Vilniaus apygardos teismo įsakymas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro E. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje B. P. (B. P.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis ,,A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 199 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. P. 2021 m. spalio 18 d., apie 23.30 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku ,,DAF FT XF 15.460“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe LAMBERET LVFS3 F, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, tarp gabento krovinio paslėpęs ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, adresu (duomenys neskelbtini), gabeno privalomus muitinei pateikti daiktus – 51220 pakelių cigarečių ,,M. S.“ ir 62920 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą, tai yra sudaro 408583 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo B. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų duomenų visuma:

Dėl B. P. veikos kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės skyrimas

Nustatyta, kad B. P. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, nusikaltimas yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo svarstyti griežčiausios – laisvės atėmimo – bausmės skyrimo klausimą, kadangi kaltinamasis anksčiau yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, be to, yra pakankamai jauno amžiaus (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis ,,A.“ tolimųjų reisų vairuotoju, byloje nukentėjusiųjų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas. Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytam baudos, skirtinos už sunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 300 MGL (15 500 Eur) dydžio bauda yra proporcinga ir padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, todėl jos mažinti, kaip to prašo kaltinamasis, ar didinti nėra jokio pagrindo.

BK 64¹ straipsnyje numatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri yra sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo normą bei nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, tai yra iki 200 MGL (10 000 Eur).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčio, 66 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, į kaltinamojo B. P. bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, 1 (vieną) parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 straipsnio tvarka, kaltinamasis B. P. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. spalio 19 d. 8.30 val. (b. l. 125), o į laisvę paleistas 2021 m. spalio 20 d. 16.10 val. (b. l. 140). Taigi, laikinajame sulaikyme kaltinamasis B. P. viso išbuvo 2 (dvi) paras, kas sudaro 4 MGL, kurie įskaitytini į paskirtą bausmę ir jam skirtinos bausmės dalis yra lygi 196 MGL (9 800 Eur).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Teismas pažymi, kad pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu yra laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – tai įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina nusikalstamos veikos padarymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-583-139/2015). Taigi, nusikaltimo priemonės sąvoka teismų praktikoje apibrėžiama specifiniais nusikaltimo padarymo palengvinimui pritaikytais požymiais, tai yra kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Pavyzdžiui, transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teisme nutartis Nr. 2K-515/2006). Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas iš esmės palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas ir negali būti konfiskuojamas.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis B. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas krovininę transporto priemonę –,,DAF FT XF 15.460”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ,,LAMBERET LVFS3 F”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šių priemonių savininkas yra ,,A.“, o nuomininkas – P. ,,A.“, kurioje kaltinamasis ne pilnu etatu taip pat dirba tolimųjų reisų vairuotoju (b. l. 79-81). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal 2021 m. rugsėjo 11 d. sudarytą transporto priemonių nuomos sutartį transporto priemonių savininkė –,,A.“, išnuomojo vilkiką ,,DAF FT XF 15.460“ su puspriekabe ,,LAMBERET LVFS3 F“ P. ,,A.“ (b. l. 75-76). Jokių duomenų, patvirtinančių, kad transportų priemonių savininkas ar jų nuomininkas žinojo apie šių transporto priemonių panaudojimą nusikalstamai veikai daryti, nėra. Įvertinus tai, šios transporto priemonės ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 20 d. prokuroro nutarimu buvo grąžintos jų teisėtam valdytojui P. ,,A.“ ( b. l. 107-111). Byloje nustatyta, kad privalomi pateikti muitinei daiktai buvo gabenami paslėpti puspriekabėje tarp deklaruoto krovinio, tai yra cigaretės buvo rastos sudėtos į dėžutes, kaip ir sausas bulvių košės krovinys, todėl yra akivaizdu, kad be puspriekabės panaudojimo nusikalstama veika nebūtų padaryta. Atsižvelgiant į tai, ši puspriekabė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinka konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2 dalis). Tačiau byloje nenustatyta, kad vilkikas ,,DAF FT XF 15.460“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie kurios ir buvo prikabinta puspriekabė, būtų kaip nors pritaikyta nusikalstamai veikai daryti. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumą (konfiskuotino turto vertę), jos suderinamumą su kaltinamajam skiriama baudos bausme, teismas sprendžia, kad tik puspriekabės ,,LAMBERET LVFS3 F”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškota iš kaltinamojo. Tuo tarpu krovininė transporto priemonė ,,DAF FT XF 15.460”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo priemone nepripažintina, todėl jos vertę atitinkanti pinigų sumą iš kaltinamojo neišieškotina.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius pateikė informaciją, kad puspriekabės „LAMBERET LVF S3E/F“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2002, leistina masė – 34000 kg, nuosava masė – 9010 kg, vidutinė rinkos kaina – 7 960 Eur (b. l. 61). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo B. P. yra išieškotina konfiskuotino turto – puspriekabės vertę atitinkanti pinigų suma – 7 960 Eur.

Dėl proceso išlaidų

Iš 2022 m. sausio 3 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus rašto Nr. (23.3)3B-1 matyti, kad:

- sulaikytas krovinys – bulvių košė, buvo saugomos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, Ugniagesių g. 14, Vilniuje. Saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 19 d. sudaro – 23,38 Eur;

- sulaikytų prekių transportavimo išlaidos sudaro - 280,78 Eur;

- sulaikytų prekių palydos išlaidos sudaro – 620,73 Eur;

- sulaikytų cigarečių sunaikinimo išlaidos sudaro – 435,40 Eur;

- sulaikytos transporto priemonės – vilkiko ,,DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „LAMBERET“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo į saugojimo vietą išlaidos sudaro - 384,42 Eur;

- sulaikyta transporto priemonė – vilkikas ,,DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „LAMBERET“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo saugoma Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, Minsko pl. 27, Vilniuje. Transporto priemonės saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 19 d. sudaro – 190,30 Eur (2021 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu transporto priemonę nuspręsta grąžinti) (b. l. 63-64).

Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo B. P., vadovaujantis BPK 103, 105 straipsniais, yra priteistinos 1 942, 12 Eur dydžio procesinės išlaidos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

2021 m. gruodžio 20 d. prokuroro nutarimu daiktai – vilkikas ,,DAF FT XF 15.460“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ,,LAMBERET LVFS3 F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su jų registracijų dokumentais bei gabentu kropviniu (sausos bulvių košės 2974 dėžėmis), 1350 Eur ir 615 Baltarusijos rublių – grąžinti P. ,,A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įgaliotam asmneniui (b. l. 105-115; 147).

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam B. P. prokuroro 2021 m. spalio 10 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – 12 000 Eur užstatas (b. l. 142-143), kuris užstato davėjo – įmonės ,,C. E. L. A.“, esančios (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 20 d. buvo įmokėtas į Lietovos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 144-145).

Pareiškimu prokuroras prašo įmokėtą 12 000 Eur užstatą baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti ir nukreipti jį į kaltinamajam paskirtos baudos, proceso išlaidų, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Apygardos teismas su tokia prokuroro pozicija nesutinka.

Visų pirma pažymėtina, kad nors užstato davėjas – ,,C. E. L. A.“

savo valia sutiko sumokėti 12 000 Eur užstatą už kaltinamąjį B. P., tačiau bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis sutiko, jog užstatas, nesant šios kardomosios priemonės sąlygų pažeidimo, būtų panaudotas kaltinamajam paskirtos bausmė ar poveikio priemonės, taip pat priteistų proceso išlaidų padengimui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad yra būtinas aiškus ir nedviprasmiškas užstato davėjo sutikimas, kad sumokėtas užstatas būtų nukreiptas padengti baudžiamojoje byloje skirtai baudai sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-348-483/2017). Tuo tarpu šiuo atveju nesant tokio sutikimo, sumokėtas užstatas negali būti nukreiptas prokuroro prašomų tiklų įgyvendinimui.

Iš byloje esančio 2021 m. spalio 10 d. nutarimo skirti kardomąją priemonę – užstatą, turinio matyti, jog ši kardomoji priemonė buvo paskirta BPK 119 straipsnyje numatytiems teisėtiems proceso tikslams pasiekti, tai yra užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, sklandų bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą. Iš nutarimo turinio matyti, kad užstato davėjas ir kaltinamasis buvo įspėti, jog jei kaltinamasis B. P. pažeis užstato taikymo sąlygas arba nevykdys nuosprendžio sumokėtas užstatas pereis valstybei. Aptarimu atveju nekonstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pažeidė šios kardomosios priemonės sąlygas, be to, a prior nėra pagrindo ir išvadai, kad įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui kaltinamasis jo nevykdys. Kita vertu, B. P. užstatas buvo paskirtas ir su tikslu užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis). Siekiant realaus šio tikslo įgyvendino bei įvertinus tai, kad tiek kaltinamasis, tiek užstato davėjas yra užsienio valstybių subjektai, kas akivaizdu gali komplikuoti teismo sprendimo įvykdymą, yra tikslinga paskirtą piniginį užstatą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo. Toks sprendimas atitinką teismų praktiką, todėl yra teisingas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-212-307/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

B. P. (B. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. P. (B. P.), skirti galutinę 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2021 m. spalio 20 d. (2 paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir nustatyti, kad B. P. (B. P.) skiriama galutinė bausmė – 196 MGL (9 800 Eur) dydžio bauda.

Paskirtą kardomąją priemonę – 12 000 Eur užstatą, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo, o jį įvykdžius, grąžinti sumokėtą užstatą jo davėjui – įmonei ,,C. E. L. A.“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš B. P. (B. P.) konfiskuotino turto – puspriekabės ,,LAMBERET LVFS3 F”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 960 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis 1 942,12 Eur ir priteisti jas iš B. P. (B. P.) Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas 188656838, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas) naudai.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje, taip pat ir griežtesnę, numatytą bausmę.

4. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.