Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai,

viešame teismo posėdyje (2022 m. lapkričio 15 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklai dėl nušalinimo nuo darbo pagrįstumo ir žalos atlyginimo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2022 m. lapkričio 28 d. 15:00 val.

1. Ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčių komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-4767 darbo byloje Nr. APS-131-18892, kuriuo Darbo ginčų komisija nusprendė ieškovės prašymą atmesti kaip nepagrįstą, pateikė teismui ieškinį, kurio reikalavimus patikslino žodžiu parengiamojo teismo posėdžio metu (2021 m. gruodžio 2 d. teismo informacinė pažyma Nr. CB-307528-2-68-3-29588-2021-6) ir prašė:

1) panaikinti nušalinimo aktą nuo darbo ir grąžinti į darbą;

2) už priverstinių pravaikštų laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovės priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną dieną;

3) priteisti iš atsakovės patirtus moralinius nuostolius – 30 000 Eur piniginę kompensaciją;

4) priteisti iš atsakovės išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, pagal teismui pateiktus dokumentus;

5) ieškinį pasiruošiant nagrinėti teisme, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pripažinti negaliojančiais ir neatitinkančiais Lietuvos Konstitucijai ir žmonių valiai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo (TAP-20-396) (20-3809), dėl 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, dėl LR vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo 2020 m. gruodžio 14 d. Nr. 1418, dėl 1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, pripažinimo negaliojančiais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsniu ir 116 straipsnio 1 dalimi, 112 straipsnio 1 dalimi.

Ieškinį iš esmės grindė tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei nuo 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje įvedus karantiną didelė visuomenės dalis patyrė psichologinę žalą, nuostolius. Atsakovas įtakojamas neteisėto teisinio reguliavimo nepagrįstai nušalino ją nuo darbo, todėl nušalinimas nuo darbo pripažintinas neteisėtu, jai išmokėtinas atlyginimas ir atlygintina patirta žala.

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-214373), kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. P-40 pagrįstai nušalino ieškovę nuo pareigų, o tokį veiksmą nulėmė:

1) Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalis, kuri nustatė, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga <...>. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą <...>;

2) (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos darbuotojų profilaktinių tyrimų dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašo, pavirtinto (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos direktoriaus 2021 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-32, 5.1 ir 7 punktai, kurie nustatė, kad darbuotojas profilaktiškai tiriami ne dažniau kaip kas 7 ir ne rečiau kaip kas 10 dienų, o darbuotojas kuris atsisako laiku pasitikrinti skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, o jeigu tokių galimybių nėra nušalinimas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos kol jis pasitikrins sveikatą <...>. Šis aprašas buvo patvirtintas remiantis ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 30-497/21 „Dėl Vilniaus miesto švietimo įstaigų darbuotojų profilaktinių tyrimų dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos);

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. vasario 26 d. buvo paskelbtas karantinas dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos), kuris galiojo iki 2021 m. birželio 30 d., o 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 nuo 2020 m. vasario 26 d. paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija;

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 ir jo pakeitimu 2021 m. kovo 26 d. Nr. 178 patvirtintuose:

- Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše buvo nustatyta, kad Darbai ir veiklos, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, prieš pradedant dirbti ir (ar) vykdyti veiklą ir (ar) atnaujinant veiklą pasitikrinusiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas <...> yra ir švietimo įstaigų, laisvojo mokytojo veikla ir kitų švietimo teikėjų švietimo veikla (2.3.1 punktas);

- Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarkoje buvo nustatyta, kad darbdavys turėjo užtikrinti, kad įmonėje dirbtų tik laiku sveikatą pasitikrinę darbuotojai (7 punktas);

- Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarkoje buvo nustatyta, kad periodiniai sveikatos patikrinimai atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo, atsižvelgiant į užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, epidemiologinius ypatumus. Jeigu terminas tikrintis sueina būnant užsienyje, tokiais atvejais jis atliekamas grįžus į Lietuvos Respubliką ne vėliau kaip per 48 valandas nuo atvykimo. Jei darbas dirbamas ir (ar) veikla vykdoma nereguliariai, sveikatos patikrinimas atliekamas ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki darbo ar veiklos pradžios, bet ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo. Sveikatos patikrinimai atliekami iki paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl užkrečiamosios ligos pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų baigiasi vėliau (6 punktas);

5) ieškovės atsisakymas tikrintis sveikatą neturint galimybių ieškovei sudaryti sąlygų dirbti nuotoliniu būdu (mokymas pradėtas organizuoti kontaktiniu būdu), nesant galimybės perkelti į kitas pareigas 2021 m. rugpjūčio 31 d. surašė aktą Nr. SD-29, kurio pagrindu priėmė ir skundžiamą įsakymą Nr. P-40.

Kadangi atsakovė vykdė aukštesnės galios teisinį reguliavimą, tai jos sprendimas yra teisėtas, atitinkamai nėra pagrindo ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną dieną bei neturtinę žalą. Ieškovė nebuvo diskriminuojama.

2.2. Ieškovė pateikė teismui papildomus atsikirtimus į atsiliepimą (DOK-224147) nurodė, kad Europos Tarybos parlamentinė asamblėja 2021 m. sausio 27 d. rezoliucija uždraudė privalomą vakcinaciją, skiepijimo pasus ir diskriminaciją dėl vakcinos statuso. Atsakovas tinkamai nepaaiškino kuo remdamasi ji darė nušalinimą, todėl mokytojų tarybos posėdyje ji buvo pažeminta, nes buvo paviešinta konfidenciali informacija apie ją. 2021 m. rugsėjo 9 d. pasitikrino sveikatą ir gavo sveikatos įrašą, kad dirbti gali. Tik po nušalinimo ji buvo įkalbinėjama pasidaryti testą, atsakovas nepagrįstai nesuteikė nuotolinio darbo galimybės.

1) Ieškovė paaiškino ir patikslino savo reikalavimus bei įrodymus. Patvirtino savo atsisakymą atlikti profilaktinius tyrimus dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) taip pat skiepytis tam skirta vakcina.

2) Atsakovas paaiškino savo atsikirtimų esmę.

3) Šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3.1. Ieškovė nedalyvavo, tačiau prašymu (DOK-183709) prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nurodė, kad savo skundą palaiko pilnai.

3.2. Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus papildomai paaiškino, kad ieškovė atsisakė skiepytis ir tikrintis savo sveikatą, todėl pagal teisės aktus atsakovė galėjo ją tik nušalinti nuo pareigų, nes neturėjo galimybės pasiūlyti nuotolinio darbo ar perkelti į kitas pareigas įstaigoje. Ieškovei buvo išaiškinta, kaip ji turėtų elgtis, kad būtų grąžinta į darbą. 2022 m. vasario 3 d. vadovaudamasi pakeistu teisiniu reguliavimu, kuris nereikalavo darbuotojams testuotis nuo 2022 m. vasario 4 d. panaikino skundžiamą įsakymą ir taip ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas nušalinimas nuo darbo, ji grįžo į darbą, dirba ir gauna nustatytą darbo užmokestį.

3.3. Baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovė prašė atmesti ieškinį, nes atsakovas elgėsi pagal teisinį reguliavimą. Situacija buvo sudėtinga, tačiau ji saugodama bendruomenės interesus turėjo pasielgti ieškovės nenaudai. Nepaisant buvusio nušalinimo ieškovė grįžo dirbti ir dabar darbo santykiai yra normalūs. Ieškovė nušalinimo metu finansiškai nukentėjo dėl savo pačios kaltės.

Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – ieškovės reikalavimai ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestini.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. DS-191, ieškovės pareigos – muzikos (fortepijono) mokytoja metodininkė (t. 1, b. l. 129-131). Muzikos (fortepijono) mokytojo metodininko pagrindinė funkcija vesti kontaktines mokymo pamokas (t. 1, b. l. 133).

4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvoje galiojo ekstremali situacija;

4.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ ir jo 2021 m. kovo 26 d. pakeitimu Nr. 178 patvirtintuose:

1) Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2022 m. vasario 3 d. buvo nustatyta, kad Darbai ir veiklos, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, prieš pradedant dirbti ir (ar) vykdyti veiklą ir (ar) atnaujinant veiklą pasitikrinusiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas <...> buvo ir švietimo įstaigų, laisvojo mokytojo veikla ir kitų švietimo teikėjų švietimo veikla (2.3.1 punktas);

2) Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarkoje nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2022 m. vasario 3 d. yra nustatyta, kad darbdavys turėjo užtikrinti, kad įmonėje dirbtų tik laiku sveikatą pasitikrinę darbuotojai (7 punktas);

3) Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarkoje nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2022 m. vasario 3 d. buvo nustatyta, kad periodiniai sveikatos patikrinimai atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo, atsižvelgiant į užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, epidemiologinius ypatumus. Jeigu terminas tikrintis sueina būnant užsienyje, tokiais atvejais jis atliekamas grįžus į Lietuvos Respubliką ne vėliau kaip per 48 valandas nuo atvykimo. Jei darbas dirbamas ir (ar) veikla vykdoma nereguliariai, sveikatos patikrinimas atliekamas ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki darbo ar veiklos pradžios, bet ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo. Sveikatos patikrinimai atliekami iki paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl užkrečiamosios ligos pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų baigiasi vėliau (6 punktas);

4.4. (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos darbuotojų profilaktinių tyrimų dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašo, pavirtinto (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos direktoriaus 2021 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-32, 5.1 ir 7 punktai (t. 2, b. l. 26-27) nustatė, kad darbuotojai profilaktiškai tiriami ne dažniau kaip kas 7 ir ne rečiau kaip kas 10 dienų, o darbuotojas kuris atsisako laiku pasitikrinti skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, o jeigu tokių galimybių nėra nušalinimas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos kol jis pasitikrins sveikatą <...>. Šis aprašas buvo patvirtintas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 30-497/21 „Dėl Vilniaus miesto švietimo įstaigų darbuotojų profilaktinių tyrimų dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) (t. 2, b. l. 17-26). Taip pat buvo nustatyta, kad profilaktiškai dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) netiriami darbuotojai, kurie šia liga yra persirgę prieš ne mažiau kaip 180 dienų arba prieš tokį pat laiką pasiskiepiję pilna skiepijimo schema ar ne mažiau, kaip prieš 60 dienų yra gavę teigiamą serologinio tyrimo atsakymą (3 punktas).

4.5. Atsakovas 2021 m. gegužės 24 d. informavo ieškovę apie reikalavimus laikytis aukščiau aptarto reguliavimo (t. 1, b. l. 134-135). Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. atvyko į darbą, tačiau nepateikė informacijos, kad yra persirgusi Covid-19 liga (koronaviruso infekcijos) prieš ne mažiau kaip 180 dienų arba prieš tokį pat laiką pasiskiepijusi pilna skiepijimo schema ar ne mažiau, kaip prieš 60 dienų yra gavusi teigiamą serologinio tyrimo atsakymą apie profilaktinius tyrimus dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) (t. 2, b. l. 37), atitinkamai atsakovo vadovybė (direktorius, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, profesinės sąjungos pirmininkas, raštinės vadovė) priėjo išvados, kadangi ieškovė buvo fortepijono mokytoja, nebuvo galimybės jai sudaryti sąlygų dirbti nuotoliniu būdu ar perkelti į kitas pareigas, todėl buvo nuspręsta ieškovę nušalinti nuo darbo 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. P-40 „Dėl R. P. nušalinimo nuo darbo“ nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki ji pateiks reikalingus įrodymus (t. 2, b. l. 37, 28).

4.6. Kilusį tarp šalių ginčą nagrinėjo darbo ginčų komisija, kuri 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. DGKS (registracijos data ir numeris 2021 m. spalio 20 d. DGKS-4767) ieškovės prašymus atmetė kaip nepagrįstus (t. 1, b. l. 15-22). Ieškinys teisme gautas 2021 m. spalio 28 d. (t. 1, b. l. 1), nepraleidus Darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis) ir neteks galios įsigaliojus šiam teismo sprendimui (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis).

4.7. Ši civilinė byla teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi (įsiteisėjo 2022 m. vasario 4 d., Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2S-516-643/2022 2022 m. vasario 3 d. išnagrinėjus atskirąjį skundą ir atskirojo skundo nagrinėjimo procesą nutraukus) buvo sustabdyta iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo byloje Nr. 12/2021 priėmimo ir įsiteisėjimo dienos. Teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, taip pat buvo išspręsti ieškovės prašymai pasirengimo nagrinėti bylą etape kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pripažinti negaliojančiais ir neatitinkančiais Lietuvos Konstitucijai ir žmonių valiai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo (TAP-20-396) (20-3809), dėl 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, dėl LR vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo 2020 m. gruodžio 14 d. Nr. 1418, dėl 1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, pripažinimo negaliojančiais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsniu ir 116 straipsnio 1 dalimi, 112 straipsnio 1 dalimi.

4.8. Atsakovo 2022 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. P-9 (t. 2, b. l. 128) ieškovės nušalinimas buvo nutrauktas ir ieškovei 2022 m. vasario 4 d. buvo leista grįžti į darbą.

4.9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2022 m. spalio 12 d. byloje Nr. 12/2021 priėmė nutarimą Nr. KT128-N12/2022 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio (2021 m. kovo 23 d. redakcija) 1 ir 4 dalies nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad:

1) Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio (2021 m. kovo 23 d. redakcija, TAR, 2021-03-25, Nr. 5878) 1 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad „Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą, darbuotojų tikrinimosi tvarką nustato Vyriausybė“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

2) Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio (2021 m. kovo 23 d. redakcija, TAR, 2021-03-25, Nr. 5878) 4 dalies nuostata, kad „Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, <...> perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. KT128-N12/2022 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio (2021 m. kovo 23 d. redakcija) 1 ir 4 dalies nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įsiteisėjo jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną, t . y. 2022 m. spalio 12 d. (paskelbimo Nr. 2022-20749).

4.10. Teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas.

Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės (Darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalis) ir vertina šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: ar ieškovei nušalinti nuo darbo buvo pakankamas teisinis ir faktiniai pagrindai, ar ieškovė nebuvo diskriminuojama, jei ieškovė buvo nepagrįstai nušalinta ar ieškovė galėjo patirti neturtinės žalos, ar jai mokėtinas darbo užmokestis ir netesybos, ar šalys darbo santykių metu tinkamai bendradarbiavo (Darbo kodekso 24 straipsnis) ir darydamas išvadas, spręs ar ieškinys tenkintinas ar atmestinas.

Teismo išvados ir motyvai.

5. Ieškovės ieškinio pirmasis reikalavimas – panaikinti nušalinimo aktą nuo darbo ir grąžinti į darbą bei išvestiniai antrasis ir trečiasis reikalavimai: už priverstinių pravaikštų laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovės priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną dieną; priteisti iš atsakovės patirtus moralinius nuostolius – 30 000 Eur piniginę kompensaciją, atmestini nes ieškovei nušalinti nuo darbo egzistavo teisinis ir faktinis pagrindai:

5.1. Ieškovei nušalinti nuo darbo egzistavo teisinis pagrindas. Kaip nustatyta šio sprendimo 4.9 punkte – Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2022 m. spalio 12 d. byloje Nr. 12/2021 priėmė nutarimą Nr. KT128-N12/2022 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio (2021 m. kovo 23 d. redakcija) 1 ir 4 dalies nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad:

1) Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio (2021 m. kovo 23 d. redakcija, TAR, 2021-03-25, Nr. 5878) 1 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad „Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą, darbuotojų tikrinimosi tvarką nustato Vyriausybė“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

2) Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio (2021 m. kovo 23 d. redakcija, TAR, 2021-03-25, Nr. 5878) 4 dalies nuostata „Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, <...> perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu buvo priimtas šio sprendimo 4.3-4.4 punktuose aktualus teisinis reguliavimas, kurių pagrindu atsakovė priėmė 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. P-40 „Dėl R. P. nušalinimo nuo darbo“, kurį, kaip nustatyta šio sprendimo 4.8 punkte, panaikino ir leido ieškovei atvykti į darbą 2022 m. vasario 4 d. Taigi ieškovei nušalinti nuo darbo nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. vasario 3 d. egzistavo pagrįstas teisinis reguliavimas, kurio įstatyminių pagrindų konstitucingumą patikrino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Atitinkamai teismui nekyla abejonių dėl aptarto poįstatyminio teisinio reguliavimo, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos darbuotojų profilaktinių tyrimų dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašo, pavirtinto (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos direktoriaus 2021 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-32 (t. 2, b. l. 26-27), atitikties įstatymams, nes poįstatyminis reguliavimas iš esmės tik atkartoja Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, todėl šiuo atveju, kaip konstatuota teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, nėra pagrindo kreiptis į administracinį teismą (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 4 dalis).

5.2. Ieškovei nušalinti nuo darbo egzistavo faktinis pagrindas, nušalinimo procedūra nebuvo pažeista:

1) kaip nustatyta šio sprendimo 4.4 ir 4.5 punktuose (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos darbuotojų profilaktinių tyrimų dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašo, pavirtinto (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos direktoriaus 2021 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-32, 5.1 ir 7 punktai (t. 2, b. l. 26-27) nustatė, kad darbuotojai profilaktiškai tiriami ne dažniau kaip kas 7 ir ne rečiau kaip kas 10 dienų, o darbuotojas kuris atsisako laiku pasitikrinti skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, o jeigu tokių galimybių nėra nušalinimas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos kol jis pasitikrins sveikatą <...>. Atsakovas 2021 m. gegužės 24 d. informavo ieškovę apie reikalavimus laikytis aukščiau aptarto reguliavimo (t. 1, b. l. 134-135). Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. atvyko į darbą, tačiau nepateikė informacijos apie profilaktinius tyrimus dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) (t. 2, b. l. 37), atitinkamai atsakovo vadovybė (direktorius, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, profesinės sąjungos pirmininkas, raštinės vadovė) priėjo išvados, kadangi ieškovė buvo grojimo fortepijonu mokytoja, todėl jai nebuvo galimybės sudaryti sąlygų dirbti nuotoliniu būdu ar perkelti į kitas pareigas, atitinkamai buvo nuspręsta ieškovę nušalinti nuo darbo 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. P-40 „Dėl R. P. nušalinimo nuo darbo“ nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki ji pateiks reikalingus įrodymus (t. 2, b. l. 37, 28). Ieškovė savo atsisakymą atlikti profilaktinius tyrimus dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) patvirtino ir parengiamojo teismo posėdžio metu. Konstatuotina, kad priešingas atsakovo elgesys, t. y. nenušalimas ieškovės nuo darbo, būtų neatitikęs ne tik aptarto atsakovo priimto teisinio reguliavimo bet ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatų;

2) faktinio pagrindo nušalinti ieškovę nuo pareigų egzistavimą patvirtina tai, kad ieškovė buvo būtent muzikos (grojimo fortepijonu) mokytoja. Teismo vertinimu, nėra įmanomas nuotolinis mokymas groti muzikos instrumentu (fortepijonu), todėl atsakovas pagrįstai priėjo išvados, kad ieškovė negali dirbti nuotoliniu būdu. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovės nėra galimybės perkelti toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, tokią atsakovo išvadą palaikė direktorius, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, profesinės sąjungos pirmininkas, raštinės vadovė (t. 2, b. l. 37), ieškovė nepateikė įrodymų, kad pas atsakovą buvo kokios nors kitos darbo pareigos, kurioms dirbti būtų nereikėję būti pasiskiepijus ar atlikti profilaktinius tyrimus dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos), todėl nėra pagrindo teismo išvadai, kad ieškovė galėjo būti perkelta į kitas pareigas;

3) byloje nenustatyta ir kitų faktinių aplinkybių, kaip kad ieškovė būtų persirgusi Covid-19 liga ar būtų buvusi paskiepyta Covid-19 ligos vakcina pagal pilną skiepijimo schemą, nes (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos darbuotojų profilaktinių tyrimų dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad profilaktiškai dėl Covid-19 ligos netiriami darbuotojai, kuriems prieš mažiau nei 180 dienų Covid-19 liga buvo patvirtinta nurodytais tyrimų metodais, kurie prieš mažiau nei 180 dienų buvo paskiepyti Covid-19 ligos vakcina pagal pilną skiepijimo schemą arba kurie prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą serologinį tyrimo atsakymą. Darbuotojai, neatitinkantys nei vieno iš aukščiau nurodytų reikalavimų, profilaktiškai tiriami ne dažniau kaip kas 7 ir ne rečiau kaip kas 10 dienų;

4) atsakovas yra švietimo įstaiga (http://azuoliukomuzikosmokykla.lt/wp-content/uploads/2020/01/Vilniaus-%C4%84%C5%BEuoliuko-muzikos-mokyklos-nuostatai-2020-m..pdf), o jos veikla yra susijusi ne tik su santykiais tarp pedagogo ir besimokančiojo asmens ir formalių žinių suteikimu, bet taip pat neatsiejamai susijusi ir su viešuoju interesu, kuomet siekiama užtikrinti sveiką ir saugų ugdymą kontaktiniu būdu, skatinti socializaciją bei ugdyti kitus socialinius ir emocinius aspektus.

5.3. Nustačius, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. P-40 „Dėl R. P. nušalinimo nuo darbo“ nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. vasario 3 d. buvo nušalinta nuo pareigų, nėra teisinio pagrindo ir prieiti išvados, kad ieškovei mokėtinas vidutinis darbo užmokestis už nušalinimo laiką ar kad turi būti atlyginama neturtinė žala. Ieškovė neįrodė neteisėtų darbdavio veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų neturtinei žalai atlyginti, neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad ji patyrė neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog galėtų būti laikomi pagrindu neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau išvardytoms išvadoms, ieškovės reikalavimai už nušalinimo nuo darbo laikotarpį iš atsakovės priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną dieną bei priteisti iš atsakovės patirtus moralinius nuostolius – 30 000 Eur piniginę kompensaciją, atmestini kaip nepagrįsti.

6. Ieškovė nurodė, kad ji buvo diskriminuojama, tačiau teismas iš byloje esančių įrodymų nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų ieškovės diskriminaciją:

6.1. Darbo kodekso 26 straipsnyje reglamentuota, kad darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, privalo nustatyti ir taikyti darbuotojams vienodas darbo sąlygas ir pan.

6.2. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 straipsnis numato darbdavio pareigą įgyvendinti lygias galimybes darbe, valstybės tarnyboje. Šio straipsnio 5 punkte numatyta, kad įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę. tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą. įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, privalo už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį. Minėto įstatymo 2 straipsnio 4 d. detalizuoja lygių galimybių sąvoką: lygios galimybės — tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.

6.3. Diskriminacija bendriausia prasme yra priešingas teisei veiksmas (veiksmai), dėl kurio žmogui buvo sumažintos arba atimtos lygios galimybės realizuoti savo teises vienodomis su kitais individais sąlygomis. Taigi diskriminacija kildinama iš palyginamųjų asmenų ar jų grupių nevienodo traktavimo, pagrįsto to asmens ar grupės asmenų tam tikrais tapatybės požymiais ar priskirtinomis savybėmis. Tiriant diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą, yra lyginami keli žmonės, kurie skiriasi savo tapatybės požymiais, kitais požymiais, ir vertinama, ar panašiomis aplinkybėmis jie yra vertinami vienodai, ar jiems taikomas vienodo elgesio principas.

Ieškovė jokių aplinkybių, kad jai būtų taikomos skirtingos sąlygos, nei kitiems atsakovo darbuotojams, kad yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nenurodė, atsakovės pateikti įrodymai liudija, kad ieškovės atžvilgiu nebuvo taikoma diskriminacija lyginant su kitais atsakovo darbuotojais. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo ieškovės nušalinimą nuo darbo pripažinti diskriminacijos principo pažeidimo.

7. Nenustatyta, kad atsakovas būtų netinkamai vykdęs bendradarbiavimo su ieškove pareigą. Darbo kodekso 25 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja darbo sutarties šalis viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti teisinga, nemokama ir pateikta darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais. Kaip nustatyta šio sprendimo 4.5 punkte, atsakovas 2021 m. gegužės 24 d. el. paštu informavo ieškovę apie reikalavimus laikytis aukščiau aptarto reguliavimo (t. 1, b. l. 107134-135), tai buvo aptarta ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. darbo pasitarime. Be to, ieškovė dar 2021 m. kovo 28 d. papildomai el. p. pažymėjo, kad nedalyvaus eksperimente (t. 1. b. l. 124). Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. atvyko į darbą, tačiau nepateikė informacijos apie profilaktinius tyrimus dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) (t. 2, b. l. 37). Laikytina, kad atsakovė laiku ir tinkamai informavo ieškovę apie (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos darbuotojų profilaktinių tyrimų dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus, ir jie ieškovei buvo žinomi 2021 m. rugpjūčio 30 d. Atitinkamai laikytina, kad iš esmės šalys tinkamai bendradarbiavo, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl skirtingo požiūrio į (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos darbuotojų profilaktinių tyrimų dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos apraše ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų taikymo būtinybę, t. y. atsakovas laikėsi aptartų reikalavimų visų darbuotojų atžvilgiu, o ieškovė norėjo, kad jai būtų padaryta išlyga. Toks nuomonių išsiskyrimas negali būti laikomas netinkamu bendradarbiavimu iš darbdavio pusės. Tai, kad atsakovas informacija apie ieškovę pasidalino su direktoriaus pavaduotoja ugdymui, profesinės sąjungos pirmininku, raštinės vadove, negali būti laikoma neteisėtu asmens duomenų apie ieškovę paviešinimu, nes atsakovo vadovė, priimdama sprendimą, turėjo jį suderinti atsakovo vidaus darbo nustatyta tvarka, informuoti susijusius asmenis. Laikytina, kad direktoriaus pavaduotoja ugdymui, profesinės sąjungos pirmininkas, raštinės vadovė pagrįstai buvo supažindinti su faktine situacija, kad ieškovė neatitinka (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos darbuotojų profilaktinių tyrimų dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos apraše ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

8. Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas, nes atmesti visi ieškovės reikalavimai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų.

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šioje byloje teismas patyrė 41,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (teismo 2022 m. lapkričio 28 d. pažyma). Kadangi jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatytų minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų (5 Eur) sumą, jos priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis), t. y. taikomas principas pralaimėjęs moka, ieškovė nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo (išskyrus žyminį mokestį) (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

10. Dėl žyminio mokesčio. Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jo reikalavimus atmetus nėra galimybės spręsti dėl žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovo ar atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Išspręsti iš esmės tarp ieškovės R. P. ir atsakovo (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos kilusį ginčą ir ieškovės ieškinio reikalavimus, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti kaip nepagrįstus.

Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovės R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 41,08 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 8 centus) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą (CPK 307 straipsnio 1 dalis, 310 straipsnis).