Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-180-908/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-29
Bylos Nr.
1S-180-908/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Nuteistasis
S. S.
Kategorijos
Skundo Nr. 1S-180-908/2021
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. S. skundas dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 59-79 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam S. S.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. S. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas S. S. suėmime nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. išbūtas laikas.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 31 d. nutartimi apeliaciniai skundai atmesti.

3. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 23 d., vienas trečdalis bausmės atlikta 2019 m. liepos 23 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. balandžio 30 d. – dešimt mėnesių ir dvidešimt trys dienos laisvės atėmimo.

4. (Duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. balandžio 30 d. nutarė netaikyti nuteistajam S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi atmestas nuteistojo S. S. skundas dėl komisijos 2021 m. balandžio 30 d. nutarimo.

Šalies argumentai

6. Nuteistasis S. S. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad teismas nustatė, jog jis atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo sąlygas, įvertino jo asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tačiau nepagrįstai nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde pažymėta tai, kad teismas neteisėtai vertino jo padaryto nusikaltimo sunkumą (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-1006-478/2012; Nr. 1S-806-175/2012; Nr. 1S-796-658/2012; Nr. 1S-854-133/2012). Bausmės vykdymo metu priimti sprendimai nepaneigia nuosprendžio priėmimu įgyvendintų bausmės tikslų. Jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis neturi galiojančių nuobaudų, yra skatintas už gerą elgesį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pabaigė visas pataisos įstaigos siūlomas programas, likęs bausmės laikas yra trumpas, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tuo labiau, kad šis institutas buvo taikytas asmeniui, kuriam likusi neatlikta bausmės, paskirtos už analogišką nusikaltimą, dalis buvo didesnė, negu likusi jam (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-495/2018). Lieka neaišku, ką jis turėtų padaryti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas ir teismo nutartis paliktina galioti.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais ir skundui nagrinėti pateikta medžiaga, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

9. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems, be kita ko, paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

10. Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. S. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas šio instituto taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai vertinama pagal jo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Vadinasi, kad nuteistojo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų siekti būtų galima taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

11. Žemesnysis teismas pagrįstai nustatė tai, kad nuteistasis S. S. nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadų (a. b. 1 t., I d., b. l. 41-48, 61-68, 83-90) palyginimas rodo, kad, viena vertus, nuteistojo S. S. nusikalstamo elgesio rizika išliko žema, kita vertus, ją sudarantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant nuteistojo S. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, išliko nepakitę. Tai atsispindi jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinime, kuris ir toliau sudaro 32 taškus iš 168 galimų, iš kurių 2 priskiriami statiniams, o 30 – dinaminiams veiksniams, t. y. kuriuos yra galimybė sumažinti.

12. Didžiausią susirūpinimą iki šiol kelia nuteistojo S. S. mąstymo ir elgesio ypatumai. Vis dar stebima tai, kad esant nuteistajam S. S. nepalankiai situacijai ar jam siekiant sau naudingų tikslų, jis gali priimti nepakankamai apgalvotus sprendimus ir neįvertinti tolesnių jų pasekmių. Be to, nuteistasis S. S. ne visada sugeba pasirinkti konstruktyvius iškylančių sunkumų sprendimo variantus, todėl nuteistojo S. S. orientavimasis į asmeninės naudos siekimą, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo įgūdžių stoka ir toliau išlieka aktualiais su jo nusikalstamu elgesiu susijusiais kriminogeniniais veiksniais, kurie reikalauja tikslinių intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti jo nusikalstamo elgesio riziką.

13. Nors nuteistasis S. S. išreiškė norą vykdyti intervencines priemones, tačiau pastebėta tai, kad jo motyvacija dalyvauti jose yra labiau formali, nuteistasis S. S. yra itin gynybiškas savo probleminių sričių, susijusių su jo nusikalstamu elgesiu, identifikavimui ir jų valdymui. Nors nuteistasis S. S. baigė jam rekomenduotą elgesio pataisos programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, užsiėmimų metu pasižymėjo pakankamu aktyvumu ir demonstravo orientavimąsi į socialiai priimtiną savęs realizavimą, tačiau matyti ir tai, kad jis sunkiai prisileido savo silpnųjų savybių atviram aptarimui. Socialinio tyrimo metu nustatyta tai, kad nuteistasis S. S. neišreiškia motyvacijos analizuoti savo elgesio ir asmenybės bruožų trūkumus, nes yra įsitikinęs savo nepriekaištingumu, o tam tikras negatyvias savo elgesio apraiškas vertina, kaip atsitiktinumą ar ne nuo jo valios priklausančias aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis S. S. nepakankamai suvokia savo kriminogeninius veiksnius ir jų šalinimo svarbą jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui.

14. Paminėtina ir tai, kad nuteistojo S. S. dinaminiams kriminogeniniams veiksniams taip pat ir toliau priskiriami nepakankamas gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių pataisos įstaigoje ir tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Matyti tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje nuteistojo S. S. elgesys pasižymėjo nedisciplinuotumu, priešinimusi nustatytai tvarkai ir taisyklėms, jam net penkis kartus taikytos drausminės nuobaudos (a. b. 1 t., II d., 27, 38, 72, 75, 82). Nors skunde teisingai pažymėta, kad jos šiuo metu negalioja, kita vertus, skatintas jis buvo tik vieną kartą, beveik prieš dvejus metus (a. b. 1 t., II d., 138). Be to, vis dar stebimas nuteistojo paviršutiniškas požiūris į savo nusikalstamą elgesį. Nors dabartinėje struktūruotoje aplinkoje nuteistojo S. S. elgesys yra labiau teigiamas ir disciplinuotas, tačiau pažymėtina, kad taip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai savaime nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

15. Skunde nepagrįstai bandoma sudaryti įspūdį, kad žemesnysis teismas, spręsdamas nuteistojo S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, sureikšmino jo padaryto nusikaltimo rūšį. Priešingai, skundžiama nutartis yra pagrįsta komisijos nutarimo ir socialinio tyrimo išvadų vertinimu. Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Minėtos prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, todėl įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą jis atlieka bausmę, koks nuteistojo paties požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, taip pat tai, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šių aplinkybių, kurios apibūdina nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras jo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Žemesnysis teismas šių teisės aiškinimo taisyklių nepažeidė.

16. Skunde taip pat nepagrįstai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas nuteistajam S. S. argumentuojamas tuo, kad šis institutas buvo taikytas asmeniui, kuriam likusi neatlikta bausmės, paskirtos už analogišką nusikaltimą, dalis buvo didesnė, negu likusi jam. Pažymėtina tai, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Skunde daroma nuoroda į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-495/2018, kuriuo nebuvo spręstas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimas. Svarbu tai, kad esminę reikšmę tam turi ne likusi neatlikta bausmės dalis, o nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, kuri nagrinėjamu atveju nestebima.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis S. S. nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jo dalyvavimas elgesio pataisos programose yra formalus, iš to galima suprasti, kad nuteistasis S. S. yra nesuinteresuotas savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimu ir savo dinaminių nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių mažinimu. Skunde nurodytos nuteistąjį S. S. teigiamai apibūdinančios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, neatsveria to, kas išdėstyta aukščiau, todėl jis vis dar nėra pasiruošęs lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, netgi su intensyvia priežiūra. Pažymėtina tai, kad nuteistasis S. S. turi plačias galimybes mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, netgi iki minimalios, todėl jis turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, kreiptis konsultacijos į pataisos įstaigos psichologus dėl efektyvesnio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo, kaip rekomenduojama komisijos nutarime. Tai sudaro pagrindą skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo S. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Eglė Gruodienė