Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui nuo 2010-01-01 paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo teisėtumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos 1998-07-21 Išvada Nr. 14615 nuo 1998-06-05 neterminuotai paskirta 2 356,60 Lt dydžio pensija (b. l. 22). Pritaikius indeksavimą, nuo 2004-06-17 pareiškėjo pensijos dydis 2 580,98 Lt (b. l. 23).

Pareiškėjas 2013-04-23 su prašymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas atstatyti ir išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 24).

Atsakovė 2013-05-08 rašte Nr. 1D-4648(11) „Dėl sumažintos pensijos“ atsakė pareiškėjui į jo 2013-04-23 prašymą (b. l. 25). Paaiškino pareiškėjui, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pakeitimas, susijęs su 1.3 dydžio taikymu, galioja nuo 2010-01-01, iki 2009-12-31 galiojo šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcija, pagal kurią buvo taikomas 1,5 dydis, nuo 2012-09-01 galiojanti 3 straipsnio 3 dalis nustato 1,5 dydžio taikymą. Pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas nustato valstybinių, taip pat ir pareigūnų ir karių, pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą. Pagal Statistikos departamento skelbiamus informacinius pranešimus „Dėl šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio“ kiekvieną ketvirtį keitėsi šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) dydis, todėl 2010 m. sausio– kovo mėnesiais negalėjo viršyti 2 784,60 Lt, t. y. valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija negalėjo viršyti 1 588,59 Lt (2 784,60 Lt-1 196,01 Lt). Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pagal minėtą formulę apskaičiuotas pareiškėjo paskirtos ir apribotos pensijos perskaičiavimo koeficientas yra 0,8106. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pritaikius minėtą koeficientą pensijos dydis apribotas iki 1,3 dydžio, mokamos pensijos dydis – 1287,71 Lt. Pažymėjo, kad nuo 2012-09-01 taikomas 1,5 dydis. Pripažino, kad pareiškėjui susidariusi nepriemoka yra 10 136,89 Lt. Konstatavo, kad neturi pagrindo išmokėti pareiškėjo prašomos išmokėti nepriemokos, nes Laikinasis įstatymas valstybinių pensijų kompensavimo nenustato.

Pareiškėjas prašo išmokėti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 susidariusią valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką.

Laikinojo įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatyta socialinių išmokų (tarp jų ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojanti, inter alia, paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-08 priėmė Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu pakeitė 3 straipsnio 3 dalį (2009-12-08 įstatymu Nr. XI-531, nuo 2010- 01-01, Žin., 2009, Nr. 151-6778) ir ją išdėstė taip: „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.“ Taigi, Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymu valstybinės pensijos maksimalus dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalus dydis sumažintas nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio. Analogiškas reguliavimas liko ir Valstybinių pensijų įstatymo 2010-11-12 redakcijoje.

Nuo 2012-09-01 galiojančios redakcijos (2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2196, nuo 2012-09- 01, Žin., 2012, Nr. 82-4275) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1– 4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija. Taigi, grąžintas iki 2010-01-01 galiojęs teisinis reguliavimas.

Pareiškėjo valstybinė pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 redakcija), 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) nuostatas, konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Atsižvelgus į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pažyma (b. l. 27–28) patvirtina, kad A. M. pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 rugpjūčio mėnesio buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. Kaip minėta anksčiau, Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, todėl pagal šį straipsnį pareiškėjui sumažinta pensija teisėtai ir pagrįstai, o laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėjui neteisėtai neišmokėta valstybinės pensijos dalis dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo ribojimo. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu paskirta 2 580,98 Lt dydžio pensija, 2010 m. sausio–2012 m. rugpjūčio mėn., taikant 1,3 dydžio ribojimą pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, valstybinės pensijos dydis ginčo laikotarpiu buvo 1 588,59 Lt. Kaip minėta anksčiau, buvęs 1,3 ribojimas pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 dėl 1,3 dydžio ribojimo pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies susidarė 10 136,89 Lt dydžio nepriemoka (b. l. 27–28). Atsakovė neginčijo pažymoje pateiktų duomenų teisingumo, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Nuo 2012-09-01 galiojančioje Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatytas 1,5 ribojimas, taigi, pareiškėjui nebetaikomas ribojimas pagal šią normą.

Atsakovė atsiliepime teigė, kad pareiškėjas į ministeriją kreipėsi 2013-04-23 praleidęs Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nustatytą 3 metų (ar 6 mėn.) terminą, todėl jo skundas turėtų būti atmestas arba byla nutraukta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje dėl pažeistų teisių, išmokant sumažintas pensijas, konstatavo, kad, taikant pagal analogiją Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 27 punkto nuostatas, pažeistos teisės dėl valstybinės pareigūnų pensijos mokėjimo gali būti teismo ginamos per 3 metus nuo tos dienos, kurią pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo, su kuriuo jis sieja savo teisių pažeidimą, priėmimą. Tai atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2013-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1591-13).

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos ir pensijos bylos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2007-08-20 įsakymu Nr. 1V-294, 23 punkte nustatyta, kad Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos išmoka pensijas pensijų gavėjams už praėjusį mėnesį ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 20 dienos (imtinai). Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjui atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo siųstas nebuvo, todėl apie pensijos sumažinimą jis sužinodavo kiekvieną mėnesį, kai jam buvo išmokama sumažinta pensija. Taigi, pareiškėjas apie sumažintą 2010 m. sausio mėnesio pensiją sužinojo 2010 m. vasario 26 d., kaip nurodė ir pati atsakovė, apie vasario mėnesio – 2010-03-20, apie 2010 m. kovo mėnesio – 2010-04-20, o į Vidaus reikalų ministeriją – kreipėsi 2013-04-23, taigi, tinkamai gynė pažeistas teises dėl nuo 2010 m. kovo mėnesį išmokėtos sumažintos pensijos priteisimo. Kadangi pareiškėjas, gindamas savo teisę gauti paskirtą pensiją, į Vidaus reikalų ministeriją kreipėsi 2013-04-23, tai jam nepriteisiama valstybinės pensijos dalis, neišmokėta 2010 m. sausio ir vasario mėnesiais, nes jis praleido 3 metų terminą tokiam veiksmui skųsti. Remiantis minėtos pažymos duomenimis, kurios duomenų teisingumo neginčijo nei pareiškėjas, nei atsakovė, priteistina laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka, t. y. (325,88+320,03+320,03+320,03+299,25+299,25+299,25+305,03+305,03+305,03+311,21+311,21+311,21+320,78+320,78+320,78+308,9+308,9+308,9++317,51+317,51+317,51+319,43+319,43+319,43+334,29+334,29+334,29+324,98+324,98) 9 485,13 Lt.

Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundą prašė atidėti valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimą iki 2014-02-01, kadangi Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą.