- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- eB2-4167-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01340-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl BUAB „Loginetas“ 2019-09-03d. kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų 2, 4, 5 ir 7 darbotvarkės klausimais teisėtumo ir galiojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI ) kreipėsi į teismą prašydama priimti sprendimą dėl BUAB „Loginetas“ 2019-09-02 kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų 2, 4, 5 ir 7 darbotvarkės klausimais teisėtumo ir galiojimo
Nurodė, jog BUAB „Loginetas“ 2019 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimo sprendimu nuspręsta bankroto procedūras bendrovei vykdyti ne teismo tvarka. Pagal VMI apskaitomas prievoles BUAB „Loginetas“ įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 12 678,07 Eur. VMI 12 678,07 Eur finansinis reikalavimas BUAB „Loginetas“ bankroto administratorei V. V. pateiktas 2019-07-24. 2019-09-02 15 val. sušauktas pirmasis BUAB „Loginetas“ kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkėje buvo numatyta 10 klausimų. VMI , įvertinusi bankroto administratorės el. paštu pateiktą kreditorių susirinkimo medžiagą (informaciją ir siūlomus dokumentų ir/ar sprendimų projektus), atsižvelgdama į kreditorių susirinkime sprendžiamų klausimų skaičių ir apimtis, balsavimo raštu biuletenį pateikė kreditorių susirinkimo dieną - 2019-09-02 13:47 val. 2019-09-03 VMI iš bankroto administratorės gavo BUAB „Loginetas“ kreditorių susirinkimo protokolą, jame nurodyta, kad bankrutuojančios UAB „Loginetas“ kreditorių susirinkimas įvyko 2019-09-03. Protokole nėra nurodyta, jog 2019-09-02 turėjęs vykti kreditorių susirinkimas neįvyko, laikytina, kad pateiktame protokole klaidingai nurodyta kreditorių susirinkimo data, t. y. 2019-09-02 kreditorių susirinkimas įvyko, todėl pakartotinis kreditorių susirinkimas 2019-09-03 nebuvo šauktas.
Dėl kreditorių susirinkimo 2 darbotvarkės klausimo „Dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo“. Siūlomas nutarimo projektas „Patvirtinti kreditorių sąrašą su nurodytais finansiniais reikalavimais pagal priedą Nr. 1“.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
Pareikštus kreditorių reikalavimus, visų pirma, tikrina bankrutuojančios įmonės administratorius, o po to kreditorių reikalavimus tikrina teismas (bankroto procese ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimas). Bankroto procese ne teismo tvarka kreditorių susirinkimas (analogiškai kaip teismas teisminio bankroto atveju) nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali sumažinti ar padidinti, ar atsisakyti tvirtinti kreditorių susirinkimui teikiamus kreditorių reikalavimus. Kreditorių pareikšti reikalavimai gali būti tvirtinami tik tada, kai iš turimų duomenų galima padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.
Vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, teismo suformuota praktika, ne teismo tvarka kreditorių susirinkimas įgaliotas tvirtinti įmonės kreditorių reikalavimus, bet tik tokius, kurie yra neginčijami. Kreditorių reikalavimai turi būti įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Loginetas“ kreditorei VMI nebuvo pateikti įrodymai, kurie patvirtintų kreditorių pareikštų reikalavimų pagrįstumą, VMI balsavo prieš BUAB „Loginetas“ bankroto administratorės pateiktą nutarimo projektą „Patvirtinti kreditorių sąrašą su nurodytais finansiniais reikalavimais pagal priedą Nr. 1“.
Pažymėjo, kad M. Z. (įmonės vadovas), I. Z. (įmonės akcininkas), A. G. (įmonės buhalterė) yra susiję giminystės/santuokos ryšiais. Sprendžiant iš reikšmingų aplinkybių (visų keturių asmenų ta pati deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), visi dirba/dirbo UAB „Ardi Baltic“ - I. Z. buvo atleistas 2019-02-11) buvęs darbuotojas S. K. taip pat laikytinas susijusiu asmeniu su minėtais asmenimis. Darytina prielaida, kad visi keturi minėti BUAB „Loginetas“ kreditoriai (fiziniai asmenys) su informacija apie įmonės kreditorius, jų reikalavimus įmonei buvo susipažinę (reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, jei tokie yra, turėjo) tiek iki bankroto bylos BUAB „Loginetas“ iškėlimo, tiek balsavimo dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimo patvirtinimo metu.
Dėl kreditorių susirinkimo 4 darbotvarkės klausimo „Patvirtinti administratoriaus darbo ataskaitą pagal priedą Nr. 2“.
Dėl kreditorių susirinkimo 5 darbotvarkės klausimo „Patvirtinti administravimo išlaidų sumą (sąmatą) pagal priedą Nr. 3“.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto sukelia svarbias teisines pasekmes, nes įmonė įgyja bankrutavusios ir dėl bankroto likviduojamos įmonės statusą (ĮBĮ 32 str. 1 d.), t. y. likvidavimo stadijoje atliekamas pasirengimas užbaigti įmonės veiklą ir nebesvarstomos įmonės tolesnės veiklos perspektyvos, todėl nebegalima sudaryti taikos sutarties (ĮBĮ 28 str. 3 d.). Vadovaudamasi šiomis ĮBĮ nuostatomis, VMI nuomone, BUAB „Loginetas“ 2019-09-02 kreditorių susirinkimas neturėjo pagrindo skubos tvarka spręsti klausimą dėl pripažinimo bankrutuojančią UAB „Loginetas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nes:
1) kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas, VMI nuomone, iki šiol nėra įrodytas, kreditorių susirinkimo buvo tvirtinamas tą pačią dieną, kaip ir sprendimas pripažinti bankrutuojančią UAB „Loginetas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto,
2) nebuvo palikta galimybė per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos pateikti pasiūlymą ir sudaryti taikos sutartį.
ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas (bankroto procese atitinkamai – kreditorių susirinkimas), turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. ĮBĮ 24 str. 5 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. VMI 2019-07-03 buvo pateiktas BUAB „Loginetas“ 2019-09-02 kreditorių susirinkimo protokolas, todėl minėto kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo 2019-07-03.
Atsiliepimas
BUAB „Longinetas“ bankroto administratorius atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti BUAB „Loginetas“ kreditorių susirinkime priimtus nutarimus Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 7.
Nurodė, jog Pareiškėjas skundžia 2019-09-03 dieną vykusio BUAB „Loginetas“ kreditorių susirinkimo nutarimus, o rezoliucinėje Skundo dalyje pareikštas prašymas: „priimti sprendimą dėl BUAB „Loginetas“ 2019-09-02 kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų 2, 4, 5 ir 7 darbotvarkės klausimais teisėtumo ir galiojimo“, pareikštas turint omenyje 2019-09-03 dieną įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimus. Tokios išvados darytinos, remiantis tuo, kad nei 2019-07-02, nei 2019-09-02 dienomis jokie UAB „Loginetas“ kreditorių susirinkimai – nevyko, o kreditorių susirinkimas kurio metu buvo priimti skundžiami nutarimai, vyko 2019-09-03 dieną. Bankroto administratorius, 2019-08-22 dienos pranešime apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą ir prie pranešimo pridedamame balsavimo biuletenyje, dėl techninio suklydimo (spausdinimo klaidos) minėtuose dokumentuose įrašė susirinkimo datą – „2019-09-02“ (kai turėjo būti nurodyta data – 2019-09-03), tačiau šis suklydimas neturėjo jokio poveikio kreditorių teisėms ir niekaip nepaveikė teisėtų kreditorių interesų, todėl, kad nežiūrint į šį suklydimą, BUAB „Loginetas“ kreditorių susirinkimas vyko kaip ir buvo numatyta 2019-09-03 dieną 15 valandą ir kreditorių balsavimo biuleteniai buvo priimami iki 2019-09-03 dienos 15 valandos ir visi susirinkime dalyvavę kreditoriai, be jokių suvaržymų, išreiškė savo valią, balsuodami pagal susirinkimo darbotvarkėje numatytus nutarimų projektus.
Dėl Pareiškėjo nesutikimo su 2 kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu „Dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo“.
Kreditorių susirinkimo 2 darbotvarkės klausimu „Dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo“, pasiūlytas nutarimo projektas „Patvirtinti kreditorių sąrašą su nurodytais finansiniais reikalavimais pagal priedą Nr. 1“. Nesutikimą su tokiu kreditorių susirinkimo sprendimu Pareiškėjas iš esmės grindžia prielaidomis, kad: „pareikštus kreditorinius reikalavimus, visų pirma tikrina, bankrutuojančios įmonės administratorius, o po to kreditorių reikalavimus tikrina teismas (bankroto procese ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimas). Bankroto procese ne teismo tvarka kreditorių susirinkimas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali sumažinti ar padidinti, ar atsisakyti tvirtinti kreditorių susirinkimui teikiamus kreditorių reikalavimus. Kreditorių pareikšti reikalavimai tvirtinami tik tada, kai iš turimų duomenų galima padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai“. Tokiu būdu Pareiškėjas pats pripažįsta ir patvirtina, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo kompetencija priklauso kreditorių susirinkimui. Tai pat Pareiškėjas paaiškina, kad “vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, teismų suformuota praktika, ne teismo tvarka kreditorių susirinkimas įgaliotas tvirtinti įmonės kreditorių reikalavimus, bet tik tokius kurie neginčijami“. Apie BUAB „Loginetas“ 2019-09-03 kreditorių susirinkimą Pareiškėjas buvo tinkamai ir laiku informuotas iš anksto (pranešimas apie kreditorių susirinkimą, su nurodyta susirinkimo darbotvarke, kreditorių sąrašu ir priedais Pareiškėjui buvo išsiųstas 2019-08-22), Pareiškėjas turėjo visas galimybes teikti prašymą bankroto administratoriui, leisti susipažinti su jį dominančia bankroto procedūrų medžiaga, susijusia su kreditorių pareikštais finansiniais reikalavimais, tačiau to nepadarė, todėl Pareiškėjo paaiškinimas, kad balsavo „Prieš“ nutarimo projektą patvirtinti kreditorių sąrašą su nurodytais finansiniais reikalavimais pagal pateiktą priedą, nes „kreditorei VMI nebuvo patekti įrodymai, kurie patvirtintų kreditorių reikalavimų pagrįstumą“, vertintinas kritiškai ir kaip jokiais įrodymais nepagrįstas deklaratyvus prieštaravimas. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau tekste – CK), įtvirtinta nuostata, kad proceso šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis, bei būti aktyvios, tuo labiau, kad Pareiškėjas yra mokesčių administratorius ir savo srities profesionalas, kuriam keliami aukšti kompetencijos ir proceso bei įrodymų vertinimo išmanymo reikalavimai. Pareiškėjas skunde nurodo jokiais įrodymais nepagrįstas prielaidas, kad „..M. Z. (įmonės akcininkas), A. G. (įmonės buhalterė) yra susiję giminystės/santuokos ryšiais. Sprendžiant iš reikšmingų aplinkybių (visų keturių asmenų ta pati deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), visi dirba/dirbo UAB „Ardi Baltic“ ( I. Z. buvo atleistas 2019-02-11), buvęs darbuotojas S. K. tai pat laikytinas susijęs su minėtais asmenimis. Remiantis tuo, darytina prielaida, kad visi keturi minėti UAB „Loginetas“ kreditoriai su informacija apie įmonės kreditorius, jų reikalavimus įmones buvo susipažinę (reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, jei tokie yra, turėjo) tiek iki bankroto bylos BUAB „Loginetas “ tiek balsavimo dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patvirtinimo metu“ ir todėl VMI buvo prastesnėje padėtyje, nei kiti susirinkime balsavę kreditoriai“, tegali būti vertintinos kaip prielaidos ar subjektyvi Pareiškėjo nuomonė, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, nes nei vienam iš kreditorių susirinkime dalyvavusiam kreditoriui nebuvo sudaryta jokių išskirtinių sąlygų ir visi finansinius reikalavimus pareiškę kreditoriai susinkime dalyvavo lygiomis teisėmis. Priešingai, Pareiškėjas, turėdamas galimybę susipažinti su jo paties administruojamais mokestiniais duomenimis apie bankrutuojančią įmonę, bei būdamas mokesčių srities administravimo profesionalas, buvo pranašesnėje padėtyje lyginant su kitais kreditoriais. Bankroto administratoriui nekilo abejonių dėl kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų, nes finansiniai reikalavimai visiškai atitiko bankrutuojančios įmonės buhalterinius finansinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentus, ir remiantis šiais dokumentais buvo sudarytas kreditorių sąrašas su kreditorių finansiniais reikalavimais ir šiais skaičiavimais remiantis, pasiūlytas nutarimo projektas „Patvirtinti kreditorių sąrašą su nurodytais finansiniais reikalavimais pagal sąrašą Nr. 1“.
Kreditorius ir bankrutuojanti įmonė turi bendradarbiauti, ši nuostata yra laikoma vienu iš pagrindinių civilinėje teisėje taikomų principų, todėl, administratoriaus nuomone, kreditorius prieš balsuodamas, ir (ar) abejodamas kitų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumu, galėjo ir net turėjo imtis veiksmų išsklaidančių jo abejones, - tai yra pateikti bankroto administratoriui prašymą pateikti kreditorių reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Tokią teismų suformuotos praktikos nuostatą cituoja (bei jai pritaria) ir pats kreditorius, pasisakydamas, kad: „teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą“ (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013), tačiau pats jokių veiksmų nesiima.
Bankroto administratorius pabrėžė, kad kreditorių susirinkimo metu buvo galimybė susipažinti su kreditorių reikalavimų pagrindžiančiais dokumentais, o jeigu tokį prašymą kreditorius būtų pateikęs iš anksto, t.y. iki pateikiant balsavimo biuletenį, jam, be abejonės, būtų persiųsti minėti dokumentai. Pabrėžė, kad kreditorių reikalavimų pagrįstumą papildomai įrodo sudarytas įmonės balansas, kuriuo dalyje dėl turimų įsipareigojimų yra nurodyta bendra kreditorių reikalavimus, kurie yra tvirtini, atitinkanti suma. Taip pat, kaip ir nurodo pati kreditorė, kreditorių surinkimas tvirtina kreditorių reikalavimus, kurie nėra ginčijami (2019-07-03 dieną vykusiame UAB „Loginetas“ kreditorių susirinkime dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka pradėjimo, Pareiškėjas dalyvavo, buvo supažindintas su kreditorių sąrašu, ir jokių prieštaravimų, nesutikimų, ir (ar) pastabų – nereškė).
Šiuo atveju, nėra jokio ginčo tarp įmonės kreditorių ir administratoriaus, bankrutuojančios įmonės arba trečiųjų asmenų, taip pat nėra ginčų tarp pačių kreditorių, todėl kreditoriniai reikalavimai turi būti patvirtinti. Administratoriui taip pat nėra aišku, kodėl kreditorius sutapatina save su teismu ir priskiria sau teismo funkcijas, nors įstatyme numatyta, kad teismo funkcijos įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka deleguojamos - kreditorių susirinkimui, o ne kiekvienam kreditoriui atskirai. Pasisakydamas dėl Pareiškėjo manymu, galimai esančių giminystės ar pažinties tarp kreditorių sąsajų, nurodė, jog neaišku, kaip ryšiai tarp kreditorių gali įtakoti pareikštų finansinių reikalavimų pagrįstumą (nepagrįstumą), kai finansiniai reikalavimai pilnai atitinka bankroto administratoriaus turimą informaciją, esančią įmonės finansiniuose dokumentuose (laikytina, kad kreditorių finansiniai reikalavimai, patvirtinti objektyviais įrodymais). Taip pat neaišku, kodėl būtent dalį kreditorių susirinkimo nutarimų kreditorius laiko nepagrįstais ir neteisėtais, o kitos dalies neskundžia, o tai reiškia kad likusieji kreditorių susirinkimo nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, nes jų apskundimo terminas yra pasibaigęs, ir kreditorių nutarimai 1, 3, 6, 8, 9 klausimais yra įsigalioję, jie priimti ta pačia kreditorių balsų dauguma, ta pačia kreditorių sudėtimi, laikantis nuostatos, kad kreditorių reikalavimai UAB „Loginetas“ bankroto proceso metu yra patvirtinti.
Dėl Pareiškėjo nesutikimo su 4 kreditorių susirinkimo klausimu priimtu nutarimu „Patvirtinti administratoriaus darbo ataskaitą pagal priedą Nr. 2“
Nesutikdamas ir balsuodamas „Prieš“ BUAB „Loginetas” kreditorių susirinkime 4 darbotvarkės klausimu „Patvirtinti administratoriaus darbo ataskaitą pagal priedą Nr. 2“ reiškia deklaratyvias pastabas apie esą „esminius trūkumus“, kurie iš tiesų tėra formalūs trūkumai, kurie neturi jokios įtakos kreditorių teisėms ar teisėtiems lūkesčiams, ieškojimas ir nurodymas.
2019-09-03 kreditorių susirinkime nutarta patvirtinti administratoriaus ataskaitą pagal priedą Nr. 2, 80,63 procentai dalyvavusių balsų „už“, 18,69 procentai balsų „prieš“. Kaip priežastį, kodėl balsavo „Prieš“ šį nutarimą Pareiškėjas nurodo, kad „vadovaujantis ĮBĮ 25 str. dalies 25 punktu, bankroto administratoriaus pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių; pareikštus kreditorinius reikalavimus (ginčytinus ir tvirtintinus); debetinius įsiskolinimus; trumpalaikio ir ilgalaikio turto sąrašus; turto įkeitimus, pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos; bankroto administravimui panaudotas lėšas; kita kreditoriams svarbi informacija“. Pareiškėjas tai įvardina kaip „esminius trūkumus“, esą tokios informacijos pateikimas įtvirtintas ĮBĮ 25 str. 5 d. 25 p. nuostatomis, tačiau Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnis (teturintis keturias dalis) aptaria Kreditorių komitetą (komiteto rinkimą, narius, pareigas, teises, nutarimus), tačiau šiame straipsnyje niekaip nepaminėta bankroto administratoriaus ataskaita ar ataskaitai keliami reikalavimai, todėl, bankroto administratoriui akivaizdu, kad Pareiškėjas Skunde nurodė netinkamą įstatymo normą, neturinčią nieko bendro su Skundo objektu. Tikėtina, kad Pareiškėjas reikalavimus bankroto administratoriaus ataskaitai kildino iš ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkto nuostatų. Bankroto administratorius nesutinka su pastabomis, nurodydamas, kad pateiktos pastabos atitinka formalius trūkumų požymius, tačiau Skunde neatsižvelgta į ataskaitos turinį ir joje pateiktą informaciją. Pareiškėjas teikia formalias pastabas, nesiekdamas išsiaiškinti tikrosios informacijos, nebendradarbiaudamas su bankrutuojančia įmone ir administratore, nes neprašė pateikti papildomos informacijos ar paaiškinimų prie administratoriaus ataskaitos, o tiesiog balsavo „prieš“ , ir vėl nenurodant alternatyvių sprendimų (pavyzdžiui, įpareigojimo pateikti papildomą informaciją, arba papildyti ar patikslinti ataskaitą).
Bankroto administratoriaus ataskaita – yra suvestinis dokumentas, sudarytas bankroto procedūros metu gautų dokumentų pagrindu (visumos), kurie yra susiję su informacija nurodoma ataskaitoje. Informacija apie įmonės darbuotojus atsispindi įmonės kreditorių reikalavimų struktūroje: įmonėje dirbo trys darbuotojai, kurie buvo atleisti dėl įmonei pradėtos bankroto procedūros. Informacija apie įmonės turtą, yra pateikta ataskaitoje, taip pat nurodyta informacija apie turimą ir prarastą ilgalaikį turtą įvykus nelaimingam atsitikimui; apie turto balansines vertes; taip pat ataskaitoje pateiktas turto aprašymas.
Bankroto administratoriaus ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad „Pajamų negauta“, todėl neaišku, kodėl kreditorius nurodo, kad galimai buvo gautos lėšos grynaisiais pinigais, nors iš tiesų, tokių lėšų nebuvo gauta, be to lėšų gavimas nėra priskirtinas pajamoms pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymą ir suformuotus Verslo Apskaitos Standartus. Lietuvos įmonių apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojantys dokumentai, parengti Tarptautinių apskaitos standartų (TAS) pagrindu, tačiau neapimantys visų TAS reikalavimų. VAS parengė Apskaitos institutas ir jų privalu laikytis tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, kol įmonės bus pasirengusios visiškai perimti TAS), kas kreditorui, kaip mokesčių administratoriui ir finansų bei buhalterinės apskaitos profesionalui, turėtų būti žinoma. Gavus lėšas grynaisiais pinigais, jos atsispindėtų ataskaitoje kaip lėšų gavimas (gautos lėšos).
Ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad įmonė ūkinės komercinės veiklos nebevykdė nuo pat bankroto proceso pradžios. Pažymėjo, kad administratorius nurodo jam žinomą informaciją, todėl informacijos, ar savininkas ketina sudaryti taikos sutartį su kreditoriais nenurodė, kadangi tokios informacijos – neturi, nes tokia informacija administratoriui nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės savininkas yra ir įmonės kreditorius ir yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą BUAB „Loginetas“ bankroto procese, yra visiškai akivaizdu, kad jis neketina sudaryti taikos sutarties su kreditoriais. Balsavimo biuletenyje „7“ (septintu) klausimu nurodyta, kad „pasiūlymų dėl taikos sutarties sudarymo negauta“, taigi, jei informacija apie savininko ketinimus sudaryti taikos sutartį, administratoriui būtų žinoma, jis be abejonės, šią informaciją būtų pateikęs kreditorių susirinkimui svarstyti.
Ataskaitoje yra aprašyti įmonės sudaryti sandoriai, kurie atitinka įprastą ūkinės komercinės veiklos praktiką, nėra pažeidžiantys kreditorių interesų, o lėšos, panaudotos veiklai vykdyti, nes, kaip ir nurodė bankroto administratorė, pagrindine priežastimi, kuris lėmė įmonės bankrotą buvo įvykęs nelaimingas atsitikimas, dėl ko įmonė neteko galimybių generuoti pajamas, todėl iki transporto priemonės sudegimo gautos lėšos naudotos įprasta tvarka – įmonės veiklai vykdyti, mokesčių, įmokų įsipareigojimų apmokėjimui, ir t.t. Kreditorius neprašė pateikti papildomų įrodymų dėl sudegusios transporto priemonės, nors tokią galimybę turėjo, o administratorius neprivalo tokius dokumentus kreditoriams teikti, negavęs atitinkamo kreditoriaus prašymo. Be to atsižvelgiant į tai, kad kreditorius turi galimybę tikrinti įmonės turimo registruoto turto registrą, darytina išvada, kad ši informacija jam yra žinoma ir (ar) prieinama, nes transporto priemonė yra utilizuota po įvykusio nelaimingo atsitikimo ir tuo pagrindu išregistruota iš transporto priemonių registro. Informacija apie bankrutuojančios bendrovės turimą (turėtą) turtą ataskaitoje yra pateikta. Administratoriaus nuomone, Pareiškėjo pateiktos pastabos yra formalios, jose neatsižvelgta į ataskaitos turtinį, pastabos nėra pagrįstos ĮBĮ suformuluotomis nuostatomis, todėl ataskaita galėjo ir turėjo būti tvirtinama kreditorių susirinkime, kas ir buvo padaryta, o Pareiškėjo Skundas, dalyje dėl bankroto adminstratoriaus ataskaitos, yra nepagrįstas ir deklaratyvus.
Dėl Pareiškėjo nesutikimo su 5 kreditorių susirinkimo klausimu priimtu nutarimu „Patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą“
Balsuodamas prieš kreditorių susirinkimo darbotvarkėje svarstomą klausimą „Dėl bankroto administravimo sąmatos patvirtinimo pagal priedą Nr. 3“, Pareiškėjas nurodė, kad „Vadovaujantis Bankroto administratorių atrankos taisyklių (toliau- Taisyklės) 10 ir 10.1 papunkčiais, įmonė pagal vertinamuosius duomenis, atsižvelgiant į Taisyklių 11 punkto nuostatas, yra maža, kai :1. neturi turto arba turto vertė neviršija 30 tūkst. eurų; 2. Kreditorių reikalavimai neviršija 30 tūkst. eurų ; 3. Kreditorių skaičius neviršija 40 kreditorių. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kai įmonės duomenys atitinka vieno iš taisyklių 10.1-10.3 papunkčiuose nurodytų trijų vertinamųjų duomenų, įmonės dydis nustatomas pagal du likusius vertinamuosius duomenis. Kai įmonės duomenys neatitinka dviejų iš Taisyklių 10.1-10.3 papunkčiuose nurodytų trijų vertinamųjų duomenų, įmonės dydis nustatomas pagal turto vertę. Vadovaujantis šiomis Taisyklių nuostatomis, įvertinus, kad BUAB „Loginetas“ turto vertė neviršija 30 tūkst. Kreditorių skaičius neviršija 40 kreditorių, įmonė priskirtina mažai įmonei“. Vadinasi atsižvelgiant į tai, kad įmonė maža, bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, (toliau nurodomos nelogiškai suformuluotos priežastys iš kurių neaišku ką norėjo pasakyti Pareiškėjas) – taip pat įmonė neturi veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų (?), BUAB „Loginetas“ bankroto administravimo išlaidų rekomendacinis dydis – 15 MMA (8 325 Eur), atitinkamai administratoriaus atlyginimo rekomendacinis dydis 5 MMA (2 755 Eur), priemokos už įplaukas – 15 procentų“. Todėl Pareiškėjo manymu, BUAB „Loginetas“ bankroto administratorės kreditorių susirinkimui tvirtinti pateiktas „Administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmata“ projektas prieštarauja aukščiau nurodytiems teisės aktams (dėl įmonės dydžio nustatymo, atitinkamai minimalaus administratoriaus ir bankroto administravimo išlaidų nustatymui). Pažymėjo, kad pasiūlymas nustatyti priedą už įplaukas ne 15 proc., bet 3000 Eur išmoką prieštarauja įmonės ir atitinkamai kreditorių interesams, todėl darytina išvada, kad pasiūlymas nustatyti 3000 Eur išmoką bankrutuojančiai bendrovei ir kreditoriams yra nenaudingas (nuostolingas). Sutiktina su kreditoriaus pastabomis dėl bankrutuojančios įmonės priskyrimo mažų įmonių kategorijai, tačiau, nežiūrinti į tai, kad pateiktame administravimo išlaidų sąmatos pasiūlyme įmonė apibūdinama kaip vidutinė, pateiktos sąmatos dydis atitinka būtent mažoms įmonėms bankroto proceso vykdymui numatytą rekomendacinį bankroto administravimo sąmatos dydį. Pagal LR Vyriausybės 2016-04-27 d. nutarimą Nr. 415 „Dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, mažoms įmonėms bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, numatyta bendra 15 MMA atitinkanti suma, kuri naudotina bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. 15 MMA šiuo metu sudaro 8325 Eur. Administratoriaus pateikta bendra sąmata yra 8556,14 Eur, t.y. tik 231,14 Eur didesne, negu rekomenduotina Vyriausybės nutarimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad priedas už įplaukas gali sudaryti maksimalią 3000 Eur sumą, tik tuo atveju, jei turtas būtų parduotas už 21000 Eur (nes skirtina 15 procentų nuo gautinų sumų viršijančių 1000 Eur), o turto pradinės pardavimo kainos sudaro tik 3300 Eur, ir nuo jų maksimalią sumą, kuria gautų administratorius, sudarytų tik 345 Eur (ne kaip, žinomai klaidingai, nurodo Pareiškėja 3100 Eur), bendra faktinė administravimo išlaidų suma sudarytų tik 5901,14 Eur, tai yra būtų ženkliai mažesnė nei rekomenduotina suma. Vertinant tik administratoriaus atlyginimą, kuris pateiktame sąmatos projekte yra 3885 Eur, o nurodytame aukščiau nutarime nurodytas minimalus administratoriaus atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA, šiuo metu 2775 Eur, matyti, kad administratoriui skirtina šiek tiek didesnė suma negu minimali, bet atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorius vykdė pareigas iki kreditorių susirinkimo, ir už tą laikotarpį atlygis jam nebuvo nustatytas ir jokio atlygio jis nėra gavęs, gali būti skirtina šiek tiek didesnė atlygio suma, nei minimalus atlygis. Nurodyti dydžiai šiame Vyriausybės nutarime yra rekomendacinio pobūdžio ir kreditorių susirinkimo nutarimų nesaisto, kreditoriai gali priimti kitus nutarimus, kurie labiau atitinka LR CK įtvirtintiems protingumo ir teisingumo kriterijams.
Nesutinka su Pareiškėjo nuomone, kad patvirtinus Administravimo išlaidų sąmatą pagal priedą Nr. 3, sąmatos dydis prieštarautų kreditorių ar įmonės interesams, nes 80,63 procentai (absoliuti dauguma) balsavo už tokios sąmatos patvirtinimą ir tik Pareiškėjas balsavo prieš, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas turi 18,69 procentus balsų, šiuo atveju Pareiškėjo nuomonė vertintina kaip mažumos nuomonė siekiant (bandant) paveikti priešingai balsavusių kreditorių nuomonę, kuri vertinant balsavimo rezultatus, nesutampa su Pareiškėjo nuomone, kad pagal priedą Nr. 3 patvirtinta Administravimo išlaidų sąmata yra nenaudinga įmonei ar (ir) kreditoriams. Remiantis ĮBĮ 36 str. 4 d. nuostatomis: „Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos“, tai yra būtent pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti administravimo išlaidų ir administratoriaus atlygio dydžius, kurie bankroto eigoje gali būti peržiūrėti ir tvirtinti iš naujo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditorius, balsuodamas prieš bankroto administravimo išlaidų patvirtinimą ir vėl neteikia alternatyvaus pasiūlymo, ir todėl darytina išvada, kad jis iš dalies sutinka, kad sąmata atitinka su įmonės dydžiu sietinas rekomendacijas ir įstatyme įtvirtintas nuostatas, pasiūlyta sąmata yra netgi mažesnė už rekomendacinę, todėl gali būti tvirtinama kreditorių susirinkime, ir jos patvirtinimas neprieštarautų įstatyme įtvirtintoms imperatyviosioms nuostatoms bei atitiktų kreditorių, bankrutuojančios įmonės ir administratoriaus interesų pusiausvyrą. Remiantis suformuota teismų praktika ir LR įstatymų nuostatomis, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas priskirtinas išskirtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai, į šio klausimo svarstymą teismas gali įsiterpti tik ypatingais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2018-01-30 d. civilinės bylos Nr. e2-153-330/2018 ), tai yra tada, kai susiklostę ginčai kenkia bankroto proceso operatyvumui, efektyvumui, kitais atvejais teismai kreditorių susirinkimo nutarimų nekvestionuoja, nes tokia yra kreditorių valia. Šios bylos atveju, nėra jokių įrodymų, kad patvirtinta administravimo sąmata yra neatitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijų, nes, priešingai, jos dydis atitinka įprastą dydį tokio pobūdžio bylose; kreditorių susirinkimas privalėjo svarstyti ir tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą būtent pirmajame kreditorių susirinkime, šio klausimo svarstymas vėliau, kaip prašė kreditorius, neatitinka teisinio įmonių bankroto reglamentavimo, kuriame šio klausimo svarstymas priskirtinas pirmojo kreditorių susirinkimo kompetencijai ir privalomumui. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-12-05 d. nutartimi civilinėje byloje 2-2072-853/2017 pažymėjo, kad „ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius; bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai gali būti viršyti tik tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas arba teismas pritaria administratoriaus pateiktam motyvuotam prašymui patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą; tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius“. Teismas kaip ir numatyta teisiniame reglamentavime akcentuoja, kad tik kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinas klausimo dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo svarstymas. Ta pačia nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad „Aptartas teisinis reglamentavimas, viena vertus, patvirtina, kad kreditorių susirinkimas turi teisę patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, viršijančią Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius“. Akcentuojama kreditorių susirinkimo diskrecijos teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatos dydį, net neatsižvelgus į Vyriausybės nurodytus rekomendacinius dydžius. Be to, šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas akcentavo, kad „pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju be teisinio pagrindo įsikišo į kreditorių susirinkimo kompetenciją spręsti dėl administravimo išlaidų dydžio“, todėl šis klausimas laikytinas išskirtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinu klausimu. Pažymėjo, kad ne teismo tvarka vykstančių bankroto procesų metu, teismų kompetencija perkeliama kreditorių susirinkimui, kuris turi pareigą svarstyti kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumą ir atitikimą teisės normoms, todėl Atsakovo nuomone, skundas yra pateiktas instancijai, kuri būtent šiuo konkrečiu atveju, neturi kompetencijos dėl šio skundo svarstymo, nes pirmiausia šį skundą turėtų svarstyti tik kreditorių susirinkimas, nes LR ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, kad „Ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis šiuo įstatymu. Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas“. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas negali svarstyti kreditorės skundo, tuo labiau jį tenkinti, nes tai nėra teismo kompetencijai priskirtinas klausimas.
Dėl Pareiškėjo nesutikimo su 7 kreditorių susirinkimo klausimu priimtu nutarimu „Pripažinti bankrutuojančią UAB „Loginetas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.“
BUAB „Loginetas“ kreditorių susirinkime, balsuojant darbotvarkės klausimu Nr. 7 nutarta: Pripažinti bankrutuojančią UAB „Loginetas“ bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto, nes įmonė veiklos nevykdo, mokumas neatstatytas, pasiūlymų dėl taikos sutarties sudarymo – negauta. „Už“ šį darbotvarkės klausimą balsavo 80,63 procentai kreditorių balsų, „Prieš“ – 18,69 procentai kreditorių balsų. Balsuodamas „Prieš“ BUAB „Loginetas“ paskelbimą bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto Pareiškėjas nurodė priežastis, kodėl balsuoja „Prieš“ ir šias priežastis patikslinęs išdėstė Skunde dėl BUAB „Loginetas“ kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, nurodydamas, kad „Vadovaujantis ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių surinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą ankščiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo“, be to pažymėjo, kad „nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto sukelia svarbias teisines pasekmes, nes įmonė įgyja bankrutavusios ir dėl bankroto likviduojamos įmonės statusą (ĮBĮ 32 str. 1 d.), tai yra likvidavimo stadijoje atliekamas parengimas užbaigti įmonės veiklą ir nebesvarstomos tolesnės veiklos perspektyvos, todėl nebegalima sudaryti taikos sutarties“.
Bankroto administratoriaus nuomone, Pareiškėjas ir šiuo atveju, nurodydamas priežastis dėl nepritarimo šiam kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimui, - teikia tik formalias pastabas, neatsižvelgiant į pasiūlymo turinį, kuriame aiškiai nurodyta, kad „pasiūlymų dėl taikos sutarties sudarymo negauta“. Tokio pasiūlymo svarstymas būtų galimas būtų tik tuomet, jei toks pasiūlymas būtų gautas, tačiau jo negavus jis negalėjo (ir negali) būti svarstomas. ĮBĮ įtvirtintos nuostatos, kad kreditorių susirinkimas gali svarstyti taikos pasiūlymą viso bankroto proceso metu, ir viso bankroto proceso metu tokį pasiūlymą suinteresuoti asmenys gali pateikti. Todėl neaišku, kodėl kreditorių susirinkimas negali svarstyti pateikto nutarimo projekto. Nepagrįsti Pareiškėjo prieštaravimai dėl šio nutarimo projekto (ir kitų, paminėtų anksčiau nutarimų projektų), BUAB „Loginetas“ kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, atsižvelgiant į kreditorių susirinkime priimtus balsavimo dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, rezultatus, leidžia daryti prielaidą, kad apskritai nėra pagrindo spręsti apie taikos sutarties sudarymo galimybes šioje bankroto byloje, nes „Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos (ĮBĮ 28 str. 3 d.)“ (o balsuojantis „Prieš“ kreditorius teturi mažiau nei 1/5 dalį nepatenkintų finansinių reikalavimų sumą). Apibendrinant, ir kaip jau minėta anksčiau, Pareiškėjo veiksmai, teikiant nepagrįstą skundą dėl BUAB „Loginetas“ kreditorių susirinkimo nutarimų, prieštarauja vienam iš pagrindinių iš bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2014 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014; kt.). Bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, ir tai lemia tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008; 2009 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; kt.). Į bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadiją įmonė įžengia tik tada, kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo arba, akivaizdu, kad tokios galimybės nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas dalyje.
ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis šiuo įstatymu.
Pagal formuojamą teismų praktiką, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar (ir) pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu.
Byloje nustatyta, kad 2019-09-03 dieną BUAB “Loginetas” kreditorių susirinkimas balsų dauguma, antru darbotvarkės klausimu patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus. BUAB “Loginetas” bankroto administratorė 2019-08-22 d. prie siūlomo nutarimo projekto priedu Nr. 1 pateikė kreditorių sąrašą:
3. S. K. -1208,52 Eur (iš kurių 1486,86 Eur antro etapo reikalavimas;
4. VSDFV Vilniaus skyrius -159,61 Eur, iš kurio 1,02 Eur antro etapo reikalavimas;
5. VMI prie LR FM – 12678,07 Eur.
6. I. Z. – 39498,67 Eur, iš kurių 24933,87 Eur antro etapo reikalavimas.
Bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma- 67826,76 Eur.
Nagrinėjamoje dalyje faktiškai keliamas pirmos eilės kreditorių reikalavimų pagrįstumo klausimas.
Iškėlus įmonei bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą.
Bankroto byloje kreditorių finansinių reikalavimų dydžiai vertinami ne tik pagal kreditorių pateiktus duomenis, bet ir pagal įmonės, kuriai iškelta bankroto byla turimus finansiniuose dokumentuose esančius duomenis. Bankroto administratorė pateikė pažymas apie BUAB “Loginetas” 3 darbuotojams 2019m. birželio-rugpjūčio mėn. priskaičiuotas su darbo santykiais susijusias ir neišmokėtas sumas, taip pat įmonės akcininko paskolos sutartį, išrašus iš sąskaitos už 2015-02-24 - 2018-03-22 d. laikotarpį apie UAB “Longinetui” suteiktas paskolas.
Šioje dalyje sutiktina, kad bankroto administratorė, teikdama kreditoriams tvirtinti kreditorių sąrašą, pareiškėjui nepateikė kreditorių finansinių reikalavimų dydžius pagrindžiamus dokumentus, tačiau teismui juos patikrinus, yra pagrindas išvadai, kad bankroto administratorius, sudarydamas Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, pagrįstai vadovavosi jam pateiktais duomenimis, kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtinti remiantis objektyviais įrodymais. Nagrinėjamoje dalyje nėra teisinio pagrindo išvadai, jog kreditoriui VMI kaip nors buvo apribotos teisės, neleidžiant jam įsitikinti pateiktų tvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumu, todėl šioje dalyje skundas pripažintinas nepagrįstu, todėl netenkinamas.
Dėl 4 kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimo „Patvirtinti administratoriaus darbo ataskaitą pagal priedą Nr. 2“.
ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte nustatyta bankroto administratorius pareiga teikti tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. Pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija.
ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte nustatyta kreditorių susirinkimo teisė – reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Šioje teisės normoje taip pat nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytą protingą terminą privalo pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje nurodyti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016).
Nagrinėjamoje dalyje nustatyta, kad BUAB „Loginetas“ bankroto administratorės pateiktoje darbo ataskaitoje už laikotarpį nuo 2019-07-03 iki 2019-08-19 d. detaliai nurodyti atlikti veiksmai, apie bankroto procedūros vykdymą ne teismo tvarka. Apie iškeltą bankroto bylą pranešta kreditoriams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie FM, įmonės valdymo organams, perimti bendrovės finansiniai dokumentai, atliktos privalomos registracijos. Nurodyta, kad bankroto proceso metu įmonė veiklos nevykdė, darbuotojai nebuvo priimami.
Bankroto administratorė nurodė surinkusi ir patikrinusi kreditorių pateiktus finansinius reikalavimus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudarė įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą ir jį pateikė tvirtinti kreditoriams.
Nors pareiškėjas nurodo, kad bankroto administratorės ataskaitoje nenurodyta buvusių darbuotojų skaičius, tačiau iš ataskaitoje nurodomų pirmos eilės kreditorių prašomų tvirtinti reikalavimų matyti, jog UAB „Loginetas“ dirbo trys darbuotojai. Informacija apie įmonėje tam tikru laikotarpiu dirbusių darbuotojų skaičių nebuvo nuslėpta.
Teismas, vertindamas bankroto administratoriaus ataskaitą apie įmonės turtą, įmonės balansą detalią informaciją apie per 36 mėn. iki bankroto bylos iškėlimo monės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, daro išvada, jog byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvada, jog UAB „Loginetas“ buvo atlikusi ilgalaikio turto pirkimus-pardavimus ir tokia ar kita kreditoriams svarbi informacija nebuvo atskleista. Nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų daryti išvada, kad bankroto administratorius per ataskaitinį laikotarpį, netinkamai vykdė savo pareigas. Nepatvirtinus bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos už nurodytą laikotarpį būtų užkirstas kelias operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis vykdyti tolesnes bankroto procedūras.
Dėl Pareiškėjo nesutikimo su 5 kreditorių susirinkimo klausimu priimtu nutarimu „Patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą“.
Nagrinėjamoje dalyje pažymėtina, kad neteisminiame bankroto procese įmonei tapus nemokiai, teisė siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą yra suteikta nemokios įmonės vadovui, akcininkui, kreditoriams. Bankroto administratorius skiriamas kreditorių susirinkimo pasirinkimu. Neteisminio bankroto pranašumas – mažesnės bankroto administravimo išlaidos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintame Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąraše, Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse yra detaliai išskirtos įmonės pagal bankroto proceso vykdymo tvarką (teismo ir ne teismo tvarka), pagal veiklos rūšį ir bankroto proceso ypatumus (be ypatumų, įmonė nėra nutraukusi veiklos, įmonės veikla priskirta Lietuvos banko priežiūrai, taikytas supaprastintas bankroto procesas ir pan.), bei įmonių dydį (maža, vidutinė, didelė) po 2016 m. gegužės 1 d. pradėtuose bankroto procesuose nurodyta į ką turi atsižvelgti kreditorių susirinkimai, tvirtindami bankroto administravimo išlaidų sąmatas.
Byloje nustatyta, kad bankroto administratorius, teikdamas kreditorių susirinkimui tvirtinti teikiamą administravimo išlaidų sąmatą, klaidino kreditorius, teikdamas, kad remiantis nustatytais kriterijais UAB “Loginetas” vertinama kaip vidutinė įmonė (kadangi įmonės kreditorių reikalavimai viršija 30 000 EUR). Bankroto administratorius klaidindamas kreditorius, informavo juos, kad tokio dydžio įmonei už bankroto administravimą yra nustatytas minimalus administratoriaus atlyginimas, kuris yra lygus 7 MMA, tuo pačiu klaidingai nurodė, jog tokio dydžio įmonei bankroto administravimo rekomendacinis dydis yra 25 MMA.
Neteisminiame bankroto procese LR Vyriausybė nustatė beveik 40 procentų mažesnius administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius negu teisminiuose bankrotuose – mažose įmonėse – 15 minimalių mėnesinių algų (MMA). Nagrinėjamoje dalyje bankroto administratorius sutiko su faktu, jog BUAB “Loginetas” yra maža įmonė. Administratoriaus atlyginimo rekomendacinis dydis yra 5 MMA, priemoka už įplaukas 15 procentų. Nagrinėjamoje dalyje Teismas pripažįsta įrodytu, jog kreditorių susirinkimui bankroto administratoriaus pasiūlytas atlyginimas – 3885,00 EUR, buvo pasiūlytas didesnis, taip pat priedas už įplaukas, didesnis negu 15 procentų neatitinka teisės normose nustatytų rekomendacinių dydžių, kurie gali būti viršijami tik išimtinais atvejais. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nei kreditorių susirinkimui, nei teismui pagrįstų motyvų, įrodymų, objektyviai apibudinančių didesnį išlaidų poreikį neteikė. Aplinkybė, kad bankroto administratorius vykdė pareigas iki kreditorių susirinkimo ir už tą laikotarpį atlygio nėra gavęs, nesudaro teisinio pagrindo didesnio, nei rekomendaciniai dydžiai atlygio būtinumui. Nagrinėjamoje dalyje teismo vertinimu bankrutuojančios UAB “Loginetas” administravimas neturėtų pareikalauti ypatingų administratoriaus veiksmų už kuriuos būtų pagrindas patvirtinti taisyklėse nustatytą rekomendacinį lėšų dydį. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidom susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).
Atsižvelgiant į rekomendacijų dydžius, taip pat įvertinus įmonės dydį, teismas sprendžia, kad visam bankroto procesui tikslinga patvirtinti paminėtose rekomendacijose nustatytą 5 MMA, t.y 2775,00 EUR (įskaitant mokesčius) atlyginimą už bankroto administravimą, priedą už įplaukas – 15 procentų nuo gautų pajamų ir bankroto administratoriaus prašomą 1671,14 EUR (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sumą.
Dėl kreditorių susirinkimo 7 klausimu priimto nutarimo „Pripažinti bankrutuojančią UAB „Loginetas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto“
Priklausomai nuo bankroto proceso iniciatoriaus, bankroto administratoriaus ir kreditorių susirinkimo bendradarbiavimo, kompetencijos ir operatyvumo, taip pat priklausomai nuo bankrutuojančios įmonės dydžio, turto struktūros, įmonės bankroto procedūra gali būti baigta per kelis mėnesius. Į bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadiją įmonė įžengia tik tada, kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo arba, akivaizdu, kad tokios galimybės nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015). Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog bankrutuojančios įmonės mokumą atkurti galimybių nėra, pasiūlymų dėl taikos sutarties sudarymo taip pat nėra gauta, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo kreditorių reikalavimų patvirtinimo yra racionalus, atitinkantis bankroto proceso tikslą ir nesudaro pagrindo priimto kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimui.
Vadovaujantis išdėstytu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti BUAB „Loginetas“ 2019-09-03 kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu dalyje dėl 1.1 punktu nustatyto minimalaus atlyginimo ir 1.2 punktu nustatyto priedo už įplaukas ir nustatytą bendrą maksimalią administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos sumą.
Patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą : 1. Administratoriaus atlyginimas : 1.1 minimalus atlyginimas 2 775,00 EUR (įskaitant mokesčius); 1.2. priedas už įplaukas -15 procentų nuo gautų pajamų. Likusią administravimo išlaidų dalį, nustatytą 2 - 2.1.8 punktais palikti nepakeistą.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Nutartis dalyje BUAB „Loginetas“ 2019-09-03 kreditorių susirinkimo nutarimų antruoju, ketvirtuoju, septintuoju darbotvarkės klausimais per 7 dienas nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Likusioje dalyje nutartis neskundžiama.