Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės ir Viktoro Kažio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties dalies, kuria kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 25 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamas tuo, kad jis, 2017 m. kovo 26 d. nakties metu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Kaune, R. I. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Š., dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles, demonstruodamas niekinantį požiūrį į R. I. bei siekdamas iš jo pasišaipyti, tyčia, žirklėmis, bendrais su V. Š. veiksmais, trimis trauminiais poveikiais padarė pjautinius sužalojimus R. I. kairiame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje - dešiniame nosies sparnelyje, kairės ausies lezgelyje, kas sukėlė ūmų kraujavimą iš pjautinių nosies bei kairio ausies lezgelio žaizdų, nuo ko (duomenys neskelbtini), laikotarpyje tarp (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis R. I. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė R. I..

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. balandžio 19 d. M. G. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas bei Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarimu – kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. G. 2018 m. sausio 25 d. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi M. G. kardomoji priemonė – namų areštas pakeista į suėmimą, vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo paleisti M. G. iš suėmimo ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

4. Kaltinamojo M. G. gynėja advokatė D. Višinskienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį ir paskirti M. G. švelnesnę kardomąją priemonę.

4.1. Gynėja nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas suėmimo termino pratęsimo klausimą išnagrinėjo formaliai, nepatikrinęs, ar byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. G. kaltę, taip pat išsamiai neišnagrinėjęs galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones.

4.2. Skunde gynėja teigia, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo M. G. kaltę įvykdžius BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą. Gynėja teigia, kad M. G. veiksmuose nebuvo tyčios atimti gyvybę R. I., o ar M. G. padaryti kūno sužalojimai siejami priežastiniu ryšiu ir sąlygojo R. I. mirtį, nėra tinkamai pagrįsta, nes teismo medicinos ekspertų išvados bei teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados yra prieštaringos. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog R. I. mirė nuo ūmaus išorinio nukraujavimo iš pjautinių žaizdų nosyje ir ausyje, išsivysčiusio alkoholinės intoksikacijos fone. Taip pat nurodyta, jog sužalojimai palyginti negilūs, tačiau dėl nukentėjusiojo sunkaus girtumo laipsnio ir dėl alkoholizmo sukelto kraujo krešėjimo sutrikimo lėmė ūmų išorinį nukraujavimą, todėl vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog R. I. mirė dėl nukraujavimo iš pjautinių nosies bei kairio ausies lezgelio žaizdų. Taip pat nurodyta, jog pjautinė žaizda kairiajame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje - dešiniame nosies sparnelyje, kairės ausies lezgelyje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi dėl jų vykęs kraujavimas lėmė nukentėjusiojo mirtį. Konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog R. I. mirties priežastimi buvo apsinuodijimas etilo alkoholiu sergant galimai paūmėjusiu pūlingu bronchitu. Taip pat nurodyta, jog pjautinės žaizdos kairiajame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje - dešiniame nosies sparnelyje ir kairėje ausyje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. I. lavone nustatyti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei, todėl jis galėjo gyventi neribotą laiką bei sužalojimai nosyje ir kairėje ausyje nebuvo mirties priežastimi. Skunde gynėja nurodo ir tai, kad dvejonių dėl teismo medicinos eksperto J. R. kompetencijos bei pateiktos specialisto išvados teisingumo bei pagrįstumo kelia tai, jog Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1A-249-317/2018) buvo konstatuota aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje eksperto J. R. pateiktos specialisto išvados kelia pagrįstų abejonių dėl jų pagrįstumo ir leistinumo, kadangi atliekant tyrimą buvo išeita už teismo medicinos specialisto kompetencijos ribų, specialisto išvadoje buvo daromų prielaidų bei prieštaravimų tarp ekspertizės akto duomenų bei eksperto parodymų pirmosios instancijos teisme. Be to, 2016 m. rugsėjo 5 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai buvo pateiktas skundas dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų, kuriais galimai buvo pažeistas Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksas. Galutinis sprendimas dėl skundo dar nėra priimtas (administracinė byla Nr. eA-2505-1062/2018). 2019 m. sausio 18 d. Kauno apygardos teismui pateiktas kaltinamojo M. G. gynėjos prašymas paskirti pakartotinę komisinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertams.

4.3. Gynėjos nuomone, užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teisme, netrukdomą bylos nagrinėjimą bei užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms galima švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Skunde nurodoma ir tai, kad sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimą, pirmiausia turi būti svarstoma galimybė užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas, švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikoma tik padarius neabejotiną išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kauno apygardos teismas apsiribojo pakankamai formalaus pobūdžio teiginiais, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, todėl nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju yra pagrindas kaltinamajam kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsti trims mėnesiams.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

6. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.

7. Kardomosios priemonės, skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Kaltinamojo gynėjos skunde keliami klausimai, susiję su M. G. tyčios, atimti gyvybę R. I., nebuvimu, tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltę, nevertina, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės. Nors kaltinamojo gynėja skunde ginčija duomenų, pagrindžių M. G. pareikštą kaltinimą, pakankamumą, byloje surinktų faktinių duomenų visuma - kaltinamųjų V. Š., iš dalies paties M. G., liudytojų A. M., V. T., R. B. parodymai, apžiūrų protokolai, specialistų išvados Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kita bylos medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo M. G. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

8. Kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas skundžiama nutartimi pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

8.1. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

8.2. M. G. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei. Už BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė, o gresiančios bausmės griežtumas yra svarbi aplinkybė, vertinant pabėgimo pavojų. Priimdamas skundžiamą nutartį, apygardos teismas atsižvelgė ir į kitas aplinkybes, kurios patvirtina šį suėmimo taikymo pagrindą. Teismas nurodė, kad M. G. yra nevedęs, neturi vaikų, išlaikytinių. Bylos duomenys leidžia pritarti skundžiamos nutarties išvadai, kad M. G. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Nors jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis taip pat kaltinamas padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, kaltinamasis ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje. Aplinkybė, kad kaltinamasis nuo 2016 m. kovo 10 d. vykdė individualią veiklą (duomenų apie iš šios veiklos gautas pajamas byloje nėra), nepakankama išvadai, kad M. G. saistomas stipriais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, daroma išvada, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais, M. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.

8.3. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

8.4. Kauno apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam M. G., pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą.

8.5. M. G. pareikštas kaltinimas dėl labai sunkaus nusikaltimo, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Jam inkriminuota nusikalstama veika galimai padaryta veikiant bendrininkų grupe, remiantis nusikalstamas veikos aprašymu, jo vaidmuo nebuvo antraeilis Jau minėta, kad M. G. praeityje teistas, vėliausiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, konstatuojama, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis M. G. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. Kaltinamajam M. G. taikomos kardomosios priemonės - suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl M. G. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.

10. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų visumą, M. G. inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, jo vaidmenį darant nusikaltimą, gresiančią bausmę, tvirtų socialinių ryšių nebuvimą, asmenybę bei kitus duomenis, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą M. G. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė vienų jų, ar net jų kompleksas, nebus pakankamas užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Šioje proceso stadijoje netaikant griežčiausios kardomosios priemonės nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo M. G. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principo, o griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Baudžiamojo proceso kodekso normoms. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi kaltinamajam M. G. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.