Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018 m. gegužės 7 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 30-TE-18 ‚Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ 1 punkto, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2017-06-29 iki 2018-01-01) 33 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Statuto 33 straipsnio 7 straipsnis teigia, kad kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Vidaus reikalų ministras, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, gali pavesti Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo vidaus reikalų įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, vidaus reikalų ministro pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas vidaus reikalų įstaigoje nebeatliekamas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 33 straipsnio 12 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija. Vidaus reikalų ministras, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, gali pavesti Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus, atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo vidaus reikalų įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, vidaus reikalų ministro pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas vidaus reikalų įstaigoje nebeatliekamas.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2901/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013 ir kt.).

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas eina Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas. t. y. yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl tarnyboje jis privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais E. P. kaip statutinio pareigūno, veiklą. Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio tyrėjas Simas Lebednikas 2017 m. spalio 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR2-22500 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką su prašymu, vadovaujantis Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus viršininko Andriaus Balsio 2017 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-21623 pateikta informacija, Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta tvarka, pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų.

Minėtame Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus viršininko tarnybiniame pranešime teigiama, kad Imuniteto skyrius disponuoja informacija, jog pareiškėjas laikinai atlikdamas Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko funkcijas galimai nenusišalino nuo gautos Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties, susijusios su jo sūnaus R. P. padarytu administraciniu nusižengimu, neinformavo tiesioginio vadovo apie tai, kad dėl sūnaus padarytų veiksmų gali kilti interesų konfliktas, taip galimai pažeidė nustatytą viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje tvarką (taip tekste). Klaipėdos AVPK viršininkas susipažinęs su 2017 m. spalio 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR2-22500, 2017 m. spalio 30 d. pavedė A. Šlečkui atlikti pareiškėjo veiksmų tarnybinį patikrinimą. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų tarnybinio patikrinimo pradžia – 2017 m. spalio 30 d.

Vadovaujantis Tvarko aprašo 23 punktu tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2017 m. lapkričio 7 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR1-94. Minėtu pranešimu pareiškėjas buvo informuotas apie Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyryje dėl galimai neteisėtų jo veiksmų atliekamą tarnybinį patikrinimą. Pranešime teigiama, kad įtariama, jog laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. spalio 19 d., pareiškėjas pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, nepranešė Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriui apie sūnui įteiktą pranešimą apie įtarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-54640-16, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį bei apie 2017 m. liepos 4 d. priimtą nutarimą, administracinio nusižengimo byloje ROIK 17068823685, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 71 straipsnio 1 dalį. Taip pat pareiškėjas įtariamas, jog vykdydamas Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nuolatines vyriausiojo tyrėjo bei minėto skyriaus viršininko funkcijas, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d., sutuoktinei L. P. tiesiogiai pavedė kartu vykdyti tarnybines užduotis, taip sudarant sąlygas viešųjų ir privačių interesų konfliktui kilti. Pareiškėjui pasiūlyta iki 2017 m. lapkričio 10 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta teise ir 2017 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyresniajai tyrėjai, laikinai atliekančiai viršininko funkcijas Astai Naujokaitei, pateikė paaiškinimą dėl jam pareikštų įtarimų. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą nepraleidus Tvarkos aprašo 23 punkte numatyto termino.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyriui baigus tarnybinį patikrinimą 2017 m. gruodžio 21 d. buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-95 „Dėl E. P. ir L. P. veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas žinodamas apie sūnui R. P. įteiktą pranešimą apie įtarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-54640-16, surašytą administracinio nusižengimo protokolą bei priimtą nutarimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir apie tai nepranešdamas Imuniteto valdybai ar Imuniteto padaliniams, nevykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-574 „Dėl informacijos apie galimas korupcijos apraiškas policijoje teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Informacijos apie galimas korupcijos apraiškas policijoje teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.4 ir 2.6 punktų reikalavimų. Taip pat Išvadoje teigiama, jog pareiškėjas vykdydamas Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo bei laikinai vykdydamas minėto skyriaus viršininko funkcijas nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d., sutuoktinei L. P., to paties skyriaus vyresniajai tyrėjai, tiesiogiai pavedė vykdyti užduotis. Tokiu būdu pareiškėjas būdamas Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato vyresnysis pareigūnas, kuris atsakingas už pavaldžių pareigūnų darbo organizavimą, priimdamas sprendimus dėl savo sutuoktinės tarnybinės veiklos, sudarė prielaidą kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui. Išvadoje pabrėžiama, kad minėta situacija atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą interesų konflikto apibrėžimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes Išvadoje siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Dėl Taisyklių 2.4 ir 2.6 punktų reikalavimų pažeidimo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai 2017 m. kovo 10 d., Plungės mieste, gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, atlikto patikrinimo metu, pareiškėjo sūnaus R. P. striukės kišenėje aptiko 5 tabletes su psichotropine medžiaga – MDMA bei narkotinę medžiagą – kanapes. Taip pat patikrinimo metu R. P. piniginėje rastos 2 tabletės su psichotropine medžiaga – MDMA. R. P. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, buvo paimta jo šlapimo tyrimams atlikti. Įvertinus minėtas aplinkybes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54640-16 ir pareiškėjo sūnui pareikštas įtarimas įvykdžius nusikalstamą veiką numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti). 2017 m. birželio 15 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-363/2017 R. P. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – 30 MGL dydžio bauda.

Valstybinėje teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje 2017 m. balandžio 13 d. atlikus R. P. šlapimo tyrimą jame rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kuri įrašyta į draudžiamų vartoti medicinos tikslams narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato 2017 m. liepos 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 78ANN-107372858-17, R. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimo kodekso 71 straipsnio 1 dalį (narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo) ir jam paskirta nuobauda - 30 eurų bauda.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjo sūnus buvo patrauktas baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn už veikas susijusias su narkotinių medžiagų disponavimu ir narkotinių medžiagų vartojimu be gydytojo paskyrimo. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde neneigia, kad policijos pareigūnai pas jo sūnų rado narkotinių medžiagų bei ištyrus R. P. šlapimo mėginį jame buvo rastą narkotinių medžiagų pėdsakų.

Taisyklių 2.4 punktas numato, kad policijos pareigūnas privalo teikti informaciją Imuniteto valdybai ar Imuniteto padaliniams Taisyklių 4 ir 5 punktuose nustatyta tvarka, jeigu policijos darbuotojas, ar jo vaikas (įvaikis), sutuoktinis, sugyventinis, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, buvo apklausti apie jų galimai padarytą nusikalstamą veiką, jiems pareikštas įtarimas ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 161 straipsniu, gautas pranešimas apie taikytas priemones (įskaitant ir informaciją apie įvykių užsienio valstybėse). Taisyklių 2.6 punktas numato, kad policijos pareigūnas privalo teikti informaciją Imuniteto valdybai ar Imuniteto padaliniams Taisyklių 4 ir 5 punktuose nustatyta tvarka jei policijos darbuotojas, ar jo vaikas (įvaikis), sutuoktinis, sugyventinis, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, patrauktas atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnyje (neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais arba narkotinių medžiagų ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad Taisyklių 2 punkte nurodytą informaciją policijos darbuotojas Imuniteto valdybai ar Imuniteto padaliniams, informavęs savo padalinio vadovą, pateikia raštu arba vidiniame policijos tinklalapyje ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po nurodytos informacijos gavimo ar įvykio. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą matyti, kad pareiškėjas sužinojęs apie R. P. pareikštą įtarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-54640-16 bei apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, turėjo pareigą šią informaciją per 3 darbo dienas pateikti Imuniteto valdybai ar Imuniteto padaliniui.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra rašytinių duomenų leidžiančių teigti, kad pareiškėjas įvykdė Taisyklių 2.4 ir 2.6 punktuose numatytą prievolę ir Imuniteto skyriui pateikė informaciją, kad jo sūnui buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo bei apie priimtą nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 78ANN-107372858-17, kuriuo R. P. nubaustas už įvykdytą administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimo kodekso 71 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas skunde teigia, jog Imuniteto skyriui ir taip buvo žinoma minėta informacija, todėl nematė pagrindo atsakingiems pareigūnams pateikti duomenis kurie jiems ir taip žinomus faktus. Pažymėtina, kad Taisyklių 2.4 ir 2.6 punktuose yra suformuluota imperatyvi prievolė policijos pareigūnams teikti informaciją Imuniteto valdybai ar Imuniteto padaliniams tais atvejais kai policijos darbuotojas ar jo vaikas (įvaikis), sutuoktinis ar sugyventinis, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, yra patraukiamas administracinėn atsakomybėn už veikas susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu be gydytojo paskyrimo ar kai minėtiems asmenims yra pareiškiamas įtarimas įvykdžius nusikalstamą veiką. Aplinkybė, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriui tapo žinoma apie R. P. atliktus neteisėtus veiksmus ir be atskiro pareiškėjo pranešimo neatleidžia jo nuo prievolės Taisyklių 2.4 ir 2.6 punktuose nurodytais atvejais, teikti informaciją Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriui, todėl šis pareiškėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad jis nežinojo visų aspektų apie sūnaus atžvilgių pradėtą ikiteisminį tyrimą bei administracinio nusižengimo teiseną, kadangi sūnus gyvena atskirai, su juo ryšių nepalaiko. Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo atlikta pareiškėjo tarnybinio kompiuterio apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad pareiškėjo tarnybiniame kompiuteryje rasti tekstiniai dokumentai įvardinti „skundas teismui“, „R. skundas“ ir „prašymas išdėstyti dalimis“. Analizuojant minėtų tekstinių dokumentų turinį nustatyta, kad pareiškėjas sūnaus vardu parengė skundą ir apeliacinį skundą adresuotus atitinkamai Plungės rajono apylinkės teismui ir Klaipėdos apygardos teismui, kuriuose prašoma panaikinti R. P. paskirtą nuobaudą administracinio nusižengimo byloje Nr. 78ANN-107372858-17. Taip pat pareiškėjas R. P. vardu parengė prašymą adresuotą Plungės rajono apylinkės teismui, kuriame teismo prašoma išdėstyti 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžių paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog nepalaikė ryšių su sūnumi ir jam nebuvo žinomos jo atžvilgių atliekamų procesinių veiksmų detalės. Įvertinus šias ir pirmiau minėtas aplinkybes konstatuotina, jog Išvadoje pagrįstai teigiama, kad pareiškėjas neinformuodamas Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus apie tai, kad jo sūnui pareikštas įtarimas dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei nepranešdamas apie sūnaus atžvilgių pradėtą administracinio nusižengimo teiseną dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, neįvykdė Taisyklių 2.4 ir 2.6 punktuose nurodytų reikalavimų.

Dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto

Išvadoje konstatuojama ir tai, kad pareiškėjas būdamas Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato vyresnysis pareigūnas, kuriam pavesta organizuoti pavaldžių pareigūnų darbą įgyvendinant struktūrinio padalinio vadovo pavestus uždavinius veiklai, priėmė sprendimus tarnybinės veiklos klausimais savo sutuoktinės atžvilgiu t. y. pavedė kartu vykdyti tarnybines užduotis. Nurodytais veiksmais pareiškėjas sudarė prielaidą kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui.

Vadovaujantis Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 30-V-48 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato veiklos teritorijų nustatymo ir pareigūnų paskyrimo“ 2 punktu, pareiškėjas buvo paskirtas atsakingu už pareigūnų, kuriems paskirta prižiūrėti 1-ąją teritoriją, darbo organizavimą. Taip pat remiantis Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 30-TE-804 „Dėl pavadavimo ir priemokų skyrimo“ 2 punktu pareiškėjui pavesta laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. laikinai vykdyti Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko funkcijas. Iš Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkės Loretos Tamaliūnaitės 2017 m. lapkričio 10 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-IL-14710 „Dėl informacijos suteikimo“ turinio nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė – vyresnioji tyrėja L. P. nuo 2017 m. gegužės 15 d. dirba Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje kaip pavedimus vykdanti pareigūnė ir yra pavaldi vyriausiajam tyrėjui Povilui Šiauliui.

Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjas kartu su L. P. vykdė 2017 m. liepos 5 d. tarnybos užduotį Nr. 30563700, 2017 m. rugpjūčio 11 d. tarnybos užduotį Nr. 32721298 ir 2017 m. rugsėjo 1 d. tarnybos užduotį Nr. 33647196. Minėtas tarnybos užduotis sudarė būtent pareiškėjas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia nurodytų aplinkybių, tačiau akcentuoja, jog faktas, kad jis vykdė tarnybos užduotis kartu su sutuoktine neįrodo, jog buvo kilęs viešųjų ir privačių interesų konfliktas ar buvo padaryta žala teisės aktų saugomoms vertybėms.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte teigiama, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu valstybės tarnautojas privalo laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.14 punktas teigia, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi vengti viešų ir privačių interesų konflikto, spręsti visus kylančius konfliktus taip, kad būtu apginti viešieji interesai. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad statutiniai valstybės tarnautojai turi prievolę vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, elgtis taip, jog nekiltų jokių abejonių, kad toks konfliktas yra.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra rašytinių įrodymų leidžiančiu teigti, kad aplinkybė, jog pareiškėjas sudarydamas tarnybines užduotis vykdyti kartu su sutuoktine padarė realią žalą teisės aktų saugomoms vertybėms, tačiau faktas, jog pareiškėjas sudarė tarnybos užduotis, kurias pavesdavo kartu su juo vykdyti sutuoktinei L. P., sudarė prielaidas viešųjų ir privačių interesų konfliktui kilti, todėl konstatuotina, jog Išvadoje pagrįstai teigiama, kad pareiškėjas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad nekiltų interesų konfliktas ir neveikė taip, jog nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.

Pažymėtina ir tai, kad užduočių vykdymas pasireiškė ne momentinio ir trumpalaikio pobūdžio pavedimų vykdymu, o tuo, kad abu sutuoktiniai buvo vieno ekipažo nariai ir vykdė tarnybą viso budėjimo metu (visą darbo laiko trukmę). Taigi vertinant objektyviuoju nešališkumo aspektu, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui, akivaizdu, kad tokia situacija gali sukelti ne tik pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo galimybės išlikti nešališku ir objektyviu bet ir kilti pagrįsta abejonė pačio ekipažo narių (sutuoktinių) galimybe tinkamai nešališkai atlikti jiems pavestas užduotis ir kitus pavedimus. Šios aplinkybės aktualios vertinant tai, jog ekipažo narių skaičius vykdant patruliavimą yra ne mažiau dviejų pareigūnų, iš kurių vienas yra vyresnysis ir tuo yra siekiama tam tikros kontrolės funkcijos. Šiuo atveju tokia kontrolės funkcija iš esmės yra eliminuojama.

Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo

Statuto 33 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad už tarnybinį nusižengimą pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą (Statuto 33 straipsnio 6 dalis). Kaip minėta, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (Statuto 33 straipsnio 1 dalis). Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 34 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-360/2013 ir kt.). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018; 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-520-971/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-1838/2012; 2007 m. kovo 20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-11-319/2007).

Klaipėdos AVPK 2018 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 30-TE-18 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ 1 punktu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, t. y. švelniausia tarybinė nuobauda. Iš Išvados turinio matyti, kad siūlant pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į atliktų pažeidimų sunkumą, pareiškėjo charakteristiką, tarnybinę atsakomybę lengvinančią atsakomybę. Tarnybinio patikrinimo medžiaga, Išvados turinys, teisminio nagrinėjimo metus nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo veiksmai prieštaravo Taisyklių 2.4 ir 2.6 punktams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktui ir Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.14 punktui, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad dėl atliktų pažeidimų buvo padaryta didėlė žala teisės aktų saugomoms vertybėms, todėl konstatuotina, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta ir proporcinga atliktų pažeidimų sunkumui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 30-TE-18 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ 1 punkto neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.