Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

pasisakydama dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos ((duomenys neskelbtini) mokyklos-daugiafunkcio centro) 2018 m. spalio mėn. salmonelioze užsikrėtusių vaikų, nurodė tokius teiginius: „Mes įtariame, kad vaikai užsikrėtė mokyklos valgykloje, kurioje valgė „Bruneros“ gaminamą maistą. Įtariame, kad užsikrėtė nuo jų maisto, nes atlikus visus tyrimus valgykloje ir pas jos darbuotojus nieko neradome. Valgykla tvarkinga, o darbuotojai sveiki. Taigi, darome išvadą kad užkratas buvo maiste, kurio nebuvo galima patikrinti, nes jis jau buvo išvežtas. Pranešimą gavome po keturių ar penkių dienų ir maisto patikrinti jau negalėjome. Daugiau mažiau viskas suveda į tai, kad dėl protrūkio kaltas „Bruneros“ teiktas maistas.“ Ieškovė laiko, kad atsakovo Jonavos skyriaus vedėja J. A., viešai pasisakydama dėl (duomenys neskelbtini) mokykloje-daugiafunkciame centre galimo salmoneliozės užkrato protrūkio, viešai padarė ir paskleidė kategoriškus teiginius apie tai, kad nepilnamečiai vaikai užsikrėtė salmonelioze būtent dėl ieškovės tiekto maisto. Ieškovė laiko, kad teiginiai: „Mes įtariame, kad vaikai užsikrėtė mokyklos valgykloje, kurioje valgė „Bruneros“ gaminamą maistą“; „Taigi, darome išvadą kad užkratas buvo maiste”; “Daugiau mažiau viskas suveda į tai, kad dėl protrūkio kaltas „Bruneros“ teiktas maistas.“ neatitinka tikrovės, jais buvo pažeminta ieškovės dalykinė reputacija. Ieškovė pripažįsta, kad 2018 m. spalio mėn. tiekė maistą minėtai mokyklai. Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2018 m. spalio 18 d. inicijavo ir adresu (duomenys neskelbtini), atliko (duomenys neskelbtini) mokyklos-daugiafunkcinio centro valgyklos neplaninį patikrinimą, kurio metu jokių pažeidimų ieškovės atžvilgiu, susijusių būtent su salmoneliozės užkratu ar protrūkiu, nenustatė. Tą patvirtina 2018 m. spalio 18 d. Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktas Nr. 33VMĮP-1242. Ieškovė pažymi, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Jonavos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. spalio 22 sprendimu Nr. 28VS-26 “Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo” buvo nuspręsta nuo 2018 m. spalio 22 d. leisti atnaujinti ieškovei vykdomą veiklą dėl mitinimo paslaugų (maisto tiekimo). Ieškovė laiko, kad šie rašytiniai įrodymai kategoriškai paneigia vedėjos J. A. viešai paskleistus minėtus teiginius apie ieškovę ir jos tariamą atsakomybę bei kaltę dėl salmoneliozės užkrato protrūkio, t. y. „Mes įtariame, kad vaikai užsikrėtė mokyklos valgykloje, kurioje valgė „Bruneros“ gaminamą maistą“; „Taigi, darome išvadą kad užkratas buvo maiste”; „Daugiau mažiau viskas suveda į tai, kad dėl protrūkio kaltas „Bruneros“ teiktas maistas“). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 str. 2 d. minėti įrodymai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią. Ieškovė reikalavimu Nr. 2018/12-03-01 prašė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, taip pat informuoti apie bet kokius veiksmus, kurių ketinamasi imti. Ieškovė akcentavo, kad atsakovui neįvykdžius minėtu reikalavimu pateiktų prašymų, ji kreipsis į atitinkamą teismą dėl pažeistų teisių gynimo, taip pat reikalaus neturtinės žalos atlyginimo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. sausio 8 d. pateikė raštą Nr. (13 16.1.1 E)2-735 “Dėl reikalavimo 2018/12/03-01”, kuriuo atsisakė įvykdyti ieškovės prašymus ir reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1, 2 dalis, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 - 6.264 straipsniu atsakovu byloje trauktinas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kadangi atsakovą ir trečiąjį asmenį J. A. sieja pavaldumo santykiai. J. A., eidama Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Jonavos skyriaus vedėjos pareigas, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo principais, pagarbos etiketo ir geros moralės standartais, elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Jonavos skyriaus vedėjas dėl savo užimamų pareigų prieš atliekant bet kokius viešus pareiškimus, prieš pateikiant ir paskleidžiant kategoriškus duomenis, visais atvejais privalo ir turi įsitikinti, kad duomenys ir žinios yra tikslūs bei teisingi. Ieškovė laiko, kad nagrinėjamu atveju tai nebuvo atlikta. J. A., eidama Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Jonavos skyriaus vedėjos pareigas, pažeidė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. VK-18 patvirtintų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Taisyklių 25 punkte nurodyta, kad darbuotojai savo elgesiu reprezentuoja Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pagal tų pačių Taisyklių 28 punktą darbuotojams draudžiama darbo vietoje laikyti žeminančio asmens garbę ir orumą turinio informaciją. Taisyklių 31 d. nurodyta, kad darbuotojų atsakomybę reglamentuoja LR Valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Vadovaujantis LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2, 5-7 p., valstybės tarnautojas turi nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia; privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei; privalo pateikti savo sprendimų motyvus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai numato, kad oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; nepiktnaudžiavimo valdžia principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Pagal viešojoje teisėje galiojantį teisėtumo principą - viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Ieškovė laiko, kad Nacionalinio visuomenė sveikatos centro Jonavos skyriaus vedėja J. A. pažeidė minėtus reikalavimus ir jai taikytinus etikos reikalavimus bei veiklos principus. Už Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Jonavos skyriaus vedėjos J. A. veiksmus atsakomybė ir pareiga atlyginti žalą tenka atsakovui. Be to, publikacijoje nurodoma, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Jonavos skyriaus inspektorė G. Č. atlikusi tikrinimą nurodė tokius teiginius: „Atlikome maisto tvarkymo vietos kontrolę, ėmėme nuoplovas, niekas neišaugo, viskas tvarkoje. Iš darbuotojų imtų mėginių taip pat niekas neišaugo, girdėjau tai iš neoficialių šaltinių. Gali būti, kad užkratas buvo grupėje", "Mes virtuvėje atlikome tyrimą ir neradome nieko, kas galėtų sukelti šį (salmoneliozės) protrūkį". Ieškovė laiko, kad J. A. viešai išsakyti teiginiai prieštarauja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Jonavos skyriaus inspektorės viešai pateiktiems argumentams, kas įrodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Jonavos skyriaus vedėja J. A. prieš viešai paskleisdama tikrovės neatitinkančias žinias apie ieškovę net nepasitikrino savo duomenų tikrumo bei atitikimo faktinei situacijai, nors tokią galimybę objektyviai turėjo. Paskleistų žinių atitikimą tikrovei turi įrodyti atsakovas. Ieškovas laiko, kad jo pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. 2018 m. lapkričio 6 d. publikacija, 2018 m. spalio 18 d. Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktas Nr. 33VMĮP-1242 ir 2018-10-22 sprendimas Nr. 28VS-26 “Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo”, patvirtina ir įrodo, jog atsakovui pavaldus trečiasis asmuo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Jonavos skyriaus vedėja J. A. viešai paskleidė žinias būtent apie ieškovę, paskleistos žinios ("Mes įtariame, kad vaikai užsikrėtė mokyklos valgykloje, kurioje valgė „Bruneros“ gaminamą maistą"; "Taigi, darome išvadą kad užkratas buvo maiste”; "Daugiau mažiau viskas suveda į tai, kad dėl protrūkio kaltas „Bruneros“ teiktas maistas“) žemina ieškovės dalykinę reputaciją ir akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Dėl to atsakovui kyla pareiga paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis bei atlyginti ieškovei padarytą neturtinę žalą, kurią ieškovė vertina 10000 Eur suma. Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Juridinio asmens dalykinė reputacija yra ir turi būti ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Šio ginčo atveju ieškovė yra juridinis asmuo nieko neišsiskiriantis iš kitų analogiškas maitinimo paslaugas teikiančių juridinių asmenų (tiekėjų). Ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Jonavos skyriaus vedėjos J. A. išsakytų kritiškų teiginių apie ieškovę, ieškovės teigiamas vykdomos veiklos ir rezultatų vertinimas bei visuomenės teigiamas požiūris į ieškovę sumažėjo, tapo neigiamas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėja J. A. 2018 m. lapkričio 6 d. per viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo uždarosios akcinės bendrovės „All Media Lithuania“ internetinę svetainę www.tv3.lt. publikacijoje pavadinimu: “Šokas Jonavoje: pavojinga liga išguldė pačius mažiausius”, kuri publikuota 2018 m. lapkričio 6 d., 16:32 val.; nuoroda: https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/980209/sokas-jonavoje-pavojinga-liga-isgulde-paciusmaziausius), nurodė tokius teiginius: „Mes įtariame, kad vaikai užsikrėtė mokyklos valgykloje, kurioje valgė „Bruneros“ gaminamą maistą. Įtariame, kad užsikrėtė nuo jų maisto, nes atlikus visus tyrimus valgykloje ir pas jos darbuotojus nieko neradome. Valgykla tvarkinga, o darbuotojai sveiki. Taigi, darome išvadą kad užkratas buvo maiste, kurio nebuvo galima patikrinti, nes jis jau buvo išvežtas. Pranešimą gavome po keturių ar penkių dienų ir maisto patikrinti jau negalėjome. Daugiau mažiau viskas suveda į tai, kad dėl protrūkio kaltas „Bruneros“ teiktas maistas.“ (e.b.l. 17-21, tomas 1). Iš minėto straipsnio turinio matyti, kad ieškovės prašomi paneigti teiginiai paskleisti apie ieškovę viešąją įstaigą „Bruneros“, kadangi yra paminėtas ieškovės pavadinimas. Atsakovas neginčijo, kad prašoma paneigti informacija yra paskelbta apie ieškovę, kad minėtą informaciją paskleidė atsakovo darbuotoja J. A., tačiau nesutiko su paskleistos informacijos vertinimu kaip tikrovės neatitinkančių žinių; laiko, jog tai yra nuomonė, kuri buvo pateikta laikantis etikos reikalavimų, darbuotojos pateiktos išvados apie faktus buvo tinkamai motyvuotos.

Teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės. Vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Nuomonė – tai požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis). Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. ir kt. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).