Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2016 m. kovo 22 d., apie 14:30 val., Geležinio Vilko g. 39, Vilniuje, vairuodamas automobilį RENAULT SAFRANE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė atstumo, kliudė priekyje važiuojantį automobilį JEEP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Taip A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus. Taip A. K. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad dienos tiksliai nepamena, vežė dukrą į darželį. Atvežęs išsilaipino dukrą, tai užtruko 3-4 min, tada nuvedė ją į darželį ir grįžęs pamatė jo automobilį fotografuojantį vyriškį. Vyriškis jam pasakė, kad jis įvažiavo į jo mašiną. Jis atsakė vyriškiui, kad pirmą sykį jį mato. Tuomet vyriškis jam pasakė, kad jis Geležinio Vilko gatvėje įvažiavo į jo automobilį. Jis tam vyriškiui pasakė, kad skuba, atsiprašė, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Apie pareigūnų kvietimą tas žmogus nieko nesakė. Jis pažiūrėjo kad ant jo automobilio buvo menki įbrėžimai. Jei būtų buvęs didelis įlenkimas, tai būtų aiškinęsis įvykio aplinkybes, o dėl tokio smulkaus įbrėžimo, kurio dabar kelis kartus nuplovus automobilį nematyti, jam kilo abejonės - ar jis ten įvažiavo. Jis neįvažiavo į to vyriškio automobilį. Jis važiavo link Santariškių Geležinio Vilko gatve, tuo maršrutu važiuoja kiekvieną rytą, nes veža dukrelę į darželį, eismas nebuvo intensyvus. Jeigu jis įvažiavo į to žmogaus automobilį, tai jis turėjo sustoti ir iškviesti policiją arba prisivyti jį, nes jis važiavo nedideliu greičiu, maksimaliai jo greitis galėjo būti 60 km/val., o dabar jis atsirado po kažkurio laiko nežinia iš kur. Jo automobilis draustas ir techniškai tvarkingas. Jis automobilį vairavo blaivas. Jam nekilo abejonių, nes jei būtų pajutęs kontaktą, tai būtų sustojęs. Kiti vairuotojai jam nesignalizavo ir jo nestabdė.

Savo 2016-03-31 rašytiniame paaiškinime A. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 21).

Nukentėjusysis L. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo vienas link Santariškių Geležinio Vilko gatve antra eismo juosta, nes pirma eismo juosta buvo užimta. Už estakados yra išvažiavimas nuo Moksleivių rūmų iš šalutinio kelio. Jam važiuojant antra eismo juosta pajuto smūgį į galinį dešinį automobilio kampą. Pamatė RENAULT automobilį, kuris staiga per pirmą juostą jį aplenkė ir pavojingai manevruodamas dideliu greičiu nuvažiavo į priekį. Kadangi važiavo antra juosta, jam iš abiejų pusių buvo automobiliai, neturėjo galimybės sustoti. Pradėjo vytis tą automobilį, mirguliuoti jam šviesomis, signalizuoti, bet jokios reakcijos nebuvo. Tada skambino numeriu 112 pranešti policijai, kadangi asmuo į jo signalus nereagavo. Kažkiek fotografavo, filmavo, kiek tai buvo įmanoma. Automobilis RENAULT važiavo greitai, aplenkti negalėjo, pasivyti taip pat buvo sunku. Pasivijo tik tada, kai asmuo sustojo prie vaikų darželio ir sulaukęs asmens pasakė, kas nutiko ir nurodė, kad iškvietė pareigūnus. Tas asmuo pasiuntė jį ant trijų raidžių, nurodė, kad nieko nežino ir kad padarys priešingai, t. y. kad jis bus įvažiavęs į jo automobilį. Tada tas asmuo sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Iš jo išvažiavimo stiliaus buvo galima spręsti, kad žmogus galėjo būti apsvaigęs. Tą patį jis pasakė ir paskambinęs numeriu 112. Policija nereagavo arba neturėjo galimybės greitai privažiuoti. Asmeniui išvažiavus iš darželio jis dar kažkiek pavažiavo paskui, bet tas asmuo pabėgo. Pravažiavo žvyrkeliu, kuris buvo duobėtas, tada privažiavo kelią, kurio pravažiavimas buvo užtvertas pakeliamu užtvaru, tą užtvarą asmuo pakėlė, pravažiavo ir nuleidęs nuvažiavo tolyn. Turi nufilmuotą medžiagą, kaip asmuo važiavo. Jis pajuto smūgį, pažeidimai nežymūs. Po smūgio sustojęs apžiūrėti automobilio nebuvo. Jo automobilis draustas, mašiną sutvarkė, yra serviso sąmata, berods, 600 €, jo automobilis kelių mėnesių senumo. Pretenzijų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neturi. Deklaraciją būtų buvę galima pildyti, jei žmogus nebūtų sakęs, jog nieko nebuvo.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir L. L. 2016-03-22 rašytiniame paaiškinime (b. l. 18).

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Kelių policijoje. Paaiškino, kad gavo pranešimą iš OVS, kad jų lauks pranešėjas, kurio automobilį apgadino ir kaltininkas pasišalino. Nukentėjusysis bandė vytis, bet jam nepavyko. Jie atvyko į sutartą vietą ir pranešėjas papasakojo, kas nutiko. Tikslios įvykio vietos nurodyti negali. Kažkur Soduose kaltininkas pakėlęs pertvarą pasišalino. Berods, nukentėjusysis turėjo vaizdo medžiagą ar nuotraukas, kurios turėtų būti prie bylos. Daugiau detalių nepamena. Teismui paskelbus byloje esantį A. K. 2016-03-22 tarnybinį pranešimą (b. l. 14) liudytojas A. K. patvirtino savo tarnybinį pranešimą, nurodė, kad jį surašė iš nukentėjusiojo žodžių. Jie neieškojo kaltininko, o tik surinko medžiagą, ją perdavė. Kaltininko ieškojo Paieškos skyrius. Nei kaltininko, nei jo automobilio jis nematė.

Iš Policijos registruojamų įvykių registro ataskaitos matyti, kad 2016-03-22, 14.30 val., buvo gautas privataus fizinio asmens, tel. Nr. 37060498230, pranešimas apie tai, kad link Santariškių važiuojant nuo PC „Ozas“ važiuoja galimai neblaivus RENAULT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užkliudė ir apgadino pranešėjo automobilį ???, sujungta su AVPK (b. l. 15).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad automobiliai RENAULT SAFRANE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir JEEP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos patraukti. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad viena eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė yra JEEP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri priklauso L. L., ir kuriai apgadintas užpakalinis bamperis, o kita eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė yra RENAULT SAFRANE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso I. K., o jai padaryti apgadinimai nenurodyti (b. l. 16-17).

2016-03-31 Transporto priemonės (automobilio RENAULT SAFRANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės apžiūros akte Nr. 356, ties grafa „Rasti techniniai defektai ir sugadinimai“ nurodyta, jog apgadintas priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, dešinės pusės žibintas (b. l. 25), o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos sudarytoje fotolentelėje užfiksuota automobilių RENAULT SAFRANE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir JEEP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, automobiliams padaryti apgadinimai ir konstatuota, kad apgadinimų pobūdis ir mechanizmas atitinka (b. l. 24).

Byloje esančiame nukentėjusiojo L. L. pateiktame vaizdo įraše matosi, kaip nukentėjusysis iš savo automobilio JEEP filmuoja automobilį RENAULT SAFRANE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra priekyje. Vaizdo įraše matyti, kaip automobilis RENAULT SAFRANE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiek tiek pavažiuoja atgal, link automobilio JEEP, tada sustoja, kurį laiką stovi vietoje, vėliau pavažiuoja į priekį ir sustoja prie pakeliamo užtvaro, tuomet kurį laiką pastovi, tada matyti, kaip iš automobilio RENAULT SAFRANE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išlipa vyriškis (pagal išvaizdą matyti, kad tai A. K.), ranka pasikelia užtvarą, tada grįžta į savo automobilį, pravažiuoja pakeliamą užtvarą, už jo sustoja, išlipęs iš automobilio ranka nuleidžia užtvarą, atsisėda į automobilį ir nuvažiuoja (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad A. K. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino visiškai.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Teismas pažymi, jog nustatinėjant tokį priežastinį ryšį nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, kurios transporto priemonės vairuotojo pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Nukentėjusiojo L. L., liudytojo – policijos pareigūno A. K. parodymai teismo posėdžio metu bei kiti byloje surinkti, aukščiau aptarti, rašytiniai duomenys, kuriuos teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, patvirtina, kad būtent automobilio RENAULT SAFRANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. K. pažeidė KET 126 punkto, kuriame nurodyta, kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip“, reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė – L. L. priklausantis automobilis JEEP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. duodamas parodymus teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, kad jokio kontakto jis nepajuto, dėl ko ir nesustojo, niekas jam nesignalizavo ir jo nestabdė, tačiau iš esmės paties galėjusio būti kontakto tarp automobilių jis neneigė, kadangi nurodė, kad Geležinio Vilko gatve jis automobiliu RENAULT SAFRANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo, taip pat jis patvirtino, kad bendravo su nukentėjusiuoju L. L. prie darželio, kad L. L. jam pasakė, kad jis Geležinio Vilko gatvėje apgadino L. L. automobilį, be to, patvirtino, kad apžiūrėjęs savo automobilį jis matė ant savo automobilio menkus įbrėžimus, tačiau dėl tokių nedidelių apgadinimų įvykio aplinkybių nesiaiškino, o pasakė L. L., kad skuba ir išvažiavo. Apklaustas teisme nukentėjusysis L. L. nurodė, kad jam važiuojant antra eismo juosta pajuto smūgį į galinį dešinį automobilio kampą ir pamatė RENAULT automobilį, kuris staiga jį aplenkė ir pavojingai manevruodamas dideliu greičiu nuvažiavo į priekį, jo automobiliui buvo padaryti nežymus apgadinimai, automobilis šiuo metu yra suremontuotas. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. K. nurodė, kad paties eismo įvykio jis nematė, taip pat nematė nei kaltininko, nei jo automobilio, tačiau jis patvirtino, kad tarnybinį pranešimą surašė pagal nukentėjusiojo L. L. paaiškinimus. Liudytojas – policijos pareigūnas A. K. bei nukentėjusysis L. L. parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, jie sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, duomenų apie tai, kad minėti asmenys dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti A. K., byloje nėra. Todėl netikėti šių asmenų parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo. Be to, iš 2016-03-31 Transporto priemonės (automobilio RENAULT SAFRANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės apžiūros akto Nr. 3562015-08-19 bei fotolentelės, kur užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai bei automobilių sugretinimas, matyti, kad automobilių RENAULT SAFRANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir JEEP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų pobūdis ir mechanizmas atitinka. Tai, kad už automobilio RENAULT SAFRANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo sėdėjo ir taip atitinkamai eismo įvykį sukėlė A. K., patvirtino teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis L. L., automobilio RENAULT SAFRANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas taip pat yra užfiksuotas ir nukentėjusiojo L. L. pateiktame vaizdo įraše, be to, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje vairavo automobilį RENAULT SAFRANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip jau minėta, neneigė ir pats A. K.. Taigi visuma byloje esančių, aukščiau aptartų įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, pagrindo abejoti šių įrodymų visumos patikimumu teismas nenustatė, tad jų pagrindu pripažįsta įrodytomis tas aplinkybes, kad A. K. 2016-03-22, apie 14:30 val., Geležinio Vilko g. 39, Vilniuje, vairuodamas automobilį RENAULT SAFRANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė atstumo, kliudė priekyje važiuojantį automobilį JEEP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Minėta nustatyta veika A. K. pažeidė KET 126 punkto reikalavimus bei padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei A. K. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz. pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, taip pat LAT 2015-11-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teismo posėdžio metu teigė, kad savo kaltės nepripažįsta, nurodydamas, kad kontakto nepajuto, tačiau byloje esantys įrodymai liudija priešingai. Nukentėjusysis L. L., duodamas parodymus teisme ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad jis pajuto kontaktą, tai yra jam važiuojant antra eismo juosta pajuto smūgį į galinį dešinį automobilio kampą ir matė, jog į jį atsitrenkė automobilis RENAULT, kuris staiga jį aplenkė ir pavojingai manevruodamas dideliu greičiu nuvažiavo į priekį, į mirguliavimą šviesomis, signalizavimą nereagavo. Nors iš fotolentelės matyti, kad automobiliai yra apgadinti nežymiai, ir galbūt kontaktas galėjo būti juntamas nežymiai ar nejuntamas, kaip nurodo A. K., tačiau šiuo atveju tai, ar A. K. jautė ar nejautė automobilių kontaktą jau nebėra taip svarbu, kadangi šiuo atveju svarbios kitos byloje nustatytos aplinkybės. Kaip matyti iš nukentėjusiojo L. L. parodymų, po eismo įvykio jis pasivijo A. K. vairuojamą automobilį RENAULT prie darželio, ir A. K. konkrečiai pasakė, kas nutiko, tai yra, kad jis Geležinio Vilko gatvėje įvažiavo į jo automobilį, tačiau A. K. pasiuntė jį ant trijų raidžių, nurodė, kad nieko nežino, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Šiuos nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas A. K., kuris patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad tarnybinį pranešimą surašė iš nukentėjusiojo žodžių. Nukentėjusiojo pateiktame vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kaip automobilis RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiuoja. Be to, ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. patvirtino, kad jis prie darželio bendravo su nukentėjusiuoju L. L., ir kad pastarasis jam pasakė, kad jis (A. K.) Geležinio Vilko gatvėje įvažiavo į jo mašiną, taip pat neginčijo to, kad jis matė ant savo automobilio apgadinimus, tačiau, kaip pats nurodė, dėl tokių menkų įbrėžimų įvykio aplinkybių nesiaiškino, pasakė L. L., kad skuba, atsiprašė, įsėdo į automobilį ir išvažiavo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. K. pažeidė KET 220 punktą. Pažymėtina, kad šio punkto analizė leidžia padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo likti eismo įvykio vietoje, o ne iš jos nuvažiuoti nepranešęs apie eismo įvykį policijai arba nesutaręs su kitos transporto priemonės savininku ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Pažymėtina, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, kad asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET reikalavimus nekvietė policijos, nors nebuvo susitarta dėl įvykio aplinkybių, iš įvykio vietos pasišalino. Teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad A. K. ne tik, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą, bet ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus. A. K. paaiškinimai, kad jis nejautė jokio kontakto su kitu automobiliu, šiuo atveju reikšmės jo tyčios buvimui ar nebuvimui nebeturi, kadangi pirmą kartą nuvažiavęs iš eismo įvykio vietos jis buvo pasivytas už tam tikro atstumo ir jam akivaizdžiai buvo pasakyta, kad Geležinio Vilko gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu jis apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, tačiau net ir sužinojęs šią informaciją, apžiūrėjęs savo automobilį ir matydamas apgadinimus, jis vis tiek nepaisė KET reikalavimų ir ignoruodamas visus faktus antrą kartą, sąmoningai, pasišalino, nors, turėdamas pakankamai didelę vairavimo patirtį, turėjo suvokti savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir žinoti, kad nesutikdamas dėl eismo įvykio aplinkybių jis turi kviesti policiją. A. K. įvardytos aplinkybės, sąlygojusios antrą pasitraukimą, o būtent, kad ant automobilio buvo menki apgadinimai, kad jis skubėjo, nėra pripažintinos pakankamai svarbiomis, pateisinančiomis KET reikalavimų nesilaikymą. Tokiu būdu A. K. veikoje konstatuotina ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis.

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę - A. K. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį, Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis, jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, į tai, kad A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. K. – anksčiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, šiuo metu turi kelias galiojančias nuobaudas, dirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o A. K. skirtinos baudos, artimesnės ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkiams su ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam sankcijoje numatytam terminui. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus bei jam paskirti:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 40 € (keturiasdešimties eurų) baudą;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 950 € (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 950 € (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis ATPK 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) - 16056538263, ir įmokos kodą (1001).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad jeigu iš jo vairuotojo pažymėjimas nėra paimtas, nutarimui įsiteisėjus jis vairuotojo pažymėjimą privalo atiduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.