Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-396-243/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-02-18
Bylos Nr.: eI3-396-243/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01871-2019-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Vida Stonkuvienė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
Trečiasis asmuo: AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, D. A., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Akcinė bendrovė "KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA", D. Abelkienės projektavimo firma
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Pareiškėjas: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-396-243/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01871-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.3; 17.7; 49; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 18 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Živilei Račkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. V.,

trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atstovui advokatui K. P.,

trečiojo suinteresuoto asmens D. A. projektavimo firmos atstovei D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, D. A. projektavimo firmai dėl 2019 m. balandžio 4 d. leidimo Nr. LGS-31-190404-00003, suteikiančio teisę griauti statinį, panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašymu prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą 2019 m. balandžio 4 d. leidimą Nr. LGS-31-190404-00003 (toliau – Statybos leidimas), suteikiantį teisę statytojui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – KLASCO) griauti ypatingos kategorijos administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Administracinis pastatas), esantį kultūros paveldo vietovėje (Klaipėdos miesto istorinė dalis), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog Statybos leidimas išduotas pagal D. A. projektavimo firmos 2018 m. parengtą griovimo projektą (toliau – Statinio griovimo projektas). Inspekcija, vykdydama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme ir kituose susijusiuose teisės aktuose nustatytus statybos valstybinės priežiūros veiksmus, atliko savivaldybės administracijos išduoto Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą ir 2019 m. liepos 18 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai. Argumentuoja, jog patikrinimo metu nustatė, kad Administracinio pastato Statinio griovimo projektas neatitinka KLASCO nuomojamo uosto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. AD1-1626 (toliau – Detalusis planas) sprendinių. Statinio griovimo projektu numatyta griauti visą Administracinį pastatą, neatsižvelgiant į tai, kad dalį pastato (Locmanų namas) Detaliuoju planu numatyta išsaugoti.

Nurodo, jog Detaliojo plano aiškinamajame rašte numatyta, kad Administracinis pastatas su kultūros paveldo požymiais, statytas iki 1940 m., yra gamybinių ir tarnybinių patalpų pastato vidurinioji dalis, pastatas išsaugomas, istorinė jo paskirtis – Locmanų namas, Detaliojo plano brėžinyje – sprendiniai, pagrindinis brėžinys, teritorijos tvarkymo naudojimo režimo ir žemės sklypų ribų nužymėjimo brėžinyje, sutartiniai ženklai (kultūros paveldo objektai) detalizuota, kad gamybinių ir tarnybinių patalpų pastatas Nr. 13, t. y. pastato vidurinioji dalis Nr. 50, yra pastatas su kultūros paveldo požymiais sklypo ribose. Pareiškėjos teigimu, visas Administracinis pastatas yra suskirstytas į tris dalis, brėžinyje žymimas 3MG, 2MG, 3 MG. Detaliuoju planu numatyta išsaugoti būtent viduriniąją pastato dalį, žymimą 2 MG. Nurodo, jog Klaipėdos miesto administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-793 pritarta teritorijos Detaliojo plano tikslinimui, kuriame Administracinio pastato dalies (Locmanų gyvenamojo namo) išsaugojimas nebuvo panaikintas. Teigia, jog Detalusis planas buvo koreguotas ne dėl Locmanų namo, bet dėl susisiekimo komunikacijų išdėstymo principų tikslinimo. Argumentuoja, jog savivaldybės administracija išduodama ginčijamą Statybos leidimą, privalėjo patikrinti parengto Statinio griovimo projekto atitikį įstatymų nustatytiems reikalavimams ir nustatyti, ar jis neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka netinkamai tikrino savivaldybės administracija, kaip statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, ir neteisėtai pritarė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo statymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalimis, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, taip pat visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Argumentuoja, jog Detalusis planas yra galiojantis ir sprendiniai, susiję su pastato dalies išsaugojimu, nebuvo pakeisti ar panaikinti, todėl atsakovė neturėjo teisės išduoti Statybos leidimą Administracinio pastato griovimui.

Pareiškėjos atstovė prašymo argumentais prašo prašymą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo prašymą atmesti. Nurodo, jog pareiškėja nepagrįstai reikalavimą grindžia argumentu, kad Administracinio pastato Statinio griovimo projektas neatitinka Detaliojo plano sprendinių. Teigia, jog Detaliojo plano rengimo metu analizuojant planuojamos teritorijos esamą situaciją, nebuvo aišku ar Administracinis pastatas turi kultūros paveldo požymių, todėl vadovautasi Detaliojo plano sprendiniais, nurodančiais, kad statybos darbų projektus (tarp jų ir griovimo) suderinti su atsakinga institucija, todėl kreipėsi į Nekilnojamojo turto kultūros paveldo vertinimo tarybą dėl ginčo objekto vertingųjų savybių nustatymo. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba keturis kartus svarstė dėl ginčo objekto statuso ir 2018 m. kovo 13 aktu Nr. KPD-RM-2115/5 nutarė, jog Locmanų namas pastatas priskirtinas kitų objektų kategorijai, jam nesuteiktina apsauga ir neregistruotinas Kultūros vertybių registre. Nurodo, kad ginčo objektas nėra saugotinas patvirtino ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, pritardamas statybą leidžiančio dokumento išdavimui pateikto Griovimo projekto Nr. DA-18-02 pagrindu. Argumentuoja, jog Detalusis planas nėra dokumentas, kuriame turi būti nurodomi planuojami griauti ar planuojami statyti statiniai. Teigia, jog aiškinant Teritorijų planavimo nuostatas, Detaliuoju planu nustatomos tik teritorijos tvarkymo ir naudojimo galimos perspektyvos, tačiau konkrečių statybos darbų atlikimą reglamentuoja kiti teisės aktai, kurie nustato, kaip atliekamas statinių griovimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu siūlo prašymą patenkinti. Nurodo, jog Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarė, kad ginčo objektui reikalinga apsauga, nustatė vertingąsias savybes ir apibrėžė jos teritorijos ribas. Pagal Vertinimo tarybos sprendimą šis objektas tapo Kultūros vertybių registre registruotu kultūros paveldo objektu – namu, vadinamu Locmanų, Locų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 44225).

Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atstovas advokatas K. P. su pareiškėjos prašymu nesutinka ir siūlo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog atsikirtimo argumentai sutampa su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiojo suinteresuoto asmens D. A. projektavimo firmos atstovė D. A. siūlo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinės bylos dalykas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoto 2019 m. balandžio 4 d. leidimo Nr. LGS-31-190404-00003, suteikiančio teisę statytojui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ griauti ypatingos kategorijos administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį kultūros paveldo vietovėje (Klaipėdos miesto istorinė dalis), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Nustatyta, jog Statybos leidimas išduotas pagal D. A. projektavimo firmos 2018 m. parengtą Statinio griovimo projektą. Inspekcija, atlikusi savivaldybės administracijos išduoto Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą, 2019 m. liepos 18 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai. Patikrinimo akte nurodyta, jog Administracinio pastato Statinio griovimo projektas neatitinka KLASCO nuomojamo uosto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. AD1-1626 sprendinių, ir tokiu būdu yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis ir Statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ STR 1.04.04:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 7.1 ir 7.2 punktai. Nurodyta, kad Statinio griovimo projektu numatyta griauti visą administracinį pastatą, nepaisant to, kad viduriniąją šios pastato (Locmanų namas) Detaliuoju planu numatyta išsaugoti. Pažymėta, kad Detaliajame plane nurodyta, kad pastatas išsaugomas, istorinė jo paskirtis – Locmanų namas, o Detaliojo plano brėžinyje – sprendiniai, pagrindinis brėžinys kultūros paveldo objektai, nurodoma, kad gamybinių ir tarnybinių patalpų pastatas Nr. 13, t. y. pastato vidurinioji dalis Nr. 50 yra pastatas su kultūros paveldo požymiais sklypo ribose (Locmanų gyvenamas namas, statytas XVIII antrojoje pusėje).

Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, taip pat tais atvejais, kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. <...> Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais. Statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ STR 1.04.04:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 7 punkte nustatyta, kad Projektas rengiamas vadovaujantis: 7.1) Statybos įstatymu [5.1] ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus; teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinių reikalavimus ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases; kitais teisės aktais; teritorijų planavimo, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. Projektas turi būti rengiamas naudojant licencijuotą projektavimo programinę įrangą; 7.2) Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje išvardintais privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (tarp jų projektiniais pasiūlymais (kai jie parengti), suderintais su Statybos įstatymo [5.1] 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis). Teisėjų kolegija remdamasi nurodytu teisiniu reguliavimu sprendžia, jog statinio projektas rengiamas ir vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais bei kitais galiojančiais teisės aktais.

Detaliojo plano brėžinyje ginčo pastato vidurinioji dalis yra priskirta prie Kultūros paveldo objektų ir pažymėta – pastatas su kultūros paveldo požymiais sklypo ribose (Locmanų gyvenamasis namas, statytas XVIII a. antroje pusėje). Detaliojo plano aiškinamojo rašto 2.3 punkte „Kultūros paveldo objektai“ nurodyta, jog pastatas su kultūros paveldo požymiais, statytais iki 1940 m. yra (obj. 13) gamybinių ir tarnybinių patalpų pastato vidurinioji dalis. Pastatas išsaugotinas, istorinė jo paskirtis – Locmanų namas. Greta jo buvęs Locų bokštas neišlikęs. Pagal Detaliojo plano sprendinius Locmanų namas yra priskirtas saugotinų pastatų kategorijai, turintis kultūros paveldo požymių. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-793 patvirtino Detaliojo plano korektūrą, kuria tikslinti Detaliuoju planu nustatyti tvarkymo ir naudojimo rėžimo reikalavimai: numatytų susisiekimo komunikacijų (geležinkelių kelių) tikslinimas, koreguojant esamus geležinkelių kelius. Detaliojo plano korektūra nebuvo panaikintas Locmanų gyvenamojo namo išsaugojimas ar jo priskyrimas prie kultūros paveldo objektų.

Atsakovė remiasi Detaliojo plano aiškinamojo rašto dalies „Teritorijos planavimo sprendiniai“ 3.4 skyriuje „Kultūros paveldo objektų apsaugos sprendiniai“ argumentuodama, jog Detaliojo plano rengimo metu analizuojant planuojamos teritorijos esamą situaciją, nebuvo aišku ar pastatas turi kultūros paveldo požymių, todėl sprendiniuose nurodyta statybos darbų projektus (tarp jų ir griovimo) derinti su atsakinga institucija, ir kad tai buvo padaryta, Statybos griovimo projektą derinant su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos ir kreiptasi į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą. Analizuojant Detaliojo plano aiškinamojo rašto dalį „Teritorijos planavimo sprendiniai“ 3.4 skyrius „Kultūros paveldo objektų apsaugos sprendiniai“ matyti, jog buvo nustatomas nekilnojamų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos režimas: Klaipėdos miesto istorinės dalies (KVR un. Kodas 22012) teritorijoje ir vizualinės apsaugos zonoje numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu; sklypo dalyje patenkančioje į Klaipėdos miesto istorinę dalį rekonstruojamų ir naujai statomų statinių galimas aukštis nuo 7 iki 15 m. Prie miesto istorinės dalies arčiausiai esančioje teritorijoje galimas pastatų aukštis iki 15 m. Detaliuoju planu Locmanų namas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) yra priskirtas prie saugotinų pastatų, todėl Detaliojo plano aiškinamajame rašte numatytus atlikti statybos darbus galima suprasti ne kaip pastatų, kurie turi kultūros vertybių požymių, griovimo darbus, tačiau kaip išsaugojimo, atstatymo ir rekonstrukcijos darbus, kurie turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu.

Nekilnojamų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos režime yra pažymima pastatų statyba ir rekonstrukcija, o ne griovimas (nurodoma rekonstruojamų ir statomų pastatų aukščiai). Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, kad Detaliuoju plano sprendiniais nebuvo nustatytas aiškus Locmanų namo statusas ir kad jis nepriskirtinas prie saugotinų pastatų ir kad Detaliuoju planu nustatomos tik teritorijos tvarkymo ir naudojimo galimos perspektyvos, o sprendiniai susiję su kultūros paveldo požymių turinčiu statiniu išsaugojimu netaikytini. Teismas sprendžia, jog Administracinio pastato dalies griovimas prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams, kuriais buvo siekiama išsaugoti pastatą, turintį kultūros paveldo požymių. Locmanų namas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. aktu KPD-RM-2848 pripažintas kultūros paveldo objektu. Kultūros vertybių registre Locmanų namas įregistruotas 2019 m. rugsėjo 18 d. Teisinė šio statinio situacija dėl to, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2018 m. kovo 13 aktu Nr. KPD-RM-2115/5, nutarė, jog šis pastatas priskirtinas kitų objektų kategorijai, jam nesuteiktina apsauga ir neregistruotinas Kultūros vertybių registre ir kad statinio griovimo projektui ir statybos leidimui griauti pritarė Kultūros paveldo departamentas nepasikeitė, nes Detaliojo plano sprendiniai numatė šios objekto išsaugojimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai išdavė Statybos leidimą. Atsakovė, išduodama statybos leidimą, neįvertino, jog Statinio griovimo projektas prieštarauja teritorijų planavimo dokumentui – Detaliajam planui, todėl neteisėtai ir nepagrįstai šio dokumento pagrindu išdavė Statybos leidimą.

Teisėjų kolegija įvertinusi visumą nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių sprendžia, jog skundžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 4 d. išduotas leidimas Nr. LGS-31-190404-00003, suteikiantis teisę statytojui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ griauti administracinį pastatą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjos prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemones: sustabdytas galiojimas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 4 d. išduoto leidimo griauti statinį, esantį (duomenys neskelbtini) ir KLASCO vykdyti griovimo darbus pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 4 d. išduotą leidimą Nr. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 9-11 dalis, teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad jei skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjos prašymas patenkintas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą,

panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 4 d. išduotą leidimą Nr. LGS-31-190404-00003, suteikiantį teisę statytojui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ griauti ypatingos kategorijos administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį kultūros paveldo vietovėje (Klaipėdos miesto istorinė dalis), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

reikalavimo užtikrinimo priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėjai Eglė KiaurakytėAušrelė MažrimienėVida Stonkuvienė