsėjo 18 d. jis bus įregistruotas Kultūros vertybių registre). Šios aplinkybės patvirtina, jog veikos atlikimo metu M. M. neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti pritarti Griovimo projektui. Tai, kad vėliau susiklosčiusi situacija pasikeitė, negali būti pagrindas retroaktyviai pripažinti M. M. veiksmų (pritarimo Griovimo projektui) neteisėtais ANK 362 straipsnio 1 dalies prasme.

15. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. vasario 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-396-243/2020 tenkino Inspekcijos pareiškimą ir panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą Nr. LGS-31-190404-00003, suteikiantį teisę statytojui AB „(duomenys neskelbtini)“ griauti ypatingos kategorijos administracinį pastatą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1096-815/2021 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Tačiau įsiteisėjus nurodytam procesiniam ir prejudicinę reikšmę turinčiam sprendimui, pirmosios instancijos teismas juo nesivadovavo, nepaisant to, kad jame nustatytos reikšmingos ir aktualios faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės teisingam ir administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui. Su šiuo argumentu apygardos teismas negali sutikti.

16. Pažymėtina, jog šiuos procesinius sprendimus pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nors ir glaustai, tačiau aptarė, be to, nagrinėjamu atveju apeliantės nurodomoje administracinėje byloje buvo tikrinamas būtent Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo Nr. LGS-31-190404-00003, suteikiančio teisę statytojui AB „(duomenys neskelbtini)“ griauti ypatingos kategorijos administracinį pastatą (L. namą), teisėtumas ir pagrįstumas. Nors Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. vasario 18 d. sprendimu minėtą leidimą pripažino neteisėtu ir panaikino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą, tačiau šiuose procesiniuose sprendimuose administracinių teismų nustatytos aplinkybės savaime negali patvirtinti M. M. kaltės padarius ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, nes šios bylos nepriklauso administracinių teismų kompetencijai. Administracinių teismų procesiniai sprendimai ir juose nurodytos aplinkybės nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos atveju neabejotinai gali būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau toks įvertinimas bendrosios kompetencijos teismo yra atliekamas pagal ANK 569 straipsnyje nustatytas administracinio nusižengimo bylos įrodymų vertinimo taisykles, o tai reiškia, kad (nors ir tų pačių) įrodymų įvertinimas, atliktas teismo administracinėje byloje, savaime nesuponuoja, kad kitoje byloje (šiuo atveju – administracinio nusižengimo) teismas neturi atlikti savo, galbūt kitokio, šių įrodymų įvertinimo ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas.

17. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai M. M. kaltės padarius ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus l. e. patarėjos pareigas, pavaduojančios skyriaus vedėją, J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.