- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-19
- Bylos Nr.
- 2-1600-747/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01416-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Šukienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- K. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui K. B., dėl santuokos nutraukimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas girtavo, buvo agresyvus, abu yra visiškai skirtingi žmonės, skirtingi požiūriai į gyvenimo vertybes, šeimą, vaikų auklėjimą. Daug metų faktiškai gyvena atskirai.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad jau nuo santuokos pradžios prasidėjo nesutarimai, atsakovas buvo neištikimas, agresyvus, taikytis nenori. Su atsakovu jau seniai yra nebe šeima. Gyvena atskirai. Tvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ginčo dėl santuokoje įgyto turto nėra, yra sudaryta sutartis dėl turto pasidalijimo. Išlaikymo ir kompensacijos iš atsakovo nereikalauja. Kreditorinių šalys įsipareigojimų neturi. Santuokoje gimę vaikai yra pilnamečiai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nesutinka dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad ieškovė nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų, nebuvo lojali jo atžvilgiu, dažnai keldavo konfliktines situacijas, priekaištus, ne tarpusavio supratimas ieškovei buvo gyvenimo dogma. Ieškovė serga depresija, todėl yra apsunkintas jų bendravimas. Ieškovės elgesys yra greitai besikeičiančios nuotaikos, nenuspėjami veiksmai ir mintys. Šios aplinkybės dažnai sukeldavo konfliktus net dėl smulkmenų.
Teismo posėdžio metu atsakovas palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę, paaiškino, kad šiuo metu yra pasidaliję visą santuokoje įgytą turtą, gyvena atskirai. Sutinka išsituokti, tik jam skaudu, kad išsituokti reikia tokiame amžiuje. Nepripažįsta neištikimybės, jis visada buvo ieškovės šmeižiamas, buvo puolamas peiliu, verdančiu vandeniu. Neneigia, kad dėl to ir išgerdavo ir triukšmaudavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių santuoka įregistruota 1971 m. sausio 30 d., santuokos registracijos vieta Plungės rajono civilinės metrikacijos skyrius, akto įrašo Nr. 25 (b. l. 3).
Sutuoktiniai gyvena atskirai, jų nebesieja jokie bendri interesai, todėl laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti nebeįmanoma. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Taigi, sutuoktinio kaltė pasireiškia LR CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose numatytų pareigų esminiu pažeidimu. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (LR CK 3.60 str. 3 d.). Ieškovės nuomone, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas girtauja, girtas būna agresyvus, buvo neištikimas.
Atsakovas neigia, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nurodo, kad abu yra kalti dėl santuokos iširimo. Ieškovė jį šmeižė neištikimybe, pati ieškovė yra agresyvi-puolė su peiliu, verdančiu vandeniu, dėl to kildavo tarp jų konfliktai. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus aplinkybes, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.). Ieškovė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę, nepateikė, todėl pripažintina, kad ieškovė neįrodė, jog vien dėl atsakovo kaltės iširo jų santuoka. LR CK 3.26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Byloje nustatyta, kad šalys nesistengė pabandyti surasti kompromisą, taigi iš esmės abu sutuoktiniai neatsižvelgė į vienas kito ir bendrus interesus, nesistengė jų suderinti, nesugebėjimo gyventi darniai, būti lojaliems vienas kitam, kartu rūpintis šeimos reikalais, spręsti svarbius šeimyninio gyvenimo klausimus. Iš paaiškinimų matyti, jog abu sutuoktiniai vienas kitam turi pretenzijų dėl elgesio šeimoje, tačiau objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog šeima iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, nei viena šalis nepateikė. Todėl konstatuotina, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str.2 d.).
Nutraukus santuoką ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė B., atsakovui jo pavardė B..
Pagal LR CK 3.82 str. santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai nepasirinko sutartimi nustatyto turto teisinio režimo. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str.).
Ieškovė nurodė, kad santuokoje buvo įgytas turtas yra pasidalintas 2012 m. balandžio 27 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi, notarinio registro Nr. 721 9b.l.16-29). Teismo posėdžio metu šalys pripažino, kad visas santuokoje įgytas turtas yra pasidalintas, nepadalinto turto nėra.
Ieškovė išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Bendrų ir žinomų kreditorių šalys neturi, todėl šie klausimai nespręstini.
Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nustatė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu yra sumokėjusi 73 Lt žyminio mokesčio (b.l.4), nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista, 500 Lt už teisines advokato paslaugas (b.l.6). Teismui tenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos skirstytinos proporcingai tenkintinų reikalavimų apimčiai. Iš atsakovo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista ir pašto išlaidos (LR CPK 96 str.1 d., 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą 1971 m. sausio 30 d. Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 25, tarp A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes „B.“, „B.‘.
Priteisti iš atsakovo K. B. 286,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. B., 35 Lt žyminio mokesčio ir 7,09 Lt pašto išlaidų, iš viso 42,09 Lt valstybei.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.