- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-11
- Bylos Nr.
- ATP-401-1020/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04806-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria atmestas A. K. prašymas perkvalifikuoti jam paskirtą administracinį teisės pažeidimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu A. K. pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje padarymą ir nubaustas subendrinta 950 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. A. K. atstovas Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuris 2016 m. liepos 29 d. nutartimi atmestas.
Šalies argumentai
2017 m. kovo 20 d. A. K. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimo ir švelnesnės administracinės atsakomybės skyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-6297-891/2016, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi A. K. prašymas buvo atmestas, kadangi nebuvo nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatyme (toliau – Įstatymas) numatytų pagrindų perkvalifikuoti A. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą. A. K. atskiruoju skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 2017 m. kovo 22 d. nutarties panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi netenkino A. K. atskirojo skundo ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį.
2017 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme dar kartą gautas A. K. prašymas perkvalifikuoti administracinį teisės pažeidimą į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir paskirti baudą ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atsisakė priimti A. K. prašymą ir nurodė, kad A. K. savo reikalavimus grindžia iš esmės tais pačiais pagrindais ir motyvais, kuriuos buvo nurodęs anksčiau teismui pateiktame analogiškame prašyme (2017 m. kovo 20 d.), kurio netenkino nei apylinkės, nei apygardos teismas. Teismas pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), o naujausioje LAT praktikoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas, patvirtindamas naują ANK, nustatė ir ANK įgyvendinimo tvarkos ir jo atgalinio veikimo galios taisykles, taip pat, jog priimdamas naują įstatymą, ANK 3 straipsnio 2 dalies normų kontekste, įstatymų leidėjas nenumatė neriboto jo nuostatų atgalinio veikimo.
2017 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teisme gautas A. K. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties. Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas priimti nagrinėti 2017 m. gegužės 15 d. prašymą, buvo šališkas, nes tos pačios sudėties teismas nagrinėjo 2017 m. kovo 20 d. pareiškėjo prašymą. Dėl šios priežasties, anot apelianto, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, apylinkės teismo teisėjas privalėjo nusišalinti nuo 2017 m. gegužės 15 d. prašymo nagrinėjimo. Teigiama, kad 2017 m. gegužės 18 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes ją priimant egzistavo išankstinis nusistatymas. A. K. skunde taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neaptarti prašyme naujai pateikti bylai reikšmingi argumentai, todėl prašymo nenagrinėjimas yra nepagrįstas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ANK nuostatos nedraudžia pakartotinai kreiptis į teismą net ir su analogišku prašymu, tačiau nurodo, kad jo pateikti prašymai nebuvo analogiški. Skunde teigiama, kad teismas nenagrinėjo pakartotinai pateiktame prašyme iškelto Įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimo bei nepasisakė dėl prašyme nurodytos aukštesnės instancijos teismo nutarties. A. K. prašo panaikinti 2017 m. gegužės 18 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartį ir priimti nagrinėti 2017 m. gegužės 15 d. prašymą.
Motyvuojamoji dalis
A. K. atskirasis skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad A. K. prašymas dėl administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimo ir paskirtos nuobaudos sušvelninimo byloje jau buvo sprendžiamas. Tuo klausimu pasisakė tiek bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas (2017 m. kovo 22 d. nutartis), tiek A. K. skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas. Pastebėtina, kad 2017 m. balandžio 27 d. nutartyje jau buvo pasisakyta, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neskundžiama, taigi šios teismo sprendimas dėl administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimo ir paskirtos nuobaudos sušvelninimo byloje buvo galutinis ir neskundžiamas. Tai reiškia, kad pakartotinis ir neribotas tokio klausimo svarstymas teisme negalimas. Pakartotinio prašymo ar skundo teikimas ir tokio skundo nagrinėjimas sudaro prielaidas kurti teisinės sistemos nestabilumą. Todėl tiek baudžiamojo proceso įstatymo, tiek administracinio nusižengimo kodekso nuostatos iš esmės draudžia to paties asmens ir tuo pačiu pagrindu paduodamų pakartotinių procesinių dokumentų nagrinėjimą (pavyzdžiui, tai tiesiogiai nurodo BPK 102 straipsnio 2 dalis, 215 straipsnio 4 dalis, 363 straipsnio 5 dalis, 367 straipsnio 5 dalis, 374 straipsnio 2 dalis, ANK 659 straipsnio 2 dalis ir kt.) bei numato nuoseklią instancinę prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką.
Skundžiama nutartimi buvo laikomasi tokios įstatymų leidėjo valios ir atitinkamos teismų praktikos. Priešingu atveju būtų sukurtas precedentas pagal kurį: asmuo gali reikalauti jo prašymą nagrinėti neribotą skaičių kartų, kol bus pasiektas pageidaujamas rezultatas ir pan. Toks teisės aiškinimas aiškiai negalimas, todėl pakartotiniai prašymai ir skundai, net jei kai kurie tokių prašymų ar skundų argumentai keičiasi, teismų praktikoje gražinami nenagrinėti (pvz. tokio procesinio sprendimo priėmimą tiesiogiai numato BPK 372 straipsnio 1 dalis, ANK 659 straipsnio 2 dalis). Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas nebuvo šališkas, jis priėmė tokį teisinį sprendimą, kokio reikalauja įstatymų leidėjas ir teismų praktika.
Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti A. K. pakartotinį prašymą, yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. K. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.