- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1318-921/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01390-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jargala“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Santena“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jargala“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jargala“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santena“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Aplinkos apsaugos agentūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jargala“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 12 823 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. kovo 8 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta krovinių vežimo sutartis Nr. 2021/03/08 (toliau – ir sutartis). Pagal minėtą sutartį, ieškovė įsipareigojo pagal užsakymą priimti krovinį, nuvežti jį į paskirties punktą ir perduoti gavėjui, o atsakovė įsipareigojo pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą mokestį. Užsakymai buvo pateikiami ir priimami žodžiu, paskambinus telefonu užsakymo dienos rytą. Be to, su atsakove buvo sutarta žodžiu, kad už kiekvieną sugaištą transporto priemonės darbo dieną atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei 100 Eur bei PVM baudą, kuri bus lygi ieškovės patirtiems nuostoliams. 2021 m. gruodžio 10 d., atliekant drožlių plokščių krovinio pervežimą iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, ieškovei priklausanti transporto priemonė bei puspriekabė buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje. Automobilį su puspriekabe ieškovė atgavo tik 2022 m. liepos 13 d. Po to, kai buvo sulaikyta transporto priemonė, su atsakove žodžiu buvo sutarta, kad bus laikomasi ankstesnio susitarimo – už kiekvieną sulaikymo darbo dieną atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti 100 Eur bei PVM. Dėl to buvo išrašytos bei atsakovei išsiųstos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė PVM sąskaitas faktūras priėmė, jokių pretenzijų nereiškė, tačiau jų neapmokėjo. Pagal visas iki šiol neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras neatlyginta nuostolių suma sudaro 12 823 Eur. Ieškovė dėl negalėjimo naudoti transporto priemonę ir priekabą savo krovinių pervežimo versle patyrė nuostolius, kurių žodžiu susitarta ir papildomai neįrodinėjama suma yra 100 Eur su PVM už kiekvieną sugaištą darbo dieną.
3. Atsakovė UAB „Santena“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2021 m. gruodžio 10 d. ieškovės transporto priemonė ir puspriekabė su atsakovės medžio drožlių plokščių kroviniu buvo sustabdytas Lenkijos Respublikos Palenkės muitinės ir mokesčių tarnybos pareigūnų. Buvo įtarta, jog gabenamas krovinys gali pažeisti galiojančias atliekų vežimo nuostatas. Atsižvelgiant į tai daiktai, galintys būti įrodymais byloje, buvo sulaikyti. 2022 m. birželio 14 d. Lenkijos Respublikoje buvo nutrauktas tyrimas dėl atliekų pervežimo sausumos transportu sąlygų pažeidimo. Ieškovei transporto priemonė ir puspriekabė buvo sugrąžinti 2022 m. liepos 13 d. Ieškovė ieškinyje nenurodė, nepagrindė ir neįrodinėjo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų dėl patirtų nuostolių. Atsakovė neturi ir negali turėti pareigos atlyginti ieškovės prašomus priteisti 12 823 Eur nuostolius, kadangi nėra visų atsakovei prašomos taikyti civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, taip pat nėra kalta dėl ieškovės patirtų nuostolių, atitinkamai nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Gabenamas krovinys buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar kaltės. Atsakovė pažymi, kad tarp šalių nebuvo nei žodinių, nei rašytinių susitarimų dėl prastovos ir (ar) baudų mokėjimų, nei dėl jų dydžių. Todėl patikslintas ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nėra kompetentinga institucija pareikšti nuomonę dėl skolos ir ieškinio reikalavimo pagrįstumo, todėl negali vertinti ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių ir iš jų kylančių pasekmių. Tačiau nesutiko su atsakovės atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodyta aplinkybe, kad ieškovės transporto priemonė su puspriekabe, kartu su atsakovės kroviniu, buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje dėl jos netinkamo pareigų atlikimo. Ieškovė savo reikalavimą grindžia ne deliktine, bet sutartine atsakomybe. Trečiasis asmuo šalių sandoryje nedalyvavo, todėl negali atsakyti dėl šalių sudaryto sandorio sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu: nutraukė bylos dalį dėl 2 262,42 Eur nuostolių priteisimo, patikslintą ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 623,86 Eur bylinėjimosi išlaidas, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei 38 Eur žyminį mokestį.
6. Teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 8 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta krovinių vežimo sutartis Nr. 2021/03/08. Pagal minėtą sutartį ieškovė įsipareigojo pagal užsakymą priimti krovinį, nuvežti jį į paskirties punktą ir perduoti gavėjui, o atsakovė įsipareigojo pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą mokestį. 2021 m. gruodžio 10 d. atliekant krovinio pervežimą iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, ieškovei priklausanti transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje. Atliekamas tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas 2022 m. birželio 14 d. Ieškovei transporto priemonė ir puspriekabė buvo sugrąžinti 2022 m. liepos 13 d.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad pradiniu ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 15 085,42 Eur įsiskolinimą. Patikslintu ieškiniu ieškovė sumažino prašomą priteisti nuostolių sumą iki 12 823 Eur. Todėl teismas sprendimu nutraukė bylos dalį dėl 2 262,42 Eur dydžio skolos priteisimo iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra grindžiamas tariamu šalių žodiniu susitarimu, pagal kurį, ieškovės teigimu, atsakovė už kiekvieną transporto priemonės sulaikymo darbo dieną įsipareigojo sumokėti 100 Eur bei PVM. Atsakovė tokio žodinio susitarimo sudarymo fakto nepripažino. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės įrodinėjamas žodinis susitarimas savo esme atitinka susitarimą dėl netesybų.
9. Teismas nustatė, kad šalių sudarytos sutarties 2.3.1.6 punktas numato rašytinį šalių susitarimą dėl netesybų: laiku nesumokėjus užsakovas įsipareigoja sumokėti 0,2 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną. Kitokio šalių susitarimo dėl netesybų ar nuostolių atlyginimo sutartis nenumato. Sutarties 4.4 punktas nustato, kad visi sutarties pakeitimai ir papildymai turi juridinę galią tik tuo atveju, jei jie sudaryti raštiškoje formoje ir pasirašyti sutarties šalių įgaliotų atstovų.
10. Teismas padarė tikėtiną išvadą, jog atsakovė, apmokėdama PVM sąskaitą faktūrą JAT Nr. 0009232, be kita ko, sumokėjo ieškovei ir už priede nurodytos transporto priemonės prastovą nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Teismas nustatė, kad prastova būdavo įtraukiama ir į anksčiau išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kurias atsakovė apmokėjo, priedus. Teismas konstatavo, kad PVM sąskaitos faktūros JAT Nr. 0009232 bei kitų PVM sąskaitų faktūrų pateikimas atsakovei, o atsakovės veiksmai jas apmokant, patvirtina atsakovės valią atlyginti ieškovei tam tikro dydžio nuostolius, susijusius su transporto priemonės prastova. Teismas sprendė, kad tarp šalių buvo sudarytas tam tikras žodinis susitarimas dėl atlyginimo už transporto priemonės prastovą. Tačiau, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina aiškaus atsakovės įsipareigojimo mokėti po 121 Eur už kiekvieną transporto priemonės prastovos dieną neribotą dienų skaičių ar tiek darbo dienų, kiek jų buvo laikotarpiu tarp 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2022 m. liepos 13 d. (147 darbo dienos). Be to, teismo vertinimu, tai, kad atsakovė sumokėjo už 15 prastovos dienų laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., savaime neįrodo, kad ji sutiko apmokėti prastovą už likusį laikotarpį iki 2022 m. liepos 13 d., mokėti už prastovą be kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, t. y. nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų. Kitų įrodymų, patvirtinančių aiškų atsakovės įsipareigojimą sumokėti ieškovei ieškiniu prašomą nuostolių (netesybų) sumą, ieškovė nepateikė.
11. Teismas pažymėjo, kad Palenkės muitinės Balstogėje viršininko 2022 m. birželio 14 d. sprendimas nutraukti tyrimą nesant draudžiamos veikos požymių, patvirtintas prokuroro, trečiojo asmens Aplinkos apsaugos agentūros 2022 m. liepos 26 d. sprendimas, 2022 m. rugpjūčio 2 d., 2022 m. rugpjūčio 5 d. raštai paneigia atsakovės veiksmų neteisėtumą. Todėl teismas sprendė, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.
12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.
13. Teismas bylinėjimosi išlaidos paskirstė pagal pradinio ieškinio reikalavimų sumą (15 085,42 Eur). Teismas sprendė, kad atsakovės patenkinta reikalavimo dalis yra 2 262,42 Eur, arba 15 proc. (2 262,42 Eur/ 15 085,42 Eur x 100 proc.).
14. Ieškovės sumokėtas žyminis mokestis sudaro 340 Eur. Nutraukus bylos dalį dėl 2 262,42 Eur nuostolių priteisimo, ieškovei teismas grąžino 75 proc. už šią reikalavimo dalį mokėtino žyminio mokesčio – 38 Eur.
15. Teismas nustatė, kad skirstytinos ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 002 Eur. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 2 087,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismas nustatė, kad šalių atstovavimo išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl jas laikė pagrįstomis. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 150,30 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 002 Eur x 0,15), atsakovei iš ieškovės – 1 774,16 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 087,25 Eur x 0,85). Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, atsakovei iš ieškovės teismas priteisė 1 623,86 Eur (1 774,16 Eur – 150,30 Eur) bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo: priimti naujai pateikiamus rašytinius įrodymus, Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas patikslintas ieškinys, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti visiškai; priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Teismas skundžiamu sprendimu netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, dėl ko padarė neteisingą išvadą, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo ieškovei atlyginti nuostolius. Apeliantė pažymi, kad nepaisant to, kokios rūšies atsakomybę prašo taikyti ieškovė, teismo prerogatyva kvalifikuoti teisinius santykius. Teismas nors ir nurodė, kad kvalifikuoja teisinius santykius, jokio kvalifikavimo neatliko, tiesiog nurodė, jog ieškovė prašo atsakovei taikyti sutartinę, o ne deliktinę atsakomybę. Teismas sprendimu padarė esminę klaidą – nenustatė, kad tarp šalių susiklostė tarptautiniai pervežimo santykiai, dėl ko pirmiausia turi būti vertinamas Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencijos) reguliavimas. Tik nesant minėtame teisės akte specialių nuostatų, turi būti taikomos nacionalinės teisės normos. Be to, pati ieškovė ieškinį grindė CMR konvencijos 11 straipsnio nuostatomis. Teismas, netinkamai kvalifikuodamas teisinius santykius, neatkreipęs dėmesio į specialias ginčo teisinius santykius reguliuojančias nuostatas, ir nenustatęs specialaus ieškovės teisių pažeidimo gynybos būdo bei jo netaikęs, neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, kuris turi būti panaikintas.
17.2. Pirmosios instancijos teismas ginčą vertino tik tuo aspektu, ar buvo susitarimas apmokėti už prastovą, taip pat dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, susijusių su prastova. Ieškovės nuomone, teismas turėjo vertinti, ar yra sąlygos CMR konvencijos 11 straipsnio taikymui, t. y. ar atsakovė įvykdė savo pareigą pateikti ieškovei visus reikiamus dokumentus ir suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Neįvykdžius šios pareigos atsakovė, nepaisant jokių kitų aplinkybių, atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs.
17.3. Teismas, nurodęs, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų rėmėsi tik tuo, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, gavus papildomus duomenis apie krovinio sudėtį ir paskirtį. Apeliantė pažymi, kad ji įrodinėjo atsakovės veiksmų neteisėtumą CMR konvencijos 11 straipsnio ribose. Transporto priemonė su puspriekabe ir jais gabenamu kroviniu buvo sulaikyti ir laikomi būtent dėl to, jog trūko dokumentuose aiškumo – pirkėjo P. G. Sp. z o. o. patvirtinimo, kad krovinio medžiagos pirkėjui leidžia krovinį vertinti kaip žaliavas, o ne kaip atliekas. Taigi, ginčo atveju prastova muitinėje buvo dėl tam tikrų krovinį lydinčių dokumentų netikslumų. Pagal CMR konvencijos, kuri taikytina šalių teisiniams santykiams, 11 straipsnio nuostatas būtent siuntėjas yra atsakingas už minėtų duomenų tikslumą. Todėl prastova muitinėje buvo dėl pačios atsakovės kaltės.
17.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė sutiko apmokėti transporto priemonės prastovą. Apeliantė pažymi, kad ji ne tik įrodė sutartų nuostolių dėl prastovos muitinėje dydį, bet ir jį pagrindė prarasta galimybe su sulaikyta transporto priemone uždirbti pajamas, kurios vidutiniškai sudaro 100 Eur plius PVM dydį. Tai, jog šalys buvo sutarę tokį prastovos apmokėjimo dydį, patvirtina, kad toks dydis laikomas esant protingu bei šalių valią atitinkančiu dydžiu. Jis pagrindžiamas ir buhalteriniais ieškovės duomenimis, kurie papildomai pateikiami ir su šiuo apeliaciniu skundu.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos agentūra prašo sprendimą priimti savo nuožiūra pagal byloje esančius rašytinius įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
18.1. Trečiasis asmuo pažymi, kad ji neįtakojo ir niekaip negalėjo įtakoti apeliantės transporto priemonės sulaikymą Lenkijos Respublikoje. Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos turi teisę atlikti Lenkijos Respublikos įstatymuose numatytus veiksmus dėl įvežamų krovinių patikrinimų ir vykdyti kitas su tuo susijusias funkcijas.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo teismo: nepriimti naujai pateikiamo ieškovės įrodymo; atmesti apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
19.1. Apeliacinis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, t. y. ieškovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė pateikė ieškovei ne visus (netikslius) dokumentus ir duomenis, todėl ji atsako vežėjui (ieškovei) už visus nuostolius. Visi kiti apeliacinio skundo argumentai yra išvestiniai iš šio ieškovės apeliacinio skundo argumento. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo tiriamas klausimas, ar atsakovė pateikė ieškovei (ne)visus (ne)tikslius dokumentus ir duomenis ar buvo priešingai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nenurodė aplinkybių dėl atsakomybės taikymo atsakovei pagal CMR konvencijos 11 straipsnį. Ieškovė į bylą net nepateikė krovinio važtaraščio, kuris laikytinas esminiu dokumentu vertinant klausimą ar atsakovė pateikė ieškovei (vežėjui) (ne)visus (ne)tikslius dokumentus ir duomenis ar buvo priešingai. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės naujai nurodytų apeliacinio skundo argumentų ir jų pagrindu suformuotų reikalavimų, neturi vertinti ir dėl jų pasisakyti.
19.2. Atsakovė prašo teismo nepriimti ieškovės pateikto naujo įrodymo – pažymos apie negautas pajamas, vykdant krovinių pervežimą̨ maršrutu Ukmergė – Grajevo. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrindė, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pateikiamą įrodymą, taip pat nepagrindė, kad jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat nepaaiškino, kodėl šis įrodymas nebuvo pateiktas vykusių trijų teismo posėdžių metu.
19.3. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Atsakovės nuomone, teismas jokių procesinių ar materialinių pažeidimų nepadarė, kadangi bylą išnagrinėjo pagal ieškovės apibrėžtas bylos ribas, t. y. pagal suformuluotą dalyką ir pagrindą. Ieškinys buvo grindžiamas sutartinės atsakomybės taikymu. Atsakovė nuo tokių reikalavimų gynėsi, o teismas atitinkamai pagal tokius reikalavimas nagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą.
19.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti sutartinę atsakomybę. Be to, teismas pagrįstai sprendė, kad tai, jog atsakovė sumokėjo už 15 prastovos dienų laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., savaime neįrodo, kad ji sutiko apmokėti transporto priemonės prastovą už likusį laikotarpį iki 2022 m. liepos 13 d.
19.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės. Atsakovės nuomone, teismas neturėtų vertinti apeliantės naujai nurodytų argumentų ir jų pagrindu suformuotų reikalavimų. Pažymi, kad CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta norma dėl siuntėjo pareigos atlyginti vežėjui nuostolius, atsiradusius dėl to, kad dokumentų ir duomenų̨ nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, reiškia ne ką kitą kaip civilinės atsakomybės taikymą. Vadinasi, CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalies pagrindu civilinė atsakomybė atsakovei galėtų būti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, žalą ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl apeliacijos objekto
5. Ieškovė nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 12 823 Eur nuostolių atlyginimą. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pirmosios instancijos teismas sprendimu: civilinės bylos dalį, ieškovei sumažinus reikalavimus, nutraukė; ieškovės patikslintą ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos patikslintas ieškinys panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.
6. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės patikslintas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
7. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė pažymą apie transporto priemonės ir ją vairuojančios darbuotojo patiriamas išlaidas ir uždirbamas pajamas. Apeliantė nurodo, kad šis įrodymas nelaikytinas nauju įrodymu, o tik detalizuojančiu byloje jau esančius duomenis. Apeliantė prašo teismo jį pridėti prie bylos.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikta pažyma yra naujas įrodymas, kurio pridėjimo prie bylos klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis.
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas).
11. Spręsdamas prašymą priimti naujus įrodymus, be anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikoje sąlygų, apeliacinės instancijos teismas taip pat turi įvertinti, ar prašomi priimti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo taisyklę. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).
12. Iš ieškovės pateikto naujo įrodymo ir apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nustatyta, kad ieškovė juo siekia pagrįsti aplinkybes, jog dėl atsakovės veiksmų, ji patyrė nuostolius. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, kurios jai trukdė tokio pobūdžio ir turinio įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovė taip pat nenurodo jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad minėto įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik šioje proceso stadijoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, ieškovės pateiktą naują įrodymą atsisako priimti.
Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir civilinės bylos nagrinėjimo ribų
13. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės patikslintą ieškinį, konstatavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė sutiko mokėti už transporto priemonės prastovą iki 2022 m. liepos 13 d., mokėti už prastovą be kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, t. y. nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės patikslintą ieškinį, konstatavo ir tai, kad byloje esantys duomenys (Palenkės muitinės Balstogėje viršininko 2022 m. birželio 14 d. sprendimas nutraukti tyrimą nesant draudžiamos veikos požymių, patvirtintas prokuroro, trečiojo asmens Aplinkos apsaugos agentūros 2022 m. liepos 26 d. sprendimas, 2022 m. rugpjūčio 2 d., 2022 m. rugpjūčio 5 d. raištai) paneigia, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.
14. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, nenustatė, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostė tarptautiniai pervežimo santykiai. Be to, ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti nepagrįstai netaikė CMR konvencijos. Ieškovė pažymi, kad ji ieškinį, be kita ko, grindė CMR konvencijos 11 straipsnio nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais iš esmės sutinka, juos laiko pagrįstais.
15. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015).
16. Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 12 823 Eur nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: 2021 m. gruodžio 10 d., vykdant krovinio pervežimą iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, ieškovei priklausanti transporto priemonė su puspriekabe buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje; ieškovė transporto priemonę su puspriekabe atgavo 2022 m. liepos 13 d.; su atsakove buvo žodžiu susitarta, kad už kiekvieną sugaištą transporto priemonės darbo dieną atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei 100 Eur be PVM sumą, kuri laikoma minimaliais ieškovės dėl to patirtais nuostoliais, kurių dydžio ieškovė neprivalo įrodyti; po to, kai buvo sulaikyta transporto priemonė su atsakove žodžiu buvo sutarta, kad bus laikomasi tokio pačio kaip anksčiau susitarimo – už kiekvieną sulaikymo darbo dieną atsakovė įsipareigojo sumokėti 100 Eur be PVM ir kt. Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas nurodytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė šalių žodiniu susitarimu, pagal kurį atsakovė už kiekvieną transporto priemonės sulaikymo darbo dieną įsipareigojo sumokėti 100 Eur bei PVM. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė tokio žodinio susitarimo bylos nagrinėjimo metu nepripažino.
18. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys duomenys nėra pakankami patvirtinti, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl netesybų mokėjimo už transporto priemonės prastovą po 100 Eur be PVM už kiekvieną darbo dieną nuo transporto priemonės sulaikymo iki jos grąžinimo, t. y. iki 2022 m. liepos 13 d. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už transporto priemonės prastovą be kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, t. y. nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų.
19. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino ar atsakovės veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau tą, teisėjų kolegijos vertinu, padarė nevisiškai tinkamai.
20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, be kita ko, reglamentuojančiomis civilinę (sutartinę ir deliktinę) atsakomybę, t. y. CK 6.245 straipsnio 1 dalimi, 6.245 straipsnio 3 dalimi ir CK 6.245 straipsnio 4 dalimi.
21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Palenkės muitinės Balstogės viršininko 2022 m. birželio 14 d. sprendimas nutraukti tyrimą nesant draudžiamos veikos požymių, patvirtintas prokuroro, trečiojo asmens Aplinkos apsaugos agentūros 2022 m. liepos 26 d. sprendimas, 2022 m. rugpjūčio 2 d., 2022 m. rugpjūčio 5 d. raštai, paneigia atsakovės veiksmų neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės – atsakovės neteisėtų veiksmų – sąlygos. Atsižvelgdamas, be kita ko, ir į tai, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė kaip nepagirstą.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių buvo susiklostę tarptautiniai pervežimo santykiai, o ginčui spręsti, be kita ko, turi būti taikytinos CMR konvencijos nuostatos, kurios turi viršenybę prieš CK nustatytą reguliavimą. Šias išvadas teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į žemiau nurodytus argumentus.
23. Ieškovė nagrinėjamu atveju prašė priteisti nuostolius, kuriuos ji (kaip vežėja) patyrė vykdydama atsakovės (kaip siuntėjos) krovinio gabenimo užsakymą iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Be to, ieškovė, prašydama priteisti nuostolių atlyginimą, dar pradiniame ieškinyje, kuris buvo pateiktas 2022 m. gruodžio 2 d., nurodydama faktines aplinkybes, buvo nurodžiusi ir CMR konvencijos 11 straipsnį.
24. CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Pagal šio straipsnio 2 dalį vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CMR konvencijos 11 straipsnį aprūpinti vežėją reikiamais dokumentais, informacija, reikalinga muitinės ir kitiems formalumams atlikti, yra pirmiausia siuntėjo, bet ne vežėjo pareiga, ir būtent siuntėjas atsako už visus nuostolius, atsiradusius dėl tokių dokumentų ar duomenų nebuvimo ir netikslumų. Jeigu teismas nustato, kad nuostoliai patirti dėl reikiamų dokumentų ar informacijos, reikalingų muitinės formalumams atlikti, nebuvimo, tai už tai atsakingas yra siuntėjas, nes vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo. Siuntėjas privalo ne tik pridėti visus reikiamus dokumentus muitinės formalumams atlikti, bet ir suteikti vežėjui visapusišką informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-276-421/2020 ir kt.)
26. Nagrinėjimu atveju teisėjų kolegija nustatė ir tai, kad ieškovė patikslintame ieškinyje, kuris buvo teismui pateiktas 2023 m. balandžio 5 d., buvo nurodžiusi ne tik CMR konvencijos 11 straipsnį, bet ir CMR konvencijos 7 straipsnį. Be to, patikslintame ieškinyje ieškovė yra nurodžiusi tokias faktines aplinkybes: „Lenkijos KI inspektoriai vizualiai patikrinę UAB „Santena“ krovinį nustatė, kad tai yra atliekos, žymimos kodu 03 01 05 ir AV170 (pagal Reglamento IV priedą), perdirbimo metu buvo naudojamas R12 būdas, o ne R3, kaip nurodoma dokumentuose ir kad UAB „Santena“ dokumentuose turėjo būti nurodyta, kad vežama vis dar atlieka, o ne produktas“. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė patikslintame ieškinyje buvo nurodžiusi, jog atsakovės civilinę atsakomybę sieja su jos, kaip krovinio siuntėjos, CMR konvencijos 11 straipsnyje nurodytų pareigų netinkamu įvykdymu, t. y. atsakovės, kaip krovinio siuntėjos, pareigos perduoti visus reikiamus dokumentus, gabenant krovinį, neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu. Be to, ieškovė patikslintame ieškinyje buvo nurodžiusi ir tai, kad: „prašo atlyginti jam nuostolius dėl automobilio prastovos už kiekvieną sugaištą darbo dieną – 100 Eur su PVM. Ši suma daugiau kaip keturis kartus mažesnė už tą, kurią būtų galima gauti naudojant jį pagal paskirtį <...>.“ Iš esmės ieškovė nurodė ir faktines aplinkybes dėl prašomos priteisti žalos paskaičiavimo būdo (metodo).
27. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą (jos dalį), visiškai nevertino, netyrė anksčiau minėtų faktinių aplinkybių, kurios buvo nurodytos ieškovės ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, t. y. pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino aplinkybių ar atsakovė, būdama krovinio siuntėja ieškovės atžvilgiu, įvykdė pareigą tinkamai įforminti krovinį lydinčius dokumentus, ar yra (nėra) pagrindo, taikant CMR konvencijos 11 straipsnį, atlyginti vežėjui (nagrinėjamoje byloje – ieškovei) nuostolius. Kadangi pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino anksčiau nurodytų aplinkybių, t. y. ar atsakovė tinkamai įvykdė CMR 11 straipsnyje numatytas pareigas, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – nenustatė ir neįvertino tų aplinkybių, kurios turėtų būti nustatytos ir įvertintos šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo nepakanka daryti pagrįstą išvadą dėl atsakovės civilinės atsakomybės (ne)buvimo.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo sprendimo dalis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes liko neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
20. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės patikslintas ieškinys ir paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią civilinės bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.