- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-15
- Bylos Nr.
- I-3876-168/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas, Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui P. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 20–26), prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau –Kalėjimų departamentas) 2013-05-24 sprendimą Nr. 7S-544 „Dėl informacijos pateikimo“ ir priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, perskaičiuotą ir nesumokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio taikymo nuo 2010-01-01 iki 2013-03-31 – 871,26 Lt ir dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 – 8 202,93 Lt.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jam nuo 2003-08-02 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Įsigaliojus Laikinajam įstatymui iki šio laiko pareiškėjui mokama sumažinta pensija. Nurodė, kad jis, kaip dirbantis pensininkas, dėl savo socialinės padėties yra diskriminuojamas. Skundą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012-02-06, 2009-12-11 ir 2010-04-20 nutarimais bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 ir 52 straipsniais bei juos aiškinančia Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Pažymėjo, kad įtvirtintu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies teisniu reglamentavimu, pažeidžiamos imperatyvios Konstitucijos 23 ir 52 straipsnių nuostatos. Be to, rėmėsi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalies ir 6.271 straipsnių nuostatomis. Pareiškėjas nesutiko su Kalėjimų departamento priimtu sprendimu, nes jis, pareiškėjo nuomone, nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai teisės akto vykdymą, nesikreipė į atitinkamas valdžios institucijas dėl teisės akto dalies neteisėtumo, nesiėmė jokių veiksmų siekiant sukurti pensijų kompensavimo mechanizmą ir tokiais savo veiksmai pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, dėl ko jam atsirado turtinė žala, kuri turėtų būti atlyginta. Kadangi valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas nenustatytas, tai Valstybei nevykdant šių imperatyvių nuostatų, pažeidžiama pareiškėjo teisė į teisingą pensinį aprūpinimą, be to, valstybė nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Kalėjimų departamentas, atstovaudamas ir Lietuvos valstybei, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31–33).
Atsiliepime paaiškino, kad paskirtų pensijų dydžiai buvo mažinami remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis. Kol Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu nepripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieštarauja Konstitucijai, jos buvo teisėtos ir atsakovas privalėjo jomis vadovautis, perskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjui pensiją. Taigi, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pažymėjo, kad įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos pareiškėjo atžvilgiu nebebuvo taikomos. Nurodė, kad Konstituciniam Teismui pripažinus, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, yra teisėtos ir valstybės institucijos privalo jomis vadovautis, todėl nėra pagrindo teigti, kad Kalėjimų departamentas, skaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjui pensiją pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, t. y. yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Akcentavo, kad pareiškėjas prašo priteisti nesumokėtą pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-03-31, o skundą Kalėjimų departamentui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo pateikė 2013-05-09, todėl prašė taikyti 3 metų senaties terminą tokiems reikalavimams pareikšti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui nuo 2010-01-01 paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo teisėtumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Kalėjimų departamento 2003-08 (diena nenurodyta) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo išvada Nr. 124 nuo 2003-08-01 neterminuotai paskirta 672,34 Lt dydžio pensija (b. l. 34).
Pareiškėjas 2013-05-09 su prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas išmokėti visą neišmokėtą valstybinės pensijos nepriemoką, kuri susidarė nuo 2010-01-14 ir yra neišmokėta iki šiol bei prašė pateikti detalią informaciją, kuo remiantis buvo sumažinta pareiškėjui skirta valstybinė pensija (b. l. 38).
Atsakovas 2013-05-24 rašte Nr. 7S-544 „Dėl informacijos apteikimo“ atsakė pareiškėjui į jo 2013-05-09 prašymą (b. l. 35). Paaiškino pareiškėjui, kad atsakovas, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatomis, perskaičiavo jam paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pateikė pareiškėjui pažymą apie paskirtą ir nesumokėtą pensijos dalį, nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį neišmokėta 871,26 Lt, pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį – 8 202,93 Lt.
Pareiškėjas nesutinka su šiuo Kalėjimų departamento sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 išaiškino, kad nors atsakovas iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Kadangi pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, tai yra pagrindas panaikinti Kalėjimų departamento 2013-05-24 sprendimo Nr. 7S-544 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijai apskaičiuoti netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, kurios pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai. Tai atitinka ir vėlesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1708-13).
Pareiškėjas prašo išmokėti valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką, kuris susidarė dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatų taikymo.
Laikinojo įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatyta socialinių išmokų (tarp jų ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojanti, inter alia, paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01, buvo įtvirtintas iš esmės analogiškas reguliavimas.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01 (2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2195, Žin., 2012, Nr. 82-4274).
Pareiškėjo valstybinė pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 redakcija), 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) nuostatas, konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.
Atsižvelgus į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį negali būti laikomas įvykdytu. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (pvz., administracinės bylos Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004, Nr. A7-55-04). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).
Atsakovo pažyma (b. l. 36–37) patvirtina, kad P. Š. pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 rugpjūčio mėnesio buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį bei nuo 2010-01-01 iki 2013-03-31 perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Kaip minėta anksčiau, Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, todėl pagal šį straipsnį pareiškėjui sumažinta pensija teisėtai ir pagrįstai, o laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėjui neteisėtai neišmokėta valstybinės pensijos dalis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo. Pareiškėjui priteistina suma, remiantis atsakovo pažymoje skiltyje „Pagal Įstatymo 5 straipsnį taikant atitinkamą koeficientą pagal 2 priede nurodytą formulę sumažinta pensijos dalis“ nurodytomis sumomis. Pareiškėjo skundo argumentai dėl turtinės žalos atlyginimo neturi įtakos ginčo esmei, nes byloje iš esmės kilęs ginčas dėl valstybinės pensijos dalies neišmokėjimo pareiškėjui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje dėl pažeistų teisių, išmokant sumažintas pensijas, konstatavo, kad, taikant pagal analogiją Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 27 punkto nuostatas, pažeistos teisės dėl valstybinės pareigūnų pensijos mokėjimo gali būti teismo ginamos per 3 metus nuo tos dienos, kurią pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo, su kuriuo jis sieja savo teisių pažeidimą, priėmimą. Tai atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2013-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1591-13). Atsakovas atsiliepime prašė taikyti 3 metų senatį.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos ir pensijos bylos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2007-08-20 įsakymu Nr. 1V-294, 23 punkte nustatyta, kad Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos išmoka pensijas pensijų gavėjams už praėjusį mėnesį ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 20 dienos (imtinai). Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjui atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo siųstas nebuvo, todėl apie pensijos sumažinimą jis sužinodavo kiekvieną mėnesį, kai jam buvo išmokama sumažinta pensija. Taigi, pareiškėjas apie sumažintą 2010 m. sausio mėnesio pensiją sužinojo 2010 m. vasario 20 d., apie vasario mėnesio – 2010-03-20, apie 2010 m. kovo mėnesio – 2010-04-20, o į Vidaus reikalų ministeriją – kreipėsi 2013-05-09, taigi, tinkamai gynė pažeistas teises dėl nuo 2010 m. kovo mėnesį išmokėtos sumažintos pensijos priteisimo. Kadangi pareiškėjas, gindamas savo teisę gauti paskirtą pensiją, į Vidaus reikalų ministeriją kreipėsi 2013-05-09, tai jam nepriteisiama valstybinės pensijos dalis, neišmokėta 2010 m. sausio ir vasario mėnesiais, nes jis praleido 3 metų terminą tokiam veiksmui skųsti. Remiantis minėtos pažymos duomenimis, kurios duomenų teisingumo neginčijo nei pareiškėjas, nei atsakovas, priteistina laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka.
Remiantis pažymos (b. l. 36–37) duomenimis, pareiškėjui priteistina laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka 7 654,25 Lt (265,67+287,51+280,63+160,18+348,50+282,30+289,83+291,54+280,55+
310,28+338,16+331,90+258,79+291,54+269,81+340,68+200,62+188,73+248,35+222,87+276,59+354,82+169,89+207,92+194,52+203,35+186,37+192,94+201,13+178,28).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kalėjimų departamento 2013-05-24 sprendimo Nr. 7S-544 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų.
Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento, išmokėti P. Š. 7 654,25 Lt (septynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis litus 25 ct) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.