Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjui J. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Taigi, pareiškėjas tinkamai pasinaudojo ikiteismine skundo nagrinėjimo tvarka, tačiau Fondo valdyba neužtikrino veiksmingos teisinės gynybos. Atsižvelgia t į proceso koncentracijos ir efektyvios teisminės gynybos principus, pareiškėjo skundas dėl pensijos nepriemokos nagrinėtinas iš esmės ir priimtinas teismo procesinis sprendimas.

2.6. Pažymėtina, kad, remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu, Konstitucija nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti ir ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, jeigu nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra. Neapsaugojus konstitucinių vertybių, nebūtų užtikrinama veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba, socialinis teisingumas bei teisės viršenybė.

II

1. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Pensijų įstatymas, ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), o 2010 m. ir 2011 m. reglamentavo ir Laikinasis įstatymas.

2. Pareiškėjo senatvės pensijos, paskirtos VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2009 m. lapkričio 16 d. sprendime Nr. 12-17-8501, dydis 2010 m. sausio 1 d. buvo 1 093,67 Lt, vadovaujantis pareiškėjo prašymais ir Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus sprendimuose nuo 2010 m. balandžio 1 d. pareiškėjui iš naujo paskirta 1 166,03 Lt dydžio pensija, nuo 2010 m. spalio 1 d. – 1 205,73 Lt dydžio pensija, nuo 2011 m. spalio 1 d. – 1 228,59 Lt dydžio pensija. Pareiškėjo paskirtos pensijos dydis viršijo Laikinajame įstatyme nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, todėl jo pensija perskaičiuota (laikinai sumažinta) pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o kadangi pareiškėjas nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. mokėta ne visa pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį perskaičiuota pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant Laikinajame įstatyme nustatytą koeficientą, atsižvelgiant į pareiškėjo praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo terminas pensijoms baigėsi 2011 m. gruodžio 31 d., todėl nuo 2012 m. sausio 1 d. pareiškėjui mokama visa paskirto dydžio pensija.

3. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas oficialiai leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., jis taikytinas ateičiai (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis), todėl šis nutarimas nėra pagrindas išmokėti asmenims dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo 2010 m.–2011 m. negautą pensijos dalį.

4. Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 m. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo / turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai, šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui. Nuo 2013 m. sausio 1 d. Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnį skundai dėl sprendimų pensijų skyrimo ir/ ar mokėjimo klausimais Fondo valdyboje nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėn. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo / turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą; skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas.

5. Pareiškėjui pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sumažinta pensija išmokėta 2010 m. sausio mėn., taigi, sprendimas dėl pareiškėjo pensijos perskaičiavimo pagal Laikinąjį įstatymą buvo priimtas 2010 m. sausio mėn. (rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas Fondo valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas VSDFV Vilniaus skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas – pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotos pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėn.). Remiantis LVAT praktika (administracinės bylos Nr. AS438-818/2013, Nr. AS602-716/2013, Nr. AS502-849/2013), Pensijų įstatymo 45 straipsnis ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, skundžiant šiuos sprendimus Fondo valdybai, kad terminas skundui dėl Laikinojo statymo 8 straipsnio taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Remiantis LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

6. Taigi, VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, išmokėdamas pareiškėjui pensiją nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu, t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo. Įvertinant tai, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama į ateitį, o teisės akto, reglamentuojančio 2010 m.–2011 m. negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimą, nėra, VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ajam pensijų skyriui nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo.

III

1. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 m. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo / turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai; šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui.

2. Pirmoji pagal Laikinąjį įstatymą sumažinta pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėn., taigi sprendimas dėl pareiškėjo pensijos perskaičiavimo pagal Laikinąjį įstatymą buvo priimtas 2010 m. sausio mėn. (rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotas pensijas Fondo valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas teritorinio skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas – pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotos pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėn.). Fondo valdyba, įvertinusi tai, kad pirmąją pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą pensiją pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėn., apie tai, kad jam mokama ne visa paskirta pensija, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn., nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Fondo valdybą su 2014 m. kovo 1 d. skundu išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. negautą pensijos dalį, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 m. terminą, dėl šios priežasties sprendime Nr. (6.5) I-2948, vadovaudamasi Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo ir nurodė, kad iki 2014 m. balandžio 23 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, tačiau pareiškėjas, nepateikdamas Fondo valdybai jokių įrodymų, kreipėsi į teismą.

3. Remiantis LVAT praktika (administracinės bylos Nr. A332-519/2013, Nr. A552-432/2013), asmens teisė teisme reikalauti apginti pažeistas teises, susijusias su neišmokėtos pensijos nepriemoka, tiesiogiai sietina su įstatyme nustatytu terminu; Pensijų įstatymo 45 straipsnis ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, skundžiant šiuos sprendimus Fondo valdybai, kad terminas skundui Fondo valdybai dėl teritorinių skyrių sprendimų (valinių aktų, veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį sumažintas pensijas, paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo, kad pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus (LVAT administracinės bylos Nr. AS438-818/2013, Nr. AS602-716/2013, Nr. AS302-849/2013, A444-2232/2013, Nr. A143-816/2014).

4. Dėl skunde pateiktų argumentų, kad pensijų sumažinimas pagal Laikinąjį įstatymą pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai tik 2012 m. vasario 6 d. nutarime ir apie savo pažeistą teisę pareiškėjas sužinodavo kiekvieną mėnesį, todėl ir 3 m. terminas sprendimams pensijų klausimais skųsti negali būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., paaiškintina, kad Fondo valdyba, nustatydama teritorinio skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) apskundimo terminą, vadovavosi Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) 45 straipsniu ir LVAT praktika panašaus pobūdžio bylose (administracinės bylos Nr. A756-174/2012, Nr. A602-167/2013, Nr. A552-432/2013, Nr. A552-519/2013, Nr. AS602-716/2013, Nr. AS438-818/2013, Nr. AS444-2232/2013 ir kt.), pagal kurią terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo, o ne nuo Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame patvirtintas asmens teisių pažeidimas, įsigaliojimo ar paskutinio mėnesio, kada buvo sumokėta sumažinta pensija. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad apskundimo terminas negali būti pradėtas skaičiuoti nuo 2010 m. sausio mėn. (pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo) atmestini.

5. Reikšdamas reikalavimą dėl skundo padavimo Fondo valdybai termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, kai šio klausimo pagal kompetenciją nesprendė Fondo valdyba (nes pareiškėjas Fondo valdybai nepateikė įrodymų, patvirtinančių termino praleidimo priežastis), pareiškėjas iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją (žr. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį), o tai nepriskirta teismo kompetencijai, todėl dėl tokio reikalavimo teismas negali priimti nė vieno Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABĮ) 88 straipsnyje įtvirtinto sprendimo. Atsižvelgiant į tai, administracinė byla dėl šio reikalavimo nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Rašte Nr. (10.1) 3-19309 pareiškėjui pateikti faktiniai duomenys apie pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį 2010 m.–2011 m. perskaičiuotos ir mokėtos pensijos dydį, taigi, šis raštas yra informacinio pobūdžio, jame pateikta teisinga ir išsami informacija, todėl naikinti šio rašto nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

1. Pareiškėjui senatvės pensija paskirta ir mokama nuo 2009 m. liepos 1 d. (VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. 12-17-8501 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“ (b. l. 23)), kuri pagal pareiškėjo prašymus ir pateitus dokumentus buvo perskaičiuojama ir paskiriama iš naujo (VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2010 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. 12-17-2085 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“ (b. l. 25), VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 12-17-6633 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“ (b. l. 27), VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 12-17-6334 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“ (b. l. 29)) ir 2010 m. sausio 1 d. sudarė 1 093,67 Lt (raštas Nr. (10.1) 3-19305 (b. l. 6–7, 34–35)), nuo 2010 m. balandžio 1 d. – 1 166,03 Lt (VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2010 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. 12-17-2085 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“ (b. l. 25)), nuo 2010 m. spalio 1 d. – 1 205,73 Lt (VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 12-17-6633 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“ (b. l. 27)), nuo 2011 m. spalio 1 d. – 1 228,59 Lt (VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 12-17-6334 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“ (b. l. 29)).

2. Pareiškėjo pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. mažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnio nuostatas raštas Nr. (10.1) 3-19305 (b. l. 6–7, 34–35)), pirmoji pagal minėtas nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėn. (žr., pavyzdžiui, Fondo valdybos atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 37–40, 41–44)).

3. VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2013 m. sausio 25 d. prašymą (b. l. 30), 2013 m. vasario 12 d. rašte Nr. (10.1) 3-18150 „Dėl pensijos mokėjimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31“ (toliau – ir raštas Nr. (10.1) 3-18150) nurodė pareiškėjui jo pensijos mažinimo pagrindą 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. ir pateikė duomenis apie išskaičiuotas ir išmokėtas pensijos sumas per minėtą laikotarpį (b. l. 31–32).

4. VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2014 m. vasario 12 d. prašymą (b. l. 33), 2014 m. vasario 13 d. rašte Nr. (10.1) 3-19305 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė duomenis apie nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. išskaičiuotas ir išmokėtas pensijos sumas, taikant Laikinąjį įstatymą (b. l. 6–7, 34–35).

5. Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. kovo 1 d. skundą dėl rašto Nr. (10.1) 3-19305, kuriame pareiškėjas, be kita ko, reikalavo nedelsiant sumokėti visą pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo nuostatas (b. l. 10–11), 2014 m. kovo 28 d. sprendime Nr. (6.5) I-2948 „Dėl 2014-03-01 skundo“, be kita ko, nurodė (b. l. 8–9):

5.1. Dėl rašte Nr. (10.1) 3-19305 pateiktų duomenų tikrinimo

Patikrinus Fondo valdybos teritorinio skyriaus rašte Nr. (10.1) 3-19305 pateiktą informaciją, be kita ko, faktinius duomenis apie paskirtos pensijos dydį ir pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį bei 8 straipsnio 1 dalį perskaičiuotos pensijos dydį konstatuotina, kad šiame rašte pateikti teisingi ir išsamūs duomenis apie 2010 m.–2011 m. dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtos pensijos dydį.

Skirtumas tarp paskirtos ir išmokėtos pensijos 2010 m.–2011 m. yra 16 164,13 Lt, skirtumas tarp pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio, kurį Konstitucinis Teismas pripažino neprieštaraujančiu Konstitucijai, nuostatas sumažintos pensijos ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio, kuris pripažintas Konstitucijai prieštaraujančiu, nuostatas sumažintos pensijso yra 13 834,59 Lt. Priėmus įstatymus dėl sumažintos pensijos dalies kompensavimo 2014 m. Ir jiems įsigaliojus, dėl Laikinojo įstatymo taikymo negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama pagal šiame teisės akte nustatytą tvarką.

5.3.1. Pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnį Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 m. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo / turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti skundžiami Fondo valdybai pagal šio straipsnio 2 dalį Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui. Remaintis LVAT praktika (administracinės bylos Nr. AS438-818/2013, Nr. AS602-716/2013, Nr. AS502-849/2013, Nr. A444-2232/2013), Pensijų įstatymo 45 straipsnis ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, skundžiant šiuos sprendimus Fondo valdybai, kad terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo, pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

5.3.2. Pareiškėjui pirmoji pagal Laikinąjį įstatymą sumažinta pensija išmokėta 2010 m. sausio mėn., taigi apie teritorinio skyriaus sprendimą mokėti ne viso dydžio paskirtą pensiją pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn., tačiau į Fondo valdybą kreipęsis su 2014 m. kovo 1 d. skundu dėl 2010 m.–2011 m. susidariusios pensijos nepriemokos praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 m. terminą teritorinio skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio 1 d. mokėti pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą pensiją (kaip valinio akto, veiksmo) apskundimo terminąe, tad šis teritorinio skyriaus sprendimas yra įvykdytas.

5.3.3. Remiantis nurodytais motyvais, vadovaujantis Taisyklių 31 puntu, pareiškėjo skundas tiek, kiek prašoma išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo susidariusią pensijos nepriemoką, atsisakytina nagrinėti kaip paduota praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) nustatytą 3 m. skundo padavimo terminą.

5.3.4. Pareiškėjui iki 2014 m. balandžio 23 d. pateikus Fondo valdybai įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti (t. y. įrodžius, kad 3 m. terminas praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių), skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo (Taisyklių 20 punktas).

6. Remiantis išrašu iš medicininių dokumentų, pareiškėjo pagrindinės ligos diagnozė (pagal TLK klasifikatorių) – C64 (piktybinis inksto navikas), papildomos diagnozės: hemoraginis insultas gumburio srityje (2007 m.): kairė hemiparezė, hemiataksija, hemiestezija; kairės kojos giliųjų venų trombozė; koronarinė širdies liga (KŠL), III laipsnio PAH (pirminė arterinė hipertenzija), kuriomis serga apie 20 m. (b. l. 50).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas J. V. prašo teismą atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2948 „Dėl 2014-03-01 skundo“ (b. l. 8–9), panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2014 m. vasario 13 d. raštą Nr. (10.1) 3-19305 „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 6–7) ir priteisti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką – 16 164,13 Lt.

2. Teismas pabrėžia, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2014 m. vasario 13 d. raštas Nr. (10.1) 3-19305 „Dėl duomenų pateikimo“ yra informacinio pobūdžio, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo, o ši administracinės bylos dalis nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

3. Teismas įvertins, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. (6.5) I-2948 „Dėl 2014-03-01 skundo“ yra pagrįstas.

Sprendime Nr. (6.5) I-2948 pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, kuriam pirmoji sumažinta pensija išmokėta 2010 m. sausio mėn. (dėl to ginčo nėra), praleido procesinį 3 m. terminą, numatytą Pensijų įstatymo 45 straipsnyje, skundui paduoti, bet šiame sprendime terminas skundui paduoti neatnaujintas dėl neįrodytų aplinkybių, tačiau pabrėžtina, kad pareiškėjas įrodė, kad jis šį terminą praleido dėl sunkių ligų: 2007 m. jam diagnozuotas hemoraginis insultas gumburio srityje: kairė hemiparezė, hemiataksija, hemiestezija; 2009 m. skirtas operacinis gydymas nuo piktybinio inksto naviko, liga progresavo į kepenis, paraaortinius limfmazgius (2014 m.). (žr. išrašą iš medicininių dokumentų (b. l. 50)). Taigi, teismas, esant tokioms išskirtinėms aplinkybėms, atnaujina terminą skundui paduoti, todėl naikina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2948 „Dėl 2014-03-01 skundo“.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, tačiau taip pat pripažino, kad pensijų mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas buvo pagrįstas, todėl teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką tenkina tik iš dalies, t. y. priteisia 13 834,75 Lt (trylika tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt keturis litus ir septyniasdešimt penkis centus) (4 006,82 eurų) neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 6 Nr. (6.5) I-2948 7), kuri priteistina iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus.

5. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, atsižvelgęs į tai, jog teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas reikalauja papildomų piniginių lėšų, įvertinęs valstybės biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką bei procedūras, teismas sprendžia, kad yra būtinybė atidėti šio teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2015 m. gruodžio 31 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85¹ straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. V. skundą tenkinti iš dalies.

Administracinę bylą Nr. I-7794-815/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02273-2014-4) dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2014 m. vasario 13 d. rašto Nr. (10.1) 3-19305 „Dėl duomenų pateikimo“ panaikinimo nutraukti.

Atnaujinti terminą skundui paduoti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2948 „Dėl 2014-03-01 skundo“.

Pareiškėjui J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus priteisti 13 834,75 Lt (trylika tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt keturis litus ir septyniasdešimt penkis centus) (4 006,82 eurų) neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Atidėti šio teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.