- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-03
- Bylos Nr.
- 1A-440-876/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16138-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- R. V.
- Advokatai
- Ričardas Lilas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto (toliau – ir Prokuroras) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. skirta 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis ir neatliktomis laisvės apribojimo ir baudos bausmėmis, dalinio sudėjimo būdu subendrinant su neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi bei visiško sudėjimo būdu subendrinant su neatlikta baudos bausme, ir R. V. paskirta galutinė subendrinta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo ir 10 MGL (500 Eur) bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, 1 (vieneriems) metams skiriant intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - įpareigojant ją nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo Probacijos tarnybai nurodytuose namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laiku skirti įpareigojimai: 1) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
R. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. V. nuteista už tai, kad ji 2025 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) val., parduotuvėje „L“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai pasikėsino pagrobti svetimą – L. K. priklausantį turtą, tai yra iš jos rankinės atvirai ištraukė piniginę, kurioje buvo 78,83 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes vagystę pastebėjus L. K., buvo sulaikyta aplinkinių asmenų. Tokiais veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendyje konstatavo, kad be nuteistosios R. V. prisipažinimo, jos kaltė baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta nukentėjusiosios/liudytojos parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą. Skirdamas R. V. bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikėsi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad nenustatyta R. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Nuteistoji nepabaigė svetimo turto pagrobimo, nes R. V., atvirai pagrobusi svetimą turtą, neįgijo galimybės jo neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti pagal savo valią, nes buvo kitų asmenų sulaikyta vagystės vietoje, t. y. vagystės nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, o ne dėl jos savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką. R. V. nusikalstamus veiksmus atliko suvokdama pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, pagal savo amžių ir patirtį privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jos veiksmų gali būti sukeltos neigiamos pasekmės, ir šių pasekmių norėjo, todėl nuteistoji jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad R. V. tris kartus teista už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs, bausmių neatlikusi, 2022 m. spalio 21 d. baudžiamoji byla pagal BK 286 straipsnį buvo nutraukta remiantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, bausta administracine tvarka už kontrabandinių cigarečių turėjimą, nedidelės vertės vagystę iš rankinės, dirba, sveika. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išvadų vis nepadarančiai R. V., atsižvelgiant ir į tai, kad jos veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šį kartą skirtina griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis), tačiau paskiriant minimalią bausmę, bausmę vienu trečdaliu mažinant (BK 64¹ straipsnis) ir, remiantis bausmių keitimo taisyklėmis, subendrinant su 2025 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis ir neatliktomis laisvės apribojimo ir baudos bausmėmis, dalinio sudėjimo būdu subendrinant su neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, bei visiško sudėjimo būdu subendrinant su neatlikta baudos bausme (BK 64 straipsnio 3 dalis, 65 straipsnio 1, 2 dalys), bei, atsižvelgiant į valstybėje vykdomą bausmių politiką siekiant užtikrinti, kad kuo mažiau asmenų bausmes atlikinėtų kalėjimuose, į tai, kad nuteistoji teismui pasižadėjo nebenusikalsti, į jos nurodytus argumentus dėl turimų skolų, kas ją ir paskatino nusikalsti, į tai, kad anksčiau, nei 2024 m. rugpjūčio 29 d. (už šią veiką nuteista 2024 m. spalio 25 d.), R. V. nusikalstamų veikų nuosavybei padariusi nebuvo, paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesims, skiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus. Kauno apylinkės teismas atidėdamas bausmės vykdymą dar suteikė R. V. galimybę įrodyti, kad ji, kaip pati tvirtino pirmosios instancijos teisme, pasikeitė ir daugiau nebenusikals (BK 75 straipsnio 1, 6 dalys).
II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Prokuroras prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir R. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir R. V. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis ir neatliktomis laisvės apribojimo ir baudos bausmėmis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta laisvės apribojimo bausmes dalimi ir visiško sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta baudos bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą ir 10 MGL (500 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, nuo 22 val. iki 06 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti R. V. recidyviste. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3.1. Apeliaciniame skunde Prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos nuteistajai skirdamas minimalią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į jos polinkį daryti nusikalstamas veikas, taip neįgyvendindamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties. Teismas, pasisakydamas dėl bausmės parinkimo pripažino, kad nuteistoji nuoširdžiai nesigaili, nes per pusę metų už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką nuosavybei jau yra teisiama ketvirtą kartą, už tą patį yra bausta ir administracine tvarka. Kadangi R. V. per pusės metų laikotarpį teisiama už analogišką nusikalstamą veiką ketvirtą kartą, ši nusikalstama veika yra padaryta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo metu, teistumas neišnykęs, ji toliau daro administracinius nusižengimus, susijusius su svetimo turto vagystėmis, todėl atsižvelgiant į jos polinkį nusikalsti, minimalios laisvės atėmimo bausmės skyrimas skatina nebaudžiamumą ir teisingumo principo neįgyvendinimą.
3.2. Be to, Prokuroro vertinimu, manytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti R. V. nusikaltimo recidyve. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus naujai BK redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Teismas turi diskreciją, o ne pareigą pripažinti nuteistąjį recidyvistu ir toks sprendimas privalo būti motyvuojamas, ko nėra skundžiamame Kauno apylinkės teismo nuosprendyje.
3.3. Skunde apygardos teismui nurodoma, kad iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir byloje pateiktos medžiagos, apie fizinį asmenį matyti, kad R. V. apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė būdama teista 2025 m. sausio 31 d. už analogišką tyčinį apysunkį nusikaltimą, o dar prieš tai už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas, šešerių mėnesių laikotarpyje, tai yra turėdama neišnykusį teistumą, būdama įtraukta į probuojamųjų asmenų duomenų registrą. Praėjus vos trims mėnesiams nuo priimto baudžiamojo įsakymo (2025 m. sausio 31 d.) ir paskirtos laisvės apribojimo bausmės už apysunkį tyčinį nusikaltimą, vėl padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį ji buvo nuteista skundžiamu nuosprendžiu. Prokuroro įsitikinimu, šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį R. V. polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas, jos asmenybės pavojingumą, todėl esant BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, ji pripažintina nusikaltimo recidyvu ir nuteistajai skirtina griežtesnė nei minimali laisvės atėmimo bausmė.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų byloje negauta.
3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji R. V. ir jos gynėjas advokatas Ričardas Lilas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendį nepakeistą, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju valstybinis kaltintojas nesutinka su nuteistajai R. V. paskirtos bausmės dydžiu, o taip pat, vadovaujantis BK 27 straipsnio nuostatomis, prašo ją pripažinti recidyviste. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. spręs, ar pirmosios instancijos teismas byloje nuteistajai R. V. paskyrė teisingą bausmę, o taip pat dėl pastarosios nepripažinimo recidyviste.
5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtį nulemia minėtų tikslų visuma ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).
6. Teismas, įvertinęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes ir įvertinęs kiekvienos iš jų reikšmę, kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Būtent tokiais kriterijais turi vadovautis teismai, parinkdami bausmės rūšį ir nustatydami jos dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
7. Bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti R. V. recidyviste, tačiau atmeta Prokuroro skundo argumentus dėl per švelnios bausmės paskyrimo už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.
8. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
9. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, sprendžiant dėl nuteistosios R. V. pripažinimo recidyviste, teismas sprendė, jog atsižvelgiant į nuteistosios anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kiekį ir sunkumą, pripažinti jos recidyviste BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, šiuo metu dar nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas, įvertinęs apeliacinio skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su tokia Kauno apylinkės teismo išvada.
10. Nuteistoji R. V. šiuo atveju būdama pilnamete, praeityje jau teista už tyčinį nusikaltimą (iki Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžio paskutinysis jos atžvilgiu priimtas procesinis sprendimas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 31 d. baudžiamasis įsakymas, įsiteisėjęs 2025 m. vasario 19 d., už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje), kuomet už jį teistumas neišnykęs ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl kurio ji pripažinta kalta skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Teisėjų kolegija, nustatydama, kad R. V. pripažintina recidyviste, atsižvelgia į tai, kad ji iki skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo buvo teista ne vieną kartą, iš kurių du teistumai (pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. baudžiamąjį įsakymą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 31 d. baudžiamąjį įsakymą) vis dar neišnykę. Sprendžiant klausimą dėl nuteistosios pripažinimo recidyviste, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog iš esmės visos R. V. padarytos nusikalstamos veikos yra susiję su BK XXVIII skyriuje numatytais nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, o savo delinkventinio elgesio nuteistoji nebuvo linkusi keisti net po jai paskirtų bei neatliktų laisvės apribojimo bausmių. Šios aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą R. V. pripažinti recidyviste. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nors apygardos teismas pripažino nuteistąją R. V. recidyviste BK 27 straipsnio prasme, o tai sąlygotų, jog egzistuoja jos teisinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, tačiau įvertinus tai, jog Prokuroras apeliaciniame skunde to neprašo, apeliacinės instancijos teismas, akcentuodamas, jog nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, dėl (ne)pripažinimo nuteistosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės plačiau nepasisakys.
11. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (veika apysunkė, tyčinė, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, padaryta dėl savanaudiškų paskatų), R. V. asmenybę apibūdinančius duomenis (teista už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs, bausmių neatlikusi, ne kartą bausta administracine tvarka, dirba), o taip pat į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. V. paskyrus už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą minimalią 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
12. Priešingai nei teigiama Prokuroro apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajai R. V. minimalią laisvės atėmimo bausmę, ignoravo BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, apibrėžiančias bausmės paskirtį, kad paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu prieštarauja teisingumo principui.
13. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 4 (ketverių) metų. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas nustatė gana plačias sankcijos ribas, todėl būtina sąlyga paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę yra BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto imperatyvo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį tinkamas įgyvendinimas skiriant bausmę tokio pobūdžio bylose. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pavojingumui įvertinti teismų praktikoje vartojamas dvi sąvokos – veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis. Nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį apibūdina vertybių (gėrių), į kuriuos kėsinamasi, pobūdis ir vertingumas, taip pat pačios veikos ir įstatyme nustatytų padarinių pobūdis, kaltės forma ir rūšis. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį lemia tam tikrų nusikalstamos veikos požymių kiekybinė išraiška. Tai gali būti nusikalstamos veikos dalykas, padarymo būdas, vieta, laikas, panaudotos priemonės, kitos aplinkybės, specialiojo subjekto požymis, veikos padarymo tikslas ir motyvas. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, pasisakydamas dėl R. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, konstatavo, jog vis dėlto padaryta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad Kauno apylinkės teismas nesilaikė BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos imperatyvios įstatymo nuostatos skiriant bausmę atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tai, kad Prokuroro netenkina teismo išvada dėl bausmės rūšies, nereiškia, kad teismas nevertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio.
14. Taigi, apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išnagrinėjusi Prokuroro apeliacinį skundą, nenustatė netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant bausmę R. V.. Kauno apylinkės teismas, skirdamas nuteistajai laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas minimaliam, atsižvelgė į bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nustatytus BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, parinko tinkamą bausmės rūšį ir paskyrė bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni, savo sprendimą pagrindė bausmei skirti svarbių visumos aplinkybių įvertinimu ir tinkamai motyvavo, t. y. tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl, nėra teisinio pagrindo tenkinti Prokuroro skundo šioje dalyje ir griežtinti R. V. paskirtą bausmę.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
16. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartimi nuteistajai R. V. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas advokatas Ričardas Lilas.
17. Kauno apygardos teisme 2025 m. rugpjūčio 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant R. V. yra 112,50 Eur, kurios turi būti priteistos iš jos valstybei. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas buvo paduotas Prokuroro, t. y. nuteistosios R. V. padėtį bloginančiais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas pradėtas ne R. V. iniciatyva, Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, valstybės patirtos gynybos išlaidos iš jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendį pakeisti:
R. V. pripažinti recidyviste.
Likusią Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.