- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- I1-12774-952/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamas laikotarpis yra nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2024 m. gegužės 17 d. Bausmę atliko Pravieniškių 1 – ajame kalėjime. Visą skundžiamą laikotarpį buvo grubiai pažeidinėjamos jo teisės, tuo apsunkinant kalinimo sąlygas, žeminant žmogiškąjį orumą, darant neigiamą poveikį sveikatai. Bausmę atliko pastate, kuris realiai neegzistuoja, nes buvo išbrauktas iš statybos plano, nors jame kalėjo apie 130 nuteistųjų. Jis buvo paskirtas į 17 būrį, pirmą šešiolikos miegamų vietų gyvenamąją patalpą, kurios dydis buvo apie 30-35 m², gyveno 16 nuteistųjų. Patalpoje buvo mažai asmeninės erdvės, pilna blakių bei tarakonų. Blakių ir tarakonų buvo ir ilgalaikių pasimatymų su žmona kambariuose, dėl ko žmona atsisakė atvykti ir iširo pareiškėjo santuoka. Be to, ilgalaikių pasimatymų kambarys yra tik 6 m² su baldais, jame nėra ventiliacijos, langas neatsidaro, durys iš vidaus neužsirakina. Pasimatymo kambaryje neįrengta vieta rūkymui, yra tik dvi dušo patalpos šešiems kambariams. 17 būrio patalpose neįrengtas laisvalaikio kambarys, neįrengta drabužių džiovinimo patalpa, batų laikymo patalpa, yra tik vienas šaldytuvas. Negalėjo eiti į antrame aukšte esantį tualetą, nes jis priklausė žemiausiai kastai ir dėl pareigūnų palaikomų subkultūrų, turėjo eiti į pirmame aukšte esantį tualetą ir dušo kabiną. Tualetu naudojosi apie 48 asmenys, o tualetus valė tik vieną kartą per parą. Vanduo duše buvo drungnas arba šaltas. Pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje nuolat buvo blakių ir tarakonų, į kurių įkandimus reaguodavo alergiškai, turėjo kreiptis į gydytoją. Laisvės atėmimo vietoje negalėjo mokytis profesinių mokslų, nes buvo įgijęs jau dvi specialybes ir norint mokytis, turi sumokėti už mokslą. Kadangi pareiškėjas yra žemesnės kastos nuteistasis, valgykloje gaudavo prastos kokybės maisto davinį arba maisto net negaudavo. Pravieniškių pirmojo kalėjimo darbuotojai palaiko ir toleruoja subkultūras. Lauke sporto inventorius yra atviroje erdvėje, be užuovėjos ar stogelio. Dėl pareigūnų palaikomos subkultūros turėjo dirbti mažiausiai apmokamą darbą. Nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2024 m. gegužės 17 d. bausmę atliko Pravieniškių pirmo kalėjimo moduliniuose namukuose (17, 19, 16). Nuo 2023 m. vasario 20 d. iki 2024 m. sausio 22 d. bausmę atliko į patalpoje, kurioje neveikė kondicionierius. Dėl išvardintų aplinkybių pareiškėjas patyrė moralinę žalą: jautė stresą, depresiją, nepasitikėjimą savimi ir valdžios institucijomis, tai atsiliepė fizinei, psichologinei, dvasinei savijautai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą .
Dėl pastato egzistavimo atsakovė pažymi, kad laikotarpiu nuo 2021-09-29 iki 2022-10-18 pastatas „Laisvalaikio centras“ buvo eksploatuojamas, patalpos įrengtos vadovaujantis 2020 m. sausio 21 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo reikalavimų. Atsakovė pateikia į bylą 2022-12-13 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriame matoma, kad pastato „Laisvalaikis“ pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė patenkinama, pagrindinių konstrukcijų deformacijų nepastebėta, sienoje matomas plytų mūro trūkimas per visą pastato aukštį, aptrupėjęs parapetų mūras. Darytina išvada, kad Pareiškėjo argumentai dėl pastato „Laisvalaikis“ yra neatitinkantys tikrovės todėl turėtų būti atmestini.
Dėl gyvenamųjų patalpų ploto atsakovė nurodo, kad vadovaujantis LKT direktoriaus 2023-01-03 įsakymu Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2. punktu vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis. Iš esmės analogiška minimalios gyvenamojo ploto normos, buvo nustatytos ir anksčiau galiojusiose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymuose, kurie numatė 3,1 kv. m ploto reikalavimą asmenims kalinamiems bendrabučio tipo patalpose ir 3,6 kv. m - asmenims kalinamiems bendrabučio tipo patalpose. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje/Pravieniškių 1- ajame kalėjime buvo paskirtas į patalpas, kurių plotas buvo nuo 3,25 kv. mm iki 7,12 kv. m. vienam nuteistajam. Kaip matyti iš aukščiau pateiktų duomenų, kad vienam nuteistajam tenkantis gyvenamosios patalpos plotas buvo daugiau nei pakankamas. Nuteistiesiems skirtas gyvenamas plotas skaičiuojamas nepriklausomai nuo įstaigos inventoriaus ir nuteistųjų asmeninių daiktų užimamo ploto. Pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Dėl subkultūrų atsakovė pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija propaguoja nuteistųjų hierarchiją (subkultūrą), nuteistųjų kastas ir kalinimo įstaigoje yra sudaryta bloga kriminogeninė padėtis, nėra pagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais ir yra abstraktūs, todėl turėtų būti atmestini. Pareiškėjas nenurodo jokių tikslių aplinkybių kada tiksliai ir kieno neva buvo žeminamas, nepateikia jokių objektyvių įrodymų (kreipimosi su prašymais/skundais į LKT administraciją kopijų) dėl kitų nuteistųjų neva daromų nusikalstamų veikų, naudojamo psichologinio smurto ir kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Pataisos pareigūnai, taikant bausmių vykdymo įstatymus vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs, nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija nuteistųjų subkultūros apraiškų ar bet kokių įkalintų asmenų skirstymų, kurių nenumato teisės aktai netoleruoja.
Dėl ilgalaikių pasimatymų patalpų atsakovė nurodo, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime yra įrengta 6 ilgalaikių pasimatymų patalpos. Kiekvienos patalpos plotas yra skirtingas t. y. 1 patalpa - 10,80 kv. m., 2 patalpa - 10,54 kv. m., 3 patalpa - 10,16 kv. m., 4 patalpa - 10,27 kv. m., 5 patalpa -10,10 kv. m. ir 6 patalpa - 9,20 kv. m. Ilgalaikiuose pasimatymuose yra įrengta atskiros patalpos kuriose įrengta: 2 vnt. dušo galvutės, 2 vnt. sanitariniai mazgai, 2 vnt. praustuvės. Veikia ištraukiamoji mechaninė ventiliacija, pasimatymų kambariuose įrengti plastikiniai nevarstomi langai su orlaidėmis, yra pastatomi kondicionieriai. Durys nėra užrakinamos, iš vidaus yra įrengti kabliukai. Akcentuotina ir tai, kad teisės aktai nenumato minimalaus ploto reikalavimų ilgalaikiams 4 pasimatymams skirtoms patalpoms.
Dėl rūkymo vietų atsakovė teigia, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punktu, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.“ Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. draudžia vartoti tabako gaminius bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tai reiškia, kad gyvenamosiose patalpose ir bendro naudoji patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama. Apie draudimą rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose paskelbta prie įėjimo į pastatą ir būrio patalpų koridoriuose esančiuose stenduose (priklijuoti lipdukai, nurodantys draudimą rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose). Gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos rūkymo patalpos, kadangi teisės aktai nenumato laisvės atėmimo vietoms prievolės įrengti nuteistiesiems rūkymui skirtas patalpas gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose. Rūkymo vietos įrengtos prie nuteistųjų gyvenamų pastatų kiemuose. Tuo tarpu, rūkyti tam neskirtose vietose yra draudžiama ir už tai gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.
Dėl laisvalaikio kambario atsakovė pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 12 d. įsakyme Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 6 punkte nurodyta, jog Įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: „ 6.8. laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui)“ ir 8 punkte nurodyta, jog įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: „ 8.9. laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui);“. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-09-29 iki 2022-10-18 buvo paskirtas į 17 būrio 1 patalpą, laikotarpiu nuo 2022-10-18 iki 2023-02-20 buvo paskirtas į 17 būrio 3 patalpą, jose poilsio kambarys ginčo laikotarpiu nors ir nebuvo įrengtas, tačiau nuteistieji galėjo lankytis bibliotekoje bei „klubo“ patalpose yra įrengta užimtumo patalpos. Taigi, pareiškėjas galėjo naudotis specialiomis nuteistųjų užimtumui/laisvalaikiui skirtomis patalpomis. Kartu pabrėžtina, kad nenustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl neužtikrinamo laisvalaikio ar užimtumo, o ši būtų nereagavusi. Kreipimosi aspektas šiuo atveju svarbus, nes pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė.
Dėl drabužių džiovinimo patalpos įrengimo atsakovė nurodo, kad pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, drabužių ir avalynės džiovyklos patalpos įrengimas nenumatytas, šaldytuvas taip pat nėra numatytas. Tokios patalpos įrengimas buvo numatytas iki 2020-12-22 galiojusiose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse.
Dėl parazitų patalpose atsakovė pažymi, kad Pravieniškių PN-AK 2020 m. kovo 9 d. buvo sudariusi sutartį Nr.76-41 su UAB ,,Utenos deratizacija“ ir 2023 m. balandžio 21 d. sutartį UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, pagal kurias įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji praneša savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistui, o šis informuoja Turto valdymo skyriaus komendantą. Turto valdymo skyriaus komendantas gautą informaciją pateikia Turto valdymo skyriaus inspektoriui, kuris raštu informuoja ,,Utenos deratizacija“ apie būtinumą atlikti kenkėjų naikinimą konkrečiose patalpose ir suderina darbų atlikimo laiką. UAB ,,Utenos deratizacija“ atvyksta sutartu laiku ir atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji praneša savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistui arba Saugumo valdymo skyriaus specialistam, o šie informuoja Turto valdymo skyrių. Atsakovė pateikia ginčo laikotarpiu atliktų parazitų naikinimo darbų aktų kopijas, kurios patvirtina, kad LKT ėmėsi priemonių ir naikino parazitus patalpose. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir prieš epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji.
Dėl prausyklos įrengimo atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, viena praustuvė, klozetas ar pisuaras turi būti įrengtas ne daugiau kaip 15 nuteistųjų. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-09-29 iki 2021-10-18 bausmę atliko 17 būrio 1 (bendrabučio tipo) patalpoje, kurioje nuteistieji naudojosi bendromis būrio prausyklomis, kuriose įrengti 5 klozetai, 5 kriauklės ir 3 dušai. Laikotarpiu nuo 2021-09-29 iki 2021-10-18 pareiškėjas bausmę atliko būdamas 17 būrio 3 patalpoje, patalpa dvivietė, kurioje yra prausyklos patalpa su sumontuotu klozetu, kriaukle ir dušu. Higienos normos 18 punktu, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Pravieniškių 1-ajame kalėjime karštas vanduo tiekiamas į dušo patalpas. Atsakovė neturi duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į įstaigą dėl dušuose tiekiamo šalto vandens. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjo aukščiau nurodyti skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nedetalizuoti ir turėtų būti atmetami.
Dėl mokymosi atsakovė pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 66 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo vietų įstaiga nuteistųjų profesiniam mokymui bausmės atlikimo vietoje vykdyti suteikia reikalingas patalpas ir apmoka šių patalpų eksploatavimo, remonto ir profesinio mokymo įstaigos baldų įsigijimo išlaidas. Kitos profesinio mokymo išlaidos apmokamos profesinio mokymo finansavimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų asignavimų. Laisvės atėmimo vietų įstaiga neturi teisės aktais reglamentuotos pareigos apmokėti nuteistiesiems už aukštąjį mokslą. Pareiškėjas neįvardina jokių Atsakovės neteisėtų veiksmų, Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais įrodymais, todėl turėtų būti atmestini.
Dėl maitinimo organizavimo atsakovė teigia, kad nuteistieji maitinami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ valgiaraščių. Rašytiniu prašymu pasirenkamas vienas iš šių patvirtintų maitinimo valgiaraščių: valgiaraštis dirbantiems vyrams, valgiaraštį nedirbantiems vyrams; valgiaraštis dirbantiems vyrams vegetarams (jei esate dirbantis); valgiaraštį nedirbantiems vyrams 7 (vegetarams); dietinio maitinimo valgiaraštį (skiria gydytojai); valgiaraštį veganams; valgiaraštį (be kiaulienos) dirbantiems vyrams (jei esate dirbantis); valgiaraštį (be kiaulienos) nedirbantiems vyrams. Vadovaujantis šiais patvirtintais valgiaraščiais, maisto daviniai išduodami pagal patvirtinus svorius. Ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK buvo sudariusi 2022-01-25 Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 76-5/1065 su VšĮ „Bruneros“ (pridedama). Nuo 2024-02- 05 Maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ST-15 su UAB „Niklita“ (pridedama). Tuo tarpu, šiuo metu maitinimas tiekiamas pagal 2024-06-07 Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ST-33 su UAB „CNC catering“. Pagal minėtas sutartis, maitinimo organizatorius VŠĮ ,,Bruneros“, UAB „Niklita“ ir UAB „CNC catering“, užtikrino tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą teisės aktų ir sutartyje numatytų sąlygų ir reikalavimų. Kadangi nuteistųjų maitinimą organizavo ir vykdė tiesiogiai VšĮ „Bruneros“, UAB „Niklita“ ir UAB „CNC catering“, o Atsakovė nuteistųjų maitinimo organizavimo procese tiesiogiai nedalyvavo. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas į LKT Turto valdymo skyrių su skundais/prašymais dėl per mažų maisto porcijų ar netinkamų indų išdavimo nesikreipė.
Dėl sporto inventoriaus atsakovė pažymi, kad prie gyvenamųjų pastatų buvo įrengtos stoginės, kur nuteistiesiems buvo sudarytos sąlygos sportuoti, įrengtas sporto inventorius. Atsakovė prideda tai patvirtinančias nuotraukas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, jog sporto inventorius neatitiko saugumo reikalavimų, tačiau neįvardina kokių reikalavimų sporto inventorius neatitiko, nenurodo jokių aplinkybių, kad dėl sporto inventoriaus gedimo Pareiškėjas būtų susižalojęs ar patyręs kitas neigiamas pasekmes.
Dėl išmokų už darbinę veiklą atsakovė nurodo, kad piniginių išmokų už nuteistųjų vykdomą darbinę veiklą apskaičiavimą reglamentuoja Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, (toliau - Taisyklės) XXXV skyrius, kuriame numatyta: „282. Darbine veikla užsiimantiems suimtiesiems ar nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų įstaiga teikia socialinę paramą – iš fonde sukauptų lėšų vieną kartą per mėnesį išmoka pinigines išmokas. Piniginės išmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į laiką, kurį suimtasis ar nuteistasis užsiėmė darbine veikla, darbinės veiklos sudėtingumą ir jos atlikimo kokybę. 283. Jeigu darbinės veiklos rezultatų negalima pamatuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems piniginė išmoka apskaičiuojama taikant valandinį tarifą (kai darbinė veikla nėra nuolatinio pobūdžio arba trunka mažiau negu 8 valandas per darbo dieną) arba mėnesinį tarifą (kai darbinė veikla yra nuolatinio pobūdžio ir trunka 8 valandas per darbo dieną). Valandinis arba mėnesinis tarifas, atsižvelgiant į konkrečios darbinės veiklos turinį ir sąlygas, apskaičiuojamas atitinkamai Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydį arba Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį padauginus iš koeficiento: 8 283.1. 0,34 – kai darbinei veiklai atlikti nereikalingi pradiniai profesiniai įgūdžiai; 283.2. 0,39 – kai darbinei veiklai atlikti reikia būti įgijus pradinių profesinių įgūdžių; 283.3. 0,47 – kai darbinei veiklai atlikti reikia būti įgijus atitinkamą profesinę kvalifikaciją ir turėti atitinkamos darbinės patirties; 283.4. 0,59 – kai darbinei veiklai atlikti reikia būti įgijus ne žemesnį kaip pagrindinį išsilavinimą ir atitinkamą profesinę kvalifikaciją bei turėti atitinkamos darbinės patirties. 284. Jeigu suimtojo ar nuteistojo nuolatinė darbinė veikla trunka ilgiau kaip 8 valandas per darbo dieną ir (arba) atliekama poilsio ir švenčių dienomis, apskaičiuojant piniginės išmokos dydį už darbinės veiklos dalį, kuri atlikta viršijant 8 valandas per darbo dieną ir (arba) poilsio ir švenčių dienomis, taikomas Taisyklių 283 punkte nurodytas valandinis tarifas. 285. Kai darbinės veiklos rezultatus galima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems piniginė išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į per mėnesį atliktos darbinės veiklos ar pagamintos produkcijos kiekį ir kokybę. Išdirbio normas ir įkainius už atliktos darbinės veiklos ar pagamintos produkcijos vienetą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos arba suimtųjų ir nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos direktorius.“ Vadovaujantis LKT Turto valdymo skyriaus inspektorės 2024-08-14 pažymoje „Apie nuteistojo A. B. laikymo sąlygas“ Nr. LV-45839, nurodoma, jog Pareiškėjas nuo 2022-11-18 vykdė darbinę veiklą Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje Trečiojo sektoriaus siuvyklos darbininko pareigose, darbinės veiklos pabaiga - 2024-04-19. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 29 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodoma, jog „ Nuteistųjų areštu užimtumas darbine veikla nelaikomas darbo santykiais ir darbo teisę reglamentuojantys teisės aktai jų užimtumo šia veikla nereguliuoja “. Atsakovės vertinimu Pareiškėjo skundo argumentai dėl darbinės veiklos yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu). Be to, Pareiškėjas gautų išmokų už darbinę veiklą BVK 100 str. nustatyta tvarka neapskundė. Šių veiksmų neapskundimas vadovaujantis BVK 100 str. nustatyta tvarka yra pakankamas savarankiškas pagrindas šiuos nusiskundimus atmesti.
Dėl modulinių namų atsakovė nurodo, kad patikrinus dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą DBSIS, 2023-06-23 buvo gautas skundas Nr. NPS-22-13202, dėl 19 būrio 5 patalpos sugedusio kondicionieriaus. Pagal pateiktą LKT Turto valdymo skyriaus 2024-08-26 pažymą Nr. LV47360 „Apie nuteistojo A. B. laikymo sąlygas“, nurodoma, jog moduliniuose pastatuose kondicionavimo sistemą pagal 2020 m. lapkričio 9 d. Modulių su jų montavimu ir įrengimu viešojo pirkimo pardavimo sutartį Nr. 76-135 įrengė ir 24 mėnesių garantinį aptarnavimą užtikrina UAB ,,Profileksas“. Apie kondicionieriaus gedimą UAB ,,Profileksas“ buvo informuotas ir kondicionieriaus remonto darbus atliko. Darbai vykdomi pagal sutartinius įsipareigojimus. LKT nėra prievolės įrengti kondicionavimo sistemas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ nustato: „17. Turi būti sudaryta 9 galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.“ Patalpą galima vėdinti per langą. 19 būrio 5 gyvenamoji patalpa 2023 m. birželio 23 d. papildomai buvo aprūpinta ventiliatoriumi. Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų Atsakovė neturi duomenų, kad Pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas tik abstrakčiai išvardina galimus pažeidimus, tačiau jų nedetalizuoja, neįvardina kada jie tiksliai atsirado, nepateikia jokių objektyvių duomenų, kad dėl to jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės.
Dėl emocinės būklės atsakovė teigia, kad LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologės 2024-08-12 pažymoje „Dėl nuteistojo A. B.“, Nr. RV-22-7691, nurodoma, jog Pareiškėjas į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės, nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.
Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodo, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų patyrus neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais įrodymais. Pareiškėjas šiuo atveju skunde nepateikia jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovės veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neteisėtų veiksmų nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2024 m. gegužės 17 d. priteisimo.
Pareiškėjas A. B. skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2024 m. gegužės 17 d. jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atstovės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kilusią dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje / Pravieniškių 1-ajame kalėjime pareiškėjui neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2024 m. gegužės 17 d.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant įrodytoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Institucijos kaltė preziumuojama, siekiant palengvinti pareiškėjų įrodinėjimo naštą. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi būtinas visų trijų sąlygų konstatavimas civilinei viešajai atsakomybei kilti.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Tad šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).
Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų apibrėžtu ginčo laikotarpiu atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.
Dėl minimalaus ploto užtikrinimo
Iš teismui pateiktos 2024 m. rugpjūčio d. pažymos Nr. LV-47715 matosi, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-09-29 iki 2024-07-02 bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje, nuo 2023-01-01 Trečias sektorius reorganizuotas į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą. Pareiškėjas nuo 2021-09-29 iki 2021-10-18 bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečio sektoriaus 17 būrio 1 patalpoje (bendrabučio tipo patalpoje), laikotarpiu nuo 2022-10-18 iki 2023-02-20 pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių 1 kalėjimo 17 būrio 3 patalpoje, laikotarpiu nuo 2023-2-20 iki 2023-02-21 pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių 1 kalėjimo 19 būrio 12 patalpoje, laikotarpiu nuo 2023-02-21 iki 2024-01-24 pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių 1 kalėjimo 19 būrio 5 patalpoje, laikotarpiu nuo 2024-01-24 iki 2024-04-17 pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių 1 kalėjimo 16 būrio 15 patalpoje, laikotarpiu nuo 2024-04-17 iki 2024-07-02 pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių 1 kalėjimo 7 būrio 2 patalpoje.
Nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2021 m. spalio 1 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31 numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.
Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. V-317 taip pat numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno tardymo izoliatoriuje laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.
Nuo 2023 m. sausio 3 d. galiojantis Lietuvos Kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V-15 317 taip pat numatė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis; 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis; 4,1 kv. m – Kauno kalėjime laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Iš byloje esančių pažymų apie nuteistojo A. B. laikymo sąlygas matosi, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečio sektoriaus 17 būrio 1 patalpos plotas buvo 52 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų (vienam asmeniui tekęs plotas 3,25 kv. m.); Pravieniškių 1 kalėjimo 17 būrio 3 patalpos plotas buvo 14,25 kv. m., 2 miegamųjų vietų (vienam asmeniui tekęs plotas 7,12 kv. m.); Pravieniškių 1 kalėjimo 19 būrio 12 patalpos plotas 14,25 kv. m., 2 miegamųjų vietų (vienam asmeniui tekęs plotas 7,12 kv. m.); Pravieniškių 1 kalėjimo 19 būrio 5 patalpos plotas 14,25 kv. m., 2 miegamųjų vietų (vienam asmeniui tekęs plotas 7,12 kv. m.); Pravieniškių 1 kalėjimo 16 būrio 15 patalpos plotas 14,25 kv. m., 2 miegamųjų vietų (vienam asmeniui tekęs plotas 7,12 kv. m.); Pravieniškių 1 kalėjimo 7 būrio 2 patalpos plotas 21,36 kv. m., 4 miegamosios vietos (vienam asmeniui tekęs plotas 5,34 kv. m.). Įvertinęs šias aplinkybes teismas laiko, kad pareiškėjui Pravieniškių PN – AK Trečiajame sektoriuje/ Pravieniškių 1-ame kalėjime, padalijus jų plotą iš maksimalaus nurodyto miegamųjų vietų skaičiaus, pareiškėjui teko nuo 3,25 kv. m iki 7,12 kv. m ploto, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų direktoriaus įsakymai nenumato, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį minimalų plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas baldais ar konkrečiais įrenginiais užstatytas plotas. Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, jei yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas (LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1200-575/2014, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017 ir kt.).
Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ir Įsakymo dėl minimalaus ploto nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.
Dėl subkultūrų palaikymo
Pareiškėjas teigia, kad Pravieniškių 1-ame kalėjime nuteistieji buvo skirstomi į kastas, o pareigūnai toleravo ir palaikė subkultūras, dėl subkultūrų buvimo negalėjo eiti į antro aukšto tualetą, turėjo eiti į pirmo aukšto tualetą, jau atvykus į kalinimo įstaigą nuteistieji pačios administracijos yra paskirstomi į grupes su kokiais nuteistaisiais atliks bausmę.
LKT atsiliepime nurodė, kad LKT pareigūnai, taikydami bausmių vykdymo įstatymus vadovaujasi principu, kad visi nuteistieji lygūs, nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Pažymėjo, kad LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija nuteistųjų subkultūros apraiškų ar bet kokių įkalintų asmenų skirstymų, kurių nenumato teisės aktai, netoleruoja.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl kalėjime palaikomos subkultūros yra deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) bei prieštarauja LKT atsiliepime nurodytoms aplinkybėms. Teismas pažymi, kad pareiškėjas kalinimo laikotarpiu į psichologus dėl patiriamų emocinių išgyvenimų, dvasinių kančių, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeidimo, kuriuos galėjo sukelti nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y., dėl subkultūros apraiškos, nesikreipė. Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimo ir jam sukeltos neturtinės žalos, todėl jo argumentas dėl kalėjime palaikomos subkultūros yra atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl maitinimo organizavimo
Pareiškėjas nurodo, kad valgykloje gaudavo prastesnės kokybės maistą, kadangi priklausė žemesnei kastai.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nuteistieji maitinami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ valgiaraščių. Rašytiniu prašymu pasirenkamas vienas iš šių patvirtintų maitinimo valgiaraščių: valgiaraštis dirbantiems vyrams, valgiaraštį nedirbantiems vyrams; valgiaraštis dirbantiems vyrams vegetarams ( jei esate dirbantis); valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams); dietinio maitinimo valgiaraštį (skiria gydytojai); valgiaraštį veganams; valgiaraštį (be kiaulienos) dirbantiems vyrams (jei esate dirbantis); valgiaraštį (be kiaulienos) nedirbantiems vyrams. Vadovaujantis šiais patvirtintais valgiaraščiais maisto daviniai išduodami pagal patvirtinus svorius. Pagal maitinimo sutarties sąlygas ir sutarties priedą „Nuteistųjų maitinimo paslaugos technines specifikacijas“ VšĮ „Bruneros“, UAB „Niklita“, UAB „CNC catering“ organizavo ir vykdė nuteistųjų maitinimą (maisto produktų pirkimą, kokybiško maisto gaminimą ir pristatymą nuteistiesiems), pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir prisiėmė visą atsakomybę už šių paslaugų teikimą. Pažymi, kad pareiškėjas į LKT Turto valdymo skyrių su skundais (prašymais) dėl per mažų maisto porcijų ar netinkamų indų išdavimo nesikreipė.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl maisto porcijų yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) bei prieštarauja LKT atsiliepime nurodytoms aplinkybėms. Pareiškėjo skundų ar pretenzijų dėl per mažų maisto porcijų ar netinkamų indų išdavimo LKT neužregistruota. Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jam sukeltos neturtinės žalos, todėl jo argumentai dėl maisto porcijų atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kitų kalinimo sąlygų (higienos) užtikrinimo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad moduliniuose namukuose neveikia kondicionieriai, vanduo duše drungnas, tualetus valė tik kartą per parą, neįrengta drabužių džiovinimo patalpa, batų laikymo patalpa, buvo tik vienas šaldytuvas, kamerose ir pasimatymų kambariuose buvo blakių, ilgalaikių pasimatymų kambariuose nėra ventiliacijos.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908.
HN 134:2015 16 punktas numato, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu - 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu - 0.05- 0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.
HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka [10.5].
Pagal HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, jog pataisos namų patalpose nebuvo užtikrinamos higienos normos, tačiau nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų, nedetalizavo, kokiu konkrečiu laikotarpiu, kokiose kamerose buvo atlikti higienos normos pažeidimai, kaip jie pasireiškė, kiek konkrečiai buvo nukrypta nuo temperatūros ir drėgmės normų.. Atsakovė atsiliepime detaliai nurodė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per atvirus langus, kas atitinka minėtas Lietuvos higienos normos nuostatas, o kai kuriose patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Atsakovė nurodė, kad dėl sugedusio kondicionieriaus buvo informuota įmonė, užtikrinanti jų garantinį aptarnavimą, remonto darbai buvo atlikti.
Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.
Pareiškėjas nurodo, kad visose patalpose buvo daugybė blakių ir tarakonų, pastoviai būdavo sukandžiotas, o į įkandimus alergiškai reaguodavo, atsakovas atlikdavo dezinfekcijas, tačiau tai neduodavo naudos.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad patalpos buvo dezinfekuojamos, vykdoma kontrolė bei, esant nariuotakojų, jų naikinimas.
LKT atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija 2020 m. kovo 9 d. yra sudarė sutartį Nr.76-41 su UAB ,,Utenos deratizacija“ ir 2023 m. balandžio 21 d. sudarė naują sutartį su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji praneša savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistui, o šis informuoja Turto valdymo skyriaus komendantą. Turto valdymo skyriaus komendantas gautą informaciją pateikia Turto valdymo skyriaus inspektoriui, kuris raštu informuoja ,,Utenos deratizacija“ apie būtinumą atlikti kenkėjų naikinimą konkrečiose patalpose ir suderina darbų atlikimo laiką. UAB ,,Utenos deratizacija“ atvyksta sutartu laiku ir atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Pateikia ginčo laikotarpiu atliktų parazitų naikinimo darbų aktų kopijas, kurios patvirtina, kad LKT ėmėsi priemonių ir naikino parazitus patalpose.
Visgi iš atsakovės pateikto graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) aktų matyti, kad buvo pastebėti tarakonai ir blakės pareiškėjo gyvenamuose būriuose buvo imtasi priemonių juos išnaikinti. Šiuo atžvilgiu yra pagrindas pripažinti tinkamų kalinimo sąlygų nepakankamą užtikrinimą.
Pareiškėjas nurodo, kad kalėjime prausykloje buvo įrengtos trys pisuarai, trys klozetai bei viena dušo kabina 48-iems asmenims, bėgo tik drungnas arba šaltas vanduo.
LKT atsiliepime nurodė, kad prausyklos ir sanitarinio mazgo įrengimo nurodo, jog prausykloje buvo įrengti penki klozetai, penkios kriauklės, trys dušai. Taigi sanitarinių įrenginių skaičius buvo pakankamas. Pažymi, kad karštas vanduo tiekiamas į dušo patalpas.
Teismas pažymi, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, vienas klozetas ar pisuaras turi būti įrengtas ne daugiau kaip 15 nuteistųjų. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma) 18 punktu, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl prausyklos ir sanitarinio mazgo įrengimo yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) bei prieštarauja LKT atsiliepime nurodytoms aplinkybėms. Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jam sukeltos neturtinės žalos, todėl jo argumentai dėl prausyklos ir sanitarinio mazgo įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad sporto inventorius lauke buvo be stogelio ar užuovėjos. LKT atsiliepime nurodė, kad prie gyvenamųjų pastatų buvo įrengtos stoginės, kur nuteistiesiems buvo sudarytos sąlygos sportuoti, įrengtas sporto inventorius. Pareiškėjas deklaratyviai nurodo, jog sporto inventorius neatitiko saugumo reikalavimų, tačiau neįvardina, kokių reikalavimų sporto inventorius neatitiko, nenurodo jokių aplinkybių, kad dėl sporto inventoriaus gedimo pareiškėjas būtų susižalojęs ar patyręs kitas neigiamas pasekmes.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl sporto inventoriaus yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) bei prieštarauja LKT atsiliepime nurodytoms aplinkybėms ir byloje esančioms fotonuotraukoms, kuriose užfiksuotas sporto inventorius po stoginėmis. Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jam sukeltos neturtinės žalos, todėl jo argumentai dėl sporto inventoriaus atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų pareigūnus, pataisos namų administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų susijusių su higienos normų pažeidimais. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar pataisos namai, žinodami apie tam tikrus kamerų neatitikimus higienos normų reikalavimams, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius teiginius. Pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į pataisos namų administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, atliekančias sveikatos saugos kontrolę, dėl higienos normų reikalavimų neatitinkančių konkrečių kamerų, spręstina, jog pareiškėjas nemanė, kad jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms nustatymas būtų neįmanomas ir teisiškai nereikšmingas dėl besiskiriančio patikrinimo ir ginčo laikotarpio.
Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovės atstovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ir panašiai) ir negali pateikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).
Pareiškėjas nurodo, kad jo gyvenamuosiuose būriuose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, drabužių džiovinimo patalpa, batų laikymui skirtos patalpos, buvo tik vienas šaldytuvas.
Įrengimo taisyklių 6.8. ir 6.9. punktai numato, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui) bei kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui). Taisyklių 9.6. punkte nurodyta, kad atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui).
Įrengimo taisyklių 7 punkte nurodyta, kad kai esamose įkalinimo įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti Taisyklių 6.6–6.12 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams (išskyrus laisvalaikio kambarį, kuris turi būti įrengiamas kiekvienam būriui).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Turto valdymo skyriaus specialisto 2024-03-19 pažymoje (36-37 b. l.) nurodyta, kad nors ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint 17 būrio 3 patalpoje poilsio kambarys nebuvo įrengtas, tačiau nuteistieji galėjo lankytis bibliotekoje bei „klubo“ patalpose įrengtose užimtumo patalpose.
Iš atsakovės pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad nors laisvalaikio kambariai kiekviename būryje nebuvo įrengti, kaip tai numato Įrengimo taisyklių 6.8. ir 7 punktai, tačiau pareiškėjas turėjo galimybę turiningai leisti laisvalaikį klube, bibliotekoje ir kitose nurodytose patalpose, todėl laisvalaikio kambarių neįrengimas kiekviename būryje negalėjo sukelti pareiškėjui tokių nepatogumų, kuriuos būtų galima laikyti neturtine žala.
Atsakovė dėl drabužių džiovinimo, batų laikymo patalpos neįrengimo, tik vieno šaldytuvo buvimo, nurodo, kad pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles drabužių ir avalynės džiovyklos patalpos įrengimas nenumatytas, šaldytuvas taip pat nėra numatytas. Tokios patalpos įrengimas buvo numatytas iki 2020-12-22, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl batų laikymo sąlygų bei rūbų džiovinimo ir vieno šaldytuvo atmestinos, kaip nepagrįstos.
Dėl išmokų už darbą ir negalėjimo mokytis
Pareiškėjas nurodo, kad dirbo siuvykloje, jautėsi išnaudojamas, verčiamas atlikti juodžiausią darbą, tačiau neįvardina nei kur, nei kokiu laikotarpiu dirbo, nenurodo, kada buvo išmokėta per maža išmoka už darbinę veiklą nei priklausė, nepateikia duomenų, jog dėl neva per mažos išmokos būtų kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją ir ji būtų nesiėmusi jokių veiksmų.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl darbinės veiklos yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu). Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jam sukeltos neturtinės žalos, todėl jo argumentai dėl darbinės veiklos atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad negali gauti nemokamo profesinio mokymo, kadangi jau buvo įgijęs tris profesines specialybes. LKT atsiliepime nurodė, kad neturi teisės aktais reglamentuotos pareigos apmokėti nuteistiesiems už aukštąjį mokslą.
Teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo vietų įstaiga nuteistųjų profesiniam mokymui bausmės atlikimo vietoje vykdyti suteikia reikalingas patalpas ir apmoka šių patalpų eksploatavimo, remonto ir profesinio mokymo įstaigos baldų įsigijimo išlaidas. Kitos profesinio mokymo išlaidos apmokamos profesinio mokymo finansavimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų asignavimų.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl mokymosi yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) bei prieštarauja LKT atsiliepime nurodytoms aplinkybėms. Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jam sukeltos neturtinės žalos, todėl jo argumentai dėl mokymosi atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl rūkymo vietų neįrengimo ir pastato neegzistavimo
Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo įrengtos vietos rūkymui, dėl ko nuteistieji rūkydavo tualete ir kiti nuteistieji jautė rūkalų kvapą.
LKT atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos rūkymo patalpos, kadangi teisės aktai nenumato laisvės atėmimo vietoms prievolės įrengti nuteistiesiems rūkymui skirtas patalpas gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose. Rūkymo vietos įrengtos prie nuteistųjų gyvenamų pastatų kiemuose.
Teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punktu laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.“. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas draudžia vartoti tabako gaminius bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tai reiškia, kad gyvenamosiose patalpose ir bendro naudoji patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama. Apie draudimą rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose paskelbta prie įėjimo į pastatą ir būrio patalpų koridoriuose esančiuose stenduose (priklijuoti lipdukai, nurodantys draudimą rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose).
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl rūkymo yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) bei prieštarauja atsakovės atsiliepime nurodytoms aplinkybėms, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad pastatas, kuriame jis gyveno laikotarpiu nuo 2021-09-29 iki 2022-10-18, neegzistavo jokiuose planuose, jis gyveno neegzistuojančiame pastate.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. spalio 18 d. pastatas „Laisvalaikio centras“ buvo eksploatuojamas, patalpos įrengtos vadovaujantis 2020 m. sausio 21 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo reikalavimų. Pateikia 2022 m. gruodžio 13 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriame matoma, kad pastato „Laisvalaikis“ pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė patenkinama, pagrindinių konstrukcijų deformacijų nepastebėta, sienoje matomas plytų mūro trūkimas per visą pastato aukštį, aptrupėjęs parapetų mūras.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas kalinimo laikotarpiu nuo 2021-09-29 iki 2022-10-18 į psichologus dėl patiriamų emocinių išgyvenimų, dvasinių kančių, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeidimo, kuriuos galėjo sukelti nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y. avarinės būklės pastatai, nesikreipė.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl pastato neegzistavimo yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) bei prieštarauja atsakovės atsiliepime nurodytoms aplinkybėms, byloje esantiems įrodymams, t. y. 2022 m. gruodžio 13 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktui. Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimo ir jam sukeltos neturtinės žalos, todėl jo argumentai dėl pastato neegzistavimo atmestini kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ginčo laikotarpiu būdamas Pravieniškių pataisos namų - atvirojoje kolonijoje trečiajame sektoriuje / Pravieniškių 1-ajame kalėjime pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimo (jo gyvenamojoje vietoje buvo rasta blakių ir tarakonų) patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Iš administracinių teismų praktikos tokio pobūdžio bylose matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).
Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią LVAT bei EŽTT praktiką (žr., pvz., LVAT 2022-11-23 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-857-968/2022, 2023-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-370-502/2023, EŽTT 2022 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Einikis ir 4 kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 43277/20, 49994/20, 50514/20, 51079/20, 54383/20), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataiso namuose – atvirojoje kolonijoje Trečiajame sektoriuje / Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo pažeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. B. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Pravieniškių pataiso namuose – atvirojoje kolonijoje Trečiajame sektoriuje / Pravieniškių 1-ajame kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.