Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „Titano ranga“ atstovui advokatui V. Zulonui, atsakovo RUAB Sanda atstovui A. R., neatvykus trečiųjų asmenų: E. A. projektavimo firma, UAB AN44, UAB Systems & Soliutions, UAB Baltic steel ir UAB Lumingas atstovams, teismo šaukimai ir pranešimas įteikti tinkamai, nedalyvavimas procese nelaikytinas dėl svarbios priežasties, todėl byla nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Titano ranga“ ieškinį atsakovui RUAB Sanda dėl darbų kainos sumažinimo ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys: E. A. projektavimo firma, UAB AN44, UAB Systems & Soliutions, UAB Baltic steel ir UAB Lumingas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Manant, kad šalto ir karšto vandentiekio vamzdyną prekybos centre, esančiame Klaipėdoje, H. Manto g. 22, Atsakovas įrengė netinkamai (sumontavo nekokybiškus vamzdžius), iš karšto vandentiekio vamzdžio prie ašių 6 ir F susikirtimo buvo paimtas vamzdžio gabalas (diametras 60 mm, sienelės storis 3,5 mm) ir pateiktas ekspertui L. U. (statinio projekto ekspertizės dalies vadovas ir ypatingo statinio dalinės ekspertizės vadovas, kvalifikacijos atestato Nr. 17803), prašant nustatyti, ar minėtame pastate sumontuoti vandentiekio vamzdynai atitinka galiojančius reikalavimus ir kokybės standartus. 2012-05-22 ekspertas L. U. atliko ekspertizę (ekspertizės aktas), kurios metu nustatė, kad jam pateikto karšto vandentiekio vamzdžio gabalo vidiniame paviršiuje yra korozijos požymių, vietomis yra susidarę iškorėję korozijos produktų kauburiai, vidinis paviršius yra paveiktas išplitusios židininės korozijos nuo pradinės iki kiauryminės, vamzdžių cinko dangos sluoksnio storis 47 - 54 mm. Be to, ekspertas nustatė, kad pagal statybos darbų žurnalą (pagal statybos darbų žurnalo ištrauką), vandentiekio vamzdynai buvo montuojami 2008 m. gruodžio mėn. - 2009 m. sausio mėn., o vamzdžių atitikties deklaracija Nr. 398-2009 buvo išduota tik 2009-03-13, todėl ekspertas padarė išvadą, kad ši deklaracija yra nesusijusi su Atsakovo sumontuotais šalto ir karšto vandentiekio vamzdynais. Anot eksperto, objekte sumontuoti vamzdynai pradėjo rūdyti iš vidaus, o tokio rūdijimo priežastis yra nekokybiškas vamzdžio vidaus cinko sluoksnis. Be to, sumontuotiems vandentiekio vamzdynams nepateikta atitikties deklaracija. Tokiu būdu ekspertas L. U. padarė išvadą, kad, siekiant pašalinti šalto ir karšto vandens vamzdyno defektus (nuolatinį rūdijimą, nesandarumą ir vandens prabėgimus), būtina demontuoti esamus vandentiekio vamzdžius ir įrengti vandentiekį iš vamzdžių, turinčių atitikties sertifikatą. Pagal UAB ,,Sistela“ sudarytus rinkos kainų rinkinius ir programinę įrangą darbų ir medžiagų, reikalingų pašalinti nustatytus defektus vertė yra 77 978,00 (septyniasdešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt aštuoni) litai.

Kadangi Atsakovas šalinti trūkumų savo jėgomis nepradėjo, pašalinti trūkumus, t. y. demontuoti esamus prekybos centro, esančio Klaipėdoje, H. Manto g. 22, šalto ir karšto vandentiekio vamzdžius ir įrengti vandentiekį iš vamzdžių, turinčių atitikties sertifikatą, Ieškovui tektų savo sąskaita, o vėliau liktų kreiptis į Atsakovą patirtų išlaidų atlyginimo. Tačiau Atsakovo atliktų darbų trūkumai yra pakankamai dideli, t. y. būtina demontuoti ir pakeisti naujais visus prekybos centro, esančio Klaipėdoje, H. Manto g. 22, šalto ir karšto vandentiekio vamzdžius, todėl tokiems trūkumams pašalinti reikia gan daug laiko, dėl ko Ieškovas prarastų galimybę apginti savo pažeistas teises bei prisiteisti trūkumų šalinimo išlaidas suėjus sutrumpintam 6 (šešių) mėnesių ieškinio senaties terminui, numatytam Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Dėl šios priežasties ieškovas daro išvadą, kad jo pažeistos teisės būtų tinkamiau apgintos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu būdu, t. y. išlaidų trūkumams pašalinti suma (77 978,00 Lt), kurią ekspertizės akte nurodė ekspertas L. U., sumažinus Atsakovo atliktų statybos darbų kainą. T. I. teisių gynimo būdas nepažeistų ir Atsakovų interesų, kadangi Atsakovas savo noru pašalinti statybos darbų trūkumų neketina (vengia), todėl abiem atvejais Atsakovas patirtų iš esmės vienodo dydžio išlaidas, t. y. Atsakovo kompensuotinos trūkumų šalinimo išlaidos būtų lygios sumai, kuria prašoma sumažinti Atsakovo atliktų statybos darbų kainą.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas užsakovo reikalavimas sumažinti darbų kainą yra susijęs su rangos sutarties pakeitimu, t. y., reiškiant Teismui reikalavimą sumažinti darbų kainą, taip pat turi būti reiškiamas reikalavimas dėl sutarties, pagal kurią buvo atlikti rangos darbai, pakeitimo. Sutarties pakeitimo sąlygos ir tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.223 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista Teismo sprendimu tik tuo atveju, jeigu kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį arba kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. To paties straipsnio 3 dalyje teigiama, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovas daro išvadą, kad speciali rangos sutarties pakeitimo tvarka ir yra numatyta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuomet užsakovas turi teisę Teismui reikšti reikalavimą sumažinti atliktų darbų kainą. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad šiuo atveju netaikytinas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas užsakovui pateikti pasiūlymą pakeisti sutartį, o tik po to, kuomet gaunamas neigiamas atsakymas arba per trisdešimt dienų negautas joks atsakymas, reikšti ieškinį Teisme. Kitaip tariant, teisė reikšti ieškinį dėl darbų kainos sumažinimo įgyjama iš karto ir naudotis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka Ieškovui nereikia.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, protingumo, sąžiningumo, teisingumo bei sutarčių vykdymo principus, ieškovas daro išvadą, kad 2008-04-07 maksimaliai garantuotos kainos subrangos sutartis Nr. 14/08-S keistina nustatant mažesnę rangos darbų kainą, lygią šioje sutartyje nustatytos rangos darbų kainos ir eksperto L. U. nustatytų Atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų skirtumui, t. y. 3 407 022,00 (trims milijonams keturiems šimtams septyniems tūkstančiams dvidešimt dviem) litams. Sumažinus darbų kainą ir pakeitus sutartį, Atsakovui sumokėta suma, viršijanti sumažintą kainą, t. y. 77 978,00 (septyniasdešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt aštuoni) litai, iš Atsakovo priteistina Ieškovo naudai kaip gauta be pagrindo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.237 straipsnis). Tokiu būdu 2008-04-07 maksimaliai garantuotos kainos subrangos sutarties Nr. 14/08-S 2.1 punkto 2 dalis išdėstytina taip: „Numatytų statybos rangos darbų kaina yra 3 407 022,00 Lt (trys milijonai keturi šimtai septyni tūkstančiai dvidešimt du litai) su PVM“.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Kaip jau buvo minėta, siekdamas nustatyti Atsakovo įrengto šalto ir karšto vandentiekio vamzdyno prekybos centre, esančiame Klaipėdoje, H. Manto g. 22, trūkumus bei jų šalinimo išlaidas, Ieškovas kreipėsi į ekspertą L. U., kuris atliko ekspertizę ir pateikė ekspertizės aktą. Už ekspertizės atlikimą ekspertui L. U. Ieškovas sumokėjo 3 000,00 (tris tūkstančius) litų (2012-01-18 ekspertizės rangos sutarties Nr. 2012-01- 18/1, 2012-05-22 PVM sąskaitos - faktūros LU Nr. 375, 2012-05-22 darbų perdavimo - priėmimo aktas, 2012-01-19 mokėjimo nurodymo Nr. 5965, 2012-06-13 mokėjimo nurodymo Nr. 28). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6249 straipsnio 4 dalies 2 punktą, šios išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su Atsakovo civilinės atsakomybės ir Ieškovo patirtos žalos (trūkumų atsiradimo priežasčių ir jų šalinimo išlaidų) įvertinimu, todėl, ieškinio patenkinimo atveju, priteistinos iš Atsakovo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Tokiu būdu Atsakovas turėtų sumokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys - už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys - bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Nors Atsakovui yra iškelta restruktūrizavimo byla, ieškinys nagrinėjamoje byloje nėra reiškiamas restruktūrizavimo byloje (nuo 2011-10-01 pakeistos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 166 straipsnio 2 dalies nuostatos). Tačiau, iš aukščiau išdėstytų teisės normų ieškovas daro išvadą, kad įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į tai, jog teisminio ginčo išsprendimas kreditoriaus naudai negarantuos jam priteistų sumų (įskaitant ir patirtų bylinėjimosi išlaidų) realaus atgavimo iš bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo atsakovo, įtvirtino įstatyminę galimybę eliminuoti bent jau tokio kreditoriaus bylinėjimosi išlaidas, patiriamas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo leidėjas suteikė galimybę visiems kreditoriams (nepriklausomai nuo bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo momento) nepatirti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu. Taigi, aukščiau minėtomis teisės normomis yra įgyvendinamas vienas iš esminių bankroto bei restruktūrizavimo proceso principų - visų kreditorių lygiateisiškumas. Dėl šių priežasčių ieškovas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktų pagrindu.

2. Sumažinti pagal 2008-04-07 maksimaliai garantuotos kainos subrangos sutartį Nr. 14/08-S Atsakovo atliktų statybos rangos darbų kainą nuo 3 485 000,00 (trijų milijonų keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių tūkstančių) litų iki 3 407 022,00 (trijų milijonų keturių šimtų septynių tūkstančių dvidešimt dviejų) litų ir iš Atsakovo priteisti kainos skirtumą, sudarantį 77 978,00 (septyniasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis) litus.

4. Priteisti iš Atsakovo 3 000,00 (tris tūkstančius) litų, Ieškovo sumokėtų ekspertui L. U. už ekspertizės atlikimą.

5. Priteisti iš Atsakovo 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Priteisti iš Atsakovo išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

7. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio reikalavimų ribose areštuoti Atsakovui, restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Sanda“, priklausantį ilgalaikį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą o šio nesant, ar esant nepakankamai - Atsakovo pinigines lėšas, esančias a/s Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, ir/ar įmonės kasoje.

Subrangos sutarties dalykas (ž.s. 1.1 p) patvirtina, kad tarp Ieškovo ir Atsakovo susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, nes Atsakovas, būdamas sutarties šalimi rangovu, įsipareigojo pagal Ieškovo užduotį atlikti inžinerinių tinklų statybos (montavimo) darbus, o Ieškovas - sudaryti būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir už jį sumokėti sutartimi sulygtą kainą (CK 6. 681 str). Sutartiniuose santykiuose Ieškovas veikė ne kaip užsakovas, bet kaip generalinis rangovas.

Atsakovas atliko ir perdavė Subrangos sutartimi sulygtus darbus 2008 m gruodžio - 2009 m balandžio mėnesiais, o Ieškovas už darbų rezultatą sumokėjo darbų kainą. Atsakovas atliktiems darbams suteikė 5 metų garantiją, paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ) - 10 metų garantija, tyčia paslėptiems defektams - 20 metų garantiją (ž.s, 5.5 p). Ieškovas ieškinio dalyką grindžia tuo, jog Atsakovas sumontavo nekokybiškus šalto ir karšto vandens vandentiekio vamzdžius prekybos centre, esančiame Herkaus g. 22, Klaipėdoje. Šiems darbams yra suteikta 5 metų garantija. Analogiškas garantinis terminas nustatytas ir CK 6. 698 str 1 d. rangovas atsako už defektus, jeigu defektai buvo nustatyti per penkerius metus. Todėl tiek įstatymu, ties Subrangos sutartimi Atsakovas prisiėmė įsipareigojimą per visą garantinį laikotarpį užtikrinti, kad perduotas darbų rezultatas bus tinkamas naudoti penkerius metus (CK 6.697 str. 1d.).

Atsakovas darbus objekte atliko naudodamas savo medžiagas ir savo darbo priemones (ž.s. 1.2 p). CK 6.647 str. 2 d. teisės norma nustato, kad rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę. Sistemiškai aiškinant minimas teisės normas, rangovas yra atsakingas už atliktų statybos darbų atitikimą reikalavimams, numatytiems normatyviniuose statybos dokumentuose, reikalavimams, numatytiems sutartyje (CK 6.684 str. 1d.).

Pagal CK 6.256 str. 4 d. tais atvejais, kai sutartinę prievolę netinkamai įvykdo įmonė, tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolę netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Sutinkamai su šia norma, sutinkamai, kad pagal Subrangos sutartį nurodytų darbų atlikimas yra Atsakovo verslas - Atsakovo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų netinkamą įvykdymą yra be kaltės, jei įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Tačiau pažymėtina, kad ši griežta, t.y. be kaltės, atsakomybė taikytina atsižvelgiant į CK 6.697 str. 3 dalies nuostatas. CK 6. 697 str. 1 dalyje nustatyta įstatyminė rangovo darbų kokybės garantija, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto netinkamo naudojimo ar užsakovo ar jo dalių pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Ši įstatymo norma įvardija sąlygas, šalinančias rangovo atsakomybę.

Ieškovas teigia, kad Atsakovas sumontavo nekokybiškus vamzdžius ir teigia, kad objekte sumontuoti vamzdynai pradėjo rūdyti iš vidaus, o tokio rūdijimo priežastis - nekokybiškas vamzdžio vidaus cinko sluoksnis. Be to, sumontuotiems vandentiekio vamzdynams nepateikta atitikties deklaracija, todėl siekiant pašalinti šalto ir karšto vandens vamzdyno defektus, būtina demontuoti esamus vandentiekio vamzdžius ir įrengti vandentiekį iš vamzdžių, turinčių atitikties sertifikatą. Ieškovas taip teigdamas remiasi ekspertizės aktu.

Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertizei pateiktas karšto vandentiekio T4 vamzdžių išpjautas gabalas ( ekspertizės akto 1.4 p). Todėl ir eksperto išvada pateikta tik dėl karšto vandens vandentiekio vamzdžių. Ieškovas teigia, jog nekokybiškas yra ir šalto vandens vamzdynas, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikta.

Ekspertas teigia, kad objekte sumontuoti vandentiekio vamzdynai pradėjo rūdyti iš vidaus ir šio rūdijimo priežastis - nekokybiškas vamzdžio vidaus cinko sluoksnis. Motyvų kodėl rūdija, kokia korozijos atsiradimo priežastis, nepateikta. LR Teismo ekspertizės įstatymas (2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1161, Vilnius) nustato ekspertizės akto turiniui keliamus reikalavimus ir vienas iš jų - akto tiriamojoje dalyje nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas (2 str. ). Kaip matyti iš pateikto ekspertizės akto, nesant nurodytų atliktų tyrimų, jų metu naudotų metodų, priemonių, nesant gautų rezultatų motyvuoto įvertinimo, teigtina, kad ekspertizės aktas neatitinka įstatymo nuostatų, yra nepagrįstas. Todėl visiškai nepagrįstai ieškovas teigia, kad vamzdžio rūdijimo priežastis - nekokybiškas vamzdžio vidaus cinko sluoksnis, nes vamzdžio rūdijimo priežastis gali būti visiškai nesusijusi su esama vamzdžio cinko sluoksnio kokybe. Taip pat ieškovas sieja vamzdžių nekokybiškumą su atitikties sertifikato nebuvimu. Pažymėtina, jog atitikties sertifikato nebuvimas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad vamzdžiai nekokybiški.

Ieškovas prašydamas sumažinti darbų kainą naudojasi CK 6.665 str. 1d. 2p. nurodytu teisės gynimo būdu. Darbų kainos dydį, t.y. 77 978,00 Lt, nurodo pagal pateiktą Lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2011 metų spalio mėnesio kainas. Lokalinė sąmata sudaryta, vadovaujantis UAB ,,Sistela“ sudarytais rinkos kainų rinkiniais ir programine įranga (taip nurodyta ekspertizės akte bei ieškinyje), tačiau šioje sąmatoje pateiktas tik orientacinis darbų kainų lygis (taip nurodyta ir ekspertizės akte), kuris nepatvirtina faktiškos, šioje situacijoje būtinos, darbų kainos. Ieškovas teigia, kad nekokybiški yra tiek šalto, tiek karšto vandens vamzdžiai ir nurodo, jog būtina juos keisti, tačiau byloje yra duomenys, jog nekokybiški galimai yra tik karšto vandens vamzdžiai, todėl darbų kainos paskaičiavimas už šalto ir karšto vandens vandentiekio keitimą vertintinas yra nepagrįstas, neteisėtas. Be to, nėra duomenų apie tai, jog sąmata yra sudaryta asmens, turinčio teisę tokias sąmatas sudarinėti. Pažymėtina, jog Atsakovas objekte naudotas medžiagas įsigijo iš bendrovių:

UAB ,,Systems&Solutions“, įm. k. 245235510, buv. Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Architektų g. 152;

UAB ,,Baltic stele“, įm. k. 300075244, buv. Klaipėdos m. Šaulių g. 23;

UAB ,,Lumingas“, įm. k. 126221875, buv. Vilniaus m sav., Vilniaus m., Žygio g. 93-36;

Teismui patenkinus ieškovo reikalavimą ir Atsakovui įvykdžius teismo sprendimą, Atsakovas įgytų regreso teisę į šias įmones, todėl neabejotinai darytina išvada, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms. Todėl Atsakovas, vadovaudamasis CPK 47 str. 1d. teismo prašė įtraukti dalyvauti šioje byloje šias tris bendroves trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų Atsakovo pusėje.

Įvertinus tai, jog kituose statybos objektuose, kuriuose darbus yra atlikęs Atsakovas ir objektuose naudojęs analogiškas medžiagas, tokios problemos kaip vamzdžių korozija nėra. Atsakovas daro išvadą, jog galima karšto vandens vamzdžių korozijos priežastimi yra netinkamas vidaus inžinerinių tinklų (karšto vandens vamzdyno) eksploatavimas (galimai dėl netinkamos temperatūros vandens į vamzdžius tiekimo, laikymo; netinkamos vandens cheminės sudėties). Korozijos priežastimi gali būti ir vamzdyne tekančios klaidžiojančios srovės, kurių šaltiniai gali būti įvairi elektros Įranga. Šioms priežastims nustatyti yra reikalingos specialios žinios, todėl byloje, vadovaujantis CPK 179 str ir CPK 212 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, svarstytinas ekspertizės skyrimo klausimas. Pagal CPK 178 str ir CK 6.697 str. 3d. tokias aplinkybes įrodinėja rangovas. Ekspertizės skyrimas, Atsakovas mano, tikslingesnis ir ekspertizė tikslesnė byloje surinkus papildomus duomenis, gavus atsiliepimus bei papildomus duomenis iš trečiųjų asmenų, kuriuos Atsakovas prašo įtraukti į bylą, todėl šis klausimas svarstytinas bylos eigoje.

Taip pat pažymėtina, kad CK 6. 223 str. 2 d. nustato, kad vienos iš sutarties šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu. To paties straipsnio 3 d. nustato imperatyvą, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per 30 d. negautas atsakymas į pasiūlymą. CK 6.665 str. 1d. 2 p. suteikia teisę reikalauti sumažinti darbų kainą, jei yra CK 6.665 str. 1d. nurodytos sąlygos. Vadovaujantis CK 1.9 str. 1 d. ir sistemiškai aiškinant ir taikant teisės normas šios normos ( CK 6.223 str. 3d. ir CK 6.665 str. 1d. 2p.) taikytinos kartu, todėl laikytina, kad ieškovas pažeidė CK 6.223 str. 3d. pareigą ir neįgyvendino įstatyme nustatytos ikiteisminio ginčo sprendimo procedūros, todėl taikytina CPK 296 str., 297 str. pasekmė - ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Šioje bylos stadijoje Atsakovas nepageidauja pateikti taikos sutarties.

Su pareikštu ieškiniu nesutinkame, manome, jog jis neteisėtas ir nepagristas, jame keliami reikalavimai neatitinka teisės normų reikalavimų, todėl prašome ji atmesti.

Iš dokumentų matyti, jog „Maksimaliai garantuotos kainos subrangos sutartis Nr. 14/08-S buvo sudaryta tarp UAB „NCC titanas“ ir UAB „Sanda“. UAB „Baltic steel“ rangos teisiniuose santykiuose nedalyvavo, o tik pardavė UAB ,,Sanda“ užsakymu jos pageidautus vamzdžius. Tokiu būdu, tarp UAB „Baltic steel“ ir UAB „Sanda“ susiklostė ne rangos, o pirkimo - pardavimo teisimai santykiai. UAB „Baltic steel“ nežinojo ir neprivalėjo žinoti, kokiam objektui ir kokiam panaudojimui iš jos įsigyjami vamzdžiai, nes kaip buvo minėta, rangos teisiniuose santykiuose nedalyvavo. Patys cinkuoti vamzdžiai, kuriuos iš trečiojo asmens įsigijo UAB „Sanda“, savo technologinėmis savybėmis tinka naudoti šalto vandens tiekimui. Naudojant šilto ir karšto vandens sistemose, korozijai atsirasti didžiausią įtaką turi vandens cheminė sudėtis (ypač minkštas vanduo) bei temperatūra, slėgis, tekėjimo greitis. Visas šias aplinkybes žinoti privalo darbo projekto rengėjas, kaip nurodyta atsakovo atsiliepime, E. A. projektavimo firma, kuri taip pat įtraukta trečiuoju asmeniu, kadangi ginčas kilo dėl darbo projekte nurodytų įrengimų, medžiagų, gaminių ir jų praktinio pritaikymo. Todėl UAB „Baltic Steel“ nėra atsakingi už neteisingą produkcijos panaudojimą ir projektuotojų sprendimus, projektuojant karšto vandens tiekimo sistemas. Prieš montuojant vamzdžius, būtina ištirti vandens kokybę, kadangi nuo jos priklauso cinkuotų plieno vamzdžių naudojimas karšto vandens tiekimo sistemose.

Atsižvelgiant į tai, jog vamzdžių korozijos priežastimi buvo netinkamai ištirtas vanduo, cirkuliuojantis vamzdžiuose bei netinkamai atliktas darbo projektas, o ne rangos veiksmai, kuriuos atliko atsakovas, ieškinys pareikštas ne už žalą atsakingam subjektui bei turėtų būti atmestas.

Pažymėtina ir tai, jog LR CK 6.698 str. 1 d. imperatyviai nurodytas baigtinis subjektų ratas, kurie atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas. UAB „Baltic Steel“ nėra nei vienas iš minėtų subjektų, todėl negali atsakyti už objekto defektus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pretenzijos dėl daiktų kokybės yra pareikštos praleidus įstatymo nustatytą terminą, LR CK 6.338 str. 2 d. dispozicijoje įtvirtinta nuostata, jog „kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trukumų pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos“. Taip pat ir dėl šios priežasties UAB „Baltic steel“ regreso tvarka nebegalėtų būti traukiamas atsakomybėn.

Taigi, remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 142 str., šis trečiasis asmuo teismo, prašė:

1. atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą.

2. priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo E. A. firma irgi pateikė teismui atsiliepimą nurodydama, kad neturi ką pareikšti kodėl objekte buvo sumontuoti nekokybiški vandentiekio vamzdžiai. Nori tik pabrėžti, kad projekte numatytas sertifikuotų vamzdynų įrengimas. Šis trečiasis asmuo taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų atsiliepime išdėstytiems motyvams pagrįsti.

Ieškovo pretenzijos nepagrįstos.

UAB „Systems&Solutions“ (perėmusi prekybos tinklo „Karmada“ veiklą) prekiauja garsiausių Europos bei Lietuvos gamintojų produkcija: santechnikos, šildymo, nuotekų sistemų įranga. UAB „Systems&Solutions“ ir atsakovą RUAB „Sanda“ sieja pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai. Tarp šių juridinių asmenų yra sudaryta 2003-09-03 Sutartis Nr. 2003/286 bei 2004-05-10 1 Priedas prie Sutarties Nr. 2003/286. Šių sutarčių pagrindu UAB „Systems&Solutions“ įsipareigojo tiekti, o RUAB „Sanda“ įsipareigojo priimti ir apmokėti už prekes, patiektas pagal konkretų išankstinį užsakymą.

Dėl vamzdžių kokybės.

UAB „Systems&Solutions“ gavo UAB „Sanda“ 2012-08-30 raštą Nr. 3.5-110 „Dėl trūkumų pašalinimo“, kuriuo informuojama esant pretenzijų dėl vamzdžių kokybės bei prašoma atlyginti nuostolius arba padėti įrodyti, kad vamzdynai yra kokybiški. Prie šio rašto atsakovas pridėjo jam išrašytų sąskaitų faktūrų kopijas, iš kurių matyti, kad RUAB „Sanda“ iš trečiojo asmens pirko čekiškus plieninius cinkuotus vamzdžius.

Atsakovui parduotus vamzdžius UAB „Systems&Solutions“ įgijo tiesiogiai iš jų gamintojo LM STEEL servis CZ s.r.o. (Čekija). Trečiasis asmuo šio gamintojo vamzdžiais prekiauja jau ilgą laiką, vamzdžių parduota labai daug. Per tą laiką UAB „Systems&Solutions“ nėra gavęs jokių pretenzijų dėl vamzdžių vidaus cinko sluoksnio kokybės, šioje byloje nagrinėjama pretenzija - pirmoji. Susisiekęs su šių vamzdžių gamintoju iš jo gavo analogišką informaciją - jog iki šiol gamintojas taip pat nebuvo gavęs nė vienos pretenzijos dėl vamzdžio vidaus korozijos, tokio tipo nusiskundimą girdi pirmą kartą.

Dėl ekspertizės akto.

Didelių abejonių kelia ir ieškovo samdyto eksperto išvados. Ieškovas 2012-01-18 Ekspertizės rangos sutartį Nr. 2012-01-18/1 sudarė be UAB „Systems&Solutions“ žinios ir sutikimo. Nėra duomenų, kad ir atsakovas būtų dalyvavęs šiame procese. Ekspertą ieškovas pasirinko taip pat vienašališkai. Mėginys ekspertizei buvo paimtas suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant. Ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizei buvo pateiktas karšto vandentiekio vamzdžių gabalas, tačiau kas ir kada konkrečiai jį paėmė ir pateikė ekspertui, kokie konkretūs asmenys dalyvavo poėmyje, nenurodyta. Vien šios ekspertizės organizavimo aplinkybės kelia abejonių jos objektyvumu.

Ieškovo pateiktoje ekspertizės išvadoje nurodoma, kad „Objekte sumontuoti vandentiekio vamzdžiai pradėjo rūdyti iš vidaus. Šio rūdijimo priežastis yra nekokybiškas vamzdžio vidaus cinko sluoksnis“. Tačiau ekspertizės akte nėra nurodyta kuo remdamasis ekspertas padarė tokią išvadą. Taigi, eksperto išvada nepagrįsta.

Nors ieškovas savo ieškinį grindžia CK 6.665 str. 1 d. 2 p., numatančiu galimybę atitinkamai sumažinti darbų kainą, tačiau iš esmės jis pageidauja apskritai nemokėti atsakovui už jo atliktus karšto ir šalto vandens vamzdynų įrengimo Objekte darbus ir siekia gauti kompensaciją galimų išlaidų, susijusių su atsakovo įrengto vamzdyno demontavimu bei naujo įrengimu pagal eksperto sudarytą lokalinę sąmatą. Tirdamas šiuos ieškovo reikalavimus, teismas turėtų vertinti trūkumų mastą ir jų reikšmę. Šiuo tikslu ieškovo pateiktas Ekspertizės aktas neatsako į keliamus klausimus ir neįrodo ieškovo pozicijos. Ekspertas pateikė išvadą, jog defektams ištaisyti reikalinga demontuoti visus esamus vandentiekio vamzdžius, tačiau kuo remiantis padarė tokią išvadą, nenurodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės metu net nebuvo tiriamas vamzdžių Objekte pažeidimo mastas. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas, reaguodamas į pretenzijas, pakeisdavo problemines vamzdyno atkarpas. Taigi nėra žinoma, kiek konkrečiai probleminių vietų Objekte yra likę, todėl reikalavimo pakeisti visą vamzdyną tenkinimas pažeis abiejų bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ieškovas tuo siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita.

Ekspertas neteisingai vertina trečiojo asmens išduotą Atitikties deklaraciją Nr. 398-2009, nes šiuo dokumentu yra patvirtinama atitiktis techninių specifikacijų reikalavimams visos LM STEEL servis CZ s.r.o. gaminamos ir UAB „Systems&Solutions“ (UAB „Karmada“) platinamos produkcijos pavadinimu „cinkuoti vamzdžiai 0 15-114 mm“, nepriklausomai nuo šios deklaracijos išrašymo datos. Jeigu būtų kokių nors deklaracijos galiojimo apribojimų laike, jie būtų nurodyti pačiame dokumente, kaip tai numato STR 1.03.02:2002 ,,Statybos produktų atitikties deklaravimas“ 9.9. punktas. Pabrėžtina, kad atitikties deklaracija yra pagrįsta gaminamos produkcijos kaip visumos tyrimais, bandymais, įvertinimu, nuolatine gamybos kontrolės sistema bei deklaruoja patį gaminamos produkcijos kokybės egzistavimo faktą, nepriklausomai nuo deklaracijos apie tai išdavimo ar joje minimos produkcijos konkretaus vieneto (pvz. atsakovui parduoto vamzdžio) pagaminimo ir/ar pardavimo datos. ES Tarybos direktyvos 1988 m. gruodžio 21 d. „Dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo“ 89/106/EEB, kuria grindžiami nacionaliniai teisės aktai, III priedo, 4.3. punkte, numatančiame EB atitikties deklaracijų turinį, apskritai nėra numatyta nurodyti deklaracijos išdavimo datos. Taigi aptariama atitikties deklaracija yra išduota visai nurodyto gamintojo nurodytai produkcijai, kuria trečiasis asmuo prekiavo/prekiauja/prekiaus, be jokių galiojimo laike apribojimų. Todėl eksperto išvada, jog Objekte sumontuotiems vamzdžiams nėra pateikta atitikties deklaracija, yra visiškai nepagrįsta. Kita vertu, ieškovas byloje neįrodinėja, bei jo samdytas ekspertas nenustatė, kad Objekte sumontuoti vamzdžiai neatitinka kokių nors konkrečių techninių specifikacijų reikalavimų. Vamzdžių kokybę liudija gamintojo pateiktos vamzdžių Bandymų ataskaitos.

Dėl senaties.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vamzdžių gamintojas LM STEEL servis CZ s.r.o savo gaminamai produkcijai suteikia 6 mėnesių kokybės garantijos terminą. Apie tai liudija gamintojo 2012-09-14 raštas. Gavęs atsakovo pretenziją, trečiasis asmuo apie galimą draudiminį įvykį nedelsiant informavo savo draudimo bendrovę. „If P&C Insurance AS filialas“ 2012-10-01 Pranešimu Nr. IF/BC/0000267, be kita ko, informavo, kad „pagal vamzdžių gamintojo pateiktą informaciją, vamzdžiams taikomas 6 mėnesių garantijos terminas. Kadangi pretenzijos reiškiamos garantiniam terminui pasibaigus, t.y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, Draudėjas neprivalo prisiimti atsakomybės už galimus daikto trūkumus“. Esant tokioms aplinkybėms, trečiasis asmuo taip pat neturi pareigos atsakyti už parduoto daikto trūkumus nes pretenzijos reiškiamos garantijos terminui pasibaigus.

Kadangi UAB „Titano ranga“ ieškinio reikalavimai susiję ne dėl statybos darbų kokybės, o dėl vykdant statybos darbus panaudotų medžiagų (vamzdžių) kokybės, tai rangos darbams nustatyti garantijos terminai netaikytini. CK 6.665 str. 5 d. numato, kad „jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo-pardavimo sutartį“. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 str. 1 d.). Šių aplinkybių ieškovas neįrodė. Pirkimo - pardavimo sutartį reglamentuojanti teisės norma CK 6.338 str. 2 d. nustato, kad „pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos“. Ginčo vamzdžiai kartu su atliktais jų montavimo darbais buvo priduoti ieškovui 2009 m. balandžio mėnesį, o ieškovas ieškinį teismui pateikė tik 2012 m. lapkričio mėn., t.y. praėjus daugiau kaip 3,5 metų nuo ginčo vamzdžių perdavimo jam dienos. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), trečiasis asmuo teismo prašo taikyti senatį.

Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, šis trečiasis asmuo teismo prašė:

1. UAB „Titano ranga“ ieškinį atmesti.

2. Priteisti UAB „Systems&Solutions“ iš ieškovo visas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Šis trečiasis asmuo pateikė teismui įrodymų atsiliepime išdėstytiems motyvams pagrįsti.

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamas ginčas kilęs iš 2008 m. balandžio 7 d. tarp ieškovo (užsakovo) ir atsakovo (rangovo) pasirašytos subrangos sutarties Nr. 14-08S ir joje nustatytos kainos dydžio už atliktus subrangos darbus, įtvirtintos šios sutarties 1.1, 1.2 punktuose. Ieškovo teigimu, šia sutarties nuostata buvo nustatytas apmokėjimas už tinkamai ir kokybiškai atliktus, bei priimtus subrangos darbus, o tuo tarpu atsakovas teigia, kad taip šalys įtvirtino sutarties sąlygą, kuriai įvykus rangovui (atsakovui) atsiras prievolė atsiskaityti už atliktus ir priimtus subrangos darbus. Taigi teismas konstatuoja, kad ginčas kilo dėl skirtingai aiškinamos subrangos sutarties sąlygos dėl atliktų darbų kokybės ir dėl ieškovo galimybės pakeisti sutarties sąlygą.

Pažymėtina, kad CK numato bendrąsias rangos sutartį reglamentuojančias teisės normas, apibrėžiančias rangos sutarties esminius bruožus, šalių teises ir pareigas, jų atsakomybę. Atskiruose CK skirsniuose reglamentuojami rangos sutarčių rūšių, atsižvelgiant į rangos šalių bei dalyko pobūdį, ypatumai (pvz., statybos, vartojimo ranga ir pan.). Būtina pažymėti, jog CK bendrosios rangos sutartį reglamentuojančios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir atskiroms rangos sutarčių rūšims reglamentuoti, jeigu tą sutarties rūšį nustatančios teisės normos nesureguliavo kitaip.

Dėl šalių įsipareigojimų pagal subrangos sutartį.

CK 6.681 straipsnyje formuluojamas statybos rangos apibrėžimas. Jame nustatyta, kad ,,statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.“

Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutartimi. Taip yra ir su rangovo teise statybos darbams atlikti pasitelkti trečiuosius asmenis.

Kaip nustatyta CK 6.650 str. 1 dalyje, rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Taigi rangos sutartyje šalims numačius galimybę rangovui pasitelkti trečiuosius asmenis statybos darbams atlikti, kurią įgyvendindamas rangovas sudaro subrangos sutartį su pasirinktu trečiuoju asmeniu - subrangovu, jis pats tampa generaliniu rangovu. Sudaręs subrangos sutartį generalinis rangovas tampa dviejų savarankiškų sutarčių dalyviu, kurio tinkamas teisių ir reikalavimų įgyvendinimas pagal vieną sutartį turi tiesioginės įtakos jo įsipareigojimų pagal kitą sutartį vykdymui. Kitaip tariant, rangovo įsipareigojimų vykdymas bei atsakomybė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip savo įsipareigojimus rangovo atžvilgiu vykdo subrangovas. Pažymėtina, kad subrangovui, sudarančiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui, t. y. konkrečius statybos darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis statinio norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Šių reikalavimų neįgyvendinimas arba netinkamas įgyvendinimas siejamas su subrangovo atsakomybe generaliniam rangovui bei pastarojo atsakomybe užsakovui.

Kaip jau nurodyta šalys 2008-04-07 sudarė Maksimaliai garantuotos kainos subrangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui ne tik kokybiškai atlikti sutartyje numatytus darbus, bet ir suteikti šiems darbams garantijas (sutarties 5.5. papunktis). Šalys dvišalėje sutartyje numatė, kad atsakovo statybos darbams atlikti naudojamos medžiagos turi būti naujos, kokybiškos ir atitikti dokumentuose pateiktiems reikalavimams (sutarties 5.10. papunktis ir 5.13. papunktis). Be to atsakovas įsipareigojo ieškovui garantuoti, jog po darbų per garantinį laikotarpį gavęs raštišką pranešimą apie defektą jį ištaisyti (sutarties 8.3 papunktis). Atsakovui per protingą terminą neištaisius defektų, užsakovas (ieškovas) turi teisę pakviesti kitus fizinius ar juridinius asmenis šiems defektams pašalinti. Tuomet atsakovas turi sumokėti ieškovui ne tik 2 000 Lt baudą, bet ir atlyginti išlaidas susijusias su defektų šalinimu (sutarties 8.3. papunktis). Būtent ieškovas gavęs trečiojo asmens pranešimą dėl vandentiekio sistemoje atsiradusių defektų, kreipėsi į atsakovą reikalaudamas juos pašalinti (T. 1, 180-182 b.l.). Atsakovo atliktų darbų defektai buvo užfiksuoti ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose (T. 1, 134-142 b.l.). Taip pat atsakovo panaudotų nekokybiškų vandentiekio vamzdžių, įrengiant šalto ir karšto vandens sistemas statybos objekte faktas užfiksuotas ir ekspertizės akte (T.1, 143-190 b.l.).

Nagrinėjamu atveju pagal Subrangos sutartį rangovo (atsakovo) ir genrangovo (ieškovo) teisės ir pareigos atsirado ne tik nuo sutarties sudarymo momento, bet jos išlieka ir po atliktų darbų perdavimo per garantinį laikotarpį. Kaip jau minėta 2008-04-07 sutarties 1.2 p. (T.1, 11-17 b. l.) nustatyta, kad subrangovas savo medžiagomis ir darbo priemonėmis bei rizika įsipareigojo atlikti prekybos paskirties pastato, esančio H. Manto g. 22, Klaipėdoje, viduje vandens sistemų įrengimo darbus ir kitus darbus, o užsakovas įsipareigojo atsiskaityti už atliktus ir jo priimtus darbus.

Sudarydamos subran­gos sutartį susitariančios šalys sutartyje numatė, kad atsakovui (rangovui) be visų kitų įsiparei­gojimų, bus taikomos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios generalinio rangovo atsakomybę (generalinis rangovas subrangovo atžvilgiu at­lieka užsakovo funkciją, todėl jam taikomi tie patys reikalavimai kaip ir užsakovui).

Kaip jau aukščiau yra nurodyta, subrangos sutartyje šalys nustatė ir tvarka pagal kurią generalinis rangovas (ieškovas) dėl atsakovo atlik­tų darbų kokybės turi teisę pareikšti pretenziją bei nustatyti trūkumų pašalini­mo sąlygas ir terminus. Būtent gene­ralinis rangovas pa­teikė atsakovui pretenziją, o subrangovas pagal sutartyje nuro­dytą termi­ną trūkumų ne tik nepašalino, bet ir nepateikė jokių motyvų dėl ko nevykdo sutartinio įsipareigojimo (T.1, 183 b.l.), todėl atsirado generalinio rango­vo teisė nustatytus trūkumus pašalinti subrangovo sąskai­ta pasitelkus trečiuosius as­menis, o subrangovui tokiu atveju taikyti­na sutartinė atsakomybė.

Šiuo atveju svarbu va­dovautis CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutar­ties šalių bendradarbiavimo pa­reiga, kurios tinkamas įgyven­dinimas, t. y. geranoriškas ša­lių kooperavimasis vykdant su­tartį sudaro tinkamas sąlygas abiem statybos rangos, taip pat ir subrangos, sutarties šalims tinkamai įgyvendinti savo sutar­tinius įsipareigojimus. Būtent atsakovo atsisakymas pakeisti statybos darbų metu panaudotas nekokybiškas statybines medžiagas laikytinas bendradarbiavimo pareigos pažeidimu, todėl visa atsa­komybė už netinkamos kokybės statybines medžiagas tenka subrango­vui.

Šios rangovo (atsakovo) prievolės įvykdymas neturi ir negali priklausyti nuo trečiųjų asmenų (pvz. tiekėjų, statybinių medžiagų pardavėjų), su kuriais užsakovas (ieškovas) pagal vertinamą Subrangos sutartį nėra teisiniame santykyje. Subrangos sutartis yra dvišalė, kurioje, kaip jau buvo minėta, priešpriešines prievoles turi dvi ją pasirašiusios šalys, t. y. užsakovas (ieškovas) ir subrangovas (atsakovas). Ieškovas savo įsipareigojimą atsakovui sumokėti už atliktus darbus įvykdė, o kita šalis rangovas įsipareigojo garantuoti už perduoto daikto kokybę neįvykdė.

Statybos darbų kokybės garantijos terminai nurodyti CK 6.698 straipsnio 1 dalyje. Rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per:

penkerius metus;

dešimt metų - esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.);

dvidešimt metų - esant tyčia paslėptų defektų.

Analogiški kokybės garantijos terminai nurodyti ir Statybos įstatymo 36 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje yra šių garantinių terminų išlyga. Statinyje naudojamų statybos produktų ir įrenginių, kurie nesusiję su esminiais statinio reikalavimais, nustatytais Staty­bos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (išskyrus statybos produktus ir įrenginius, kurie yra paslėptose statinio konstrukcijose), garantijos terminas nustatomas tiekėjo išduodamuose dokumentuose.

Tokius pat garantinius terminus dėl vamzdyno ginčo šalys nustatė ir dvišalėje sutartyje (sutarties 5.5. papunktis).

Garantijos ter­minas - tai įstatymo arba šalių susitarimu nustatytas terminas, per kurį galioja vienos iš sutarties šalių garantija, kad perduotas ir tin­kamai naudojamas daiktas atitinka sutartyje daiktų kokybę regla­mentuojančiuose dokumentuose nustatytus kokybės reikalavimus, ir galės patikimai tarnauti arba būti patikimai naudojamas (CK 6.664 str.).

Nustatant garantijos terminus, svarbu žinoti, nuo kokio mo­mento jie turėtų būti skaičiuojami. CK 6.698 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad garantijos terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos.

Pagal šalių sudarytus atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus atsakovas perdavė ieškovui vandentiekio sistemą nuo 2008 m. 12 mėn. iki 2009 m. 03 mėn. įskaitytinai (T. 1, 57-29, 74-77, 90-94, 104-106 b.l.). Todėl laikytina, kad nuo nurodytos datos prasidėjo garantinis terminas vandentiekio sistemos įrengimui.

Kaip jau minėtina, kad Statybos įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.697 straipsnio 3 dalies yra numatytos kokybės garantijos terminų skaičiavimo taisyklės išimtys. Statybos įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje sakoma, kad statinyje naudojamų statybos produktų ir įrenginių, kurie nesusiję su esminiais statinio reikalavimais, nustaty­tais Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (išskyrus statybos pro­duktus ir įrenginius, kurie yra paslėptose statinio konstrukcijose), garantijos terminas nustatomas tiekėjo išduodamuose dokumentuo­se. Tiekėjas savo išduodamuose dokumentuose paprastai nurodo, nuo kada pradedamas skaičiuoti kokybės garantijos terminas. Tiekė­jų dokumentuose paprastai nurodoma, kad kokybės garantijos ter­minas pradedamas skaičiuoti nuo statybos produkto pirkimo ar jo išbandymo dienos. Nuo tos dienos ir turėtų būti pradedamas skai­čiuoti kokybės garantijos terminas. Pagal protingumo, sąžiningumo principus rangovas neturėtų naudoti statybos produktų, kurių ko­kybės garantijos terminas pradėtas skaičiuoti nepagrįstai anksti. Šios aukščiau nurodytos nuostatos taikytinos atsakovo ir trečiųjų asmenų (tiekėjų santykiams) santykiams, tačiau jos neturi įtakos ieškovo ir atsakovo santykiams, kadangi vandentiekio sistema priskirtina prie esminių statinio dalių.

CK 6.697 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat galima laikyti kokybės garantijos išlyga (bendrosios kokybės garantijos termino skaičiavimo taisyklės išimtimi). Minėtoje CK straipsnio dalyje nu­rodyta, kad rangovas neatsako už defektus garantiniu laikotarpiu, jeigu įrodo, jog jie atsirado dėl objekto ar jų dalių natūralaus nusi­dėvėjimo. Statybos produktų natūralus dėvėjimasis prasideda staty­bos produktus sumontavus į statinį (tik užsakovo sutikimu galėtų būti naudojami statybos produktai, kurie susidėvėję dar iki jų su­montavimo į statinį). Ši CK daroma kokybės garantijos išlyga gali būti taikoma tik jeigu defektai atsiranda statinį naudojant įprastu būdu. Pareiga įrodyti, kad defektai atsirado dėl pastato natūralaus nusidėvėjimo, tenka rangovui. Kadangi atsakovas paminėtų aplinkybių neįrodė ir nepaneigė ieškovo reikalavimo nepagrįstumo, todėl jis kaip rangovas yra atsakin­gas už nustatytus defektus.

CK 6.697 straipsnio 5 dalyje sakoma, kas užsakovas, per garan­tinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti rangovui pretenziją. Vadinasi, užsakovas negali sąmoningai laukti garantijos laikotarpio pabaigos ir tada pa­reikšti pretenzijas užsakovui, nes tokiu atveju dažnai yra pralei­džiamas CK nustatytas protingas terminas pretenzijai dėl defektų pareikšti. Teismas pripažįsta, kad ieškovas nepraleido garantinio termino pareikšdamas atsakovui pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų ir jų metu panaudotų medžiagų (T.1, 180-182 b.l.).

Jau minėta, kad ginčo atveju taikomas dešimties metų terminas paslėptiems statinio elementams, o prie tokių priskirtinas ir vamzdynas.

Nors atsakovas iš pradžių šalino vandentiekio sistemoje atsiradusius defektus, kurie paaiškėjo per garantijos laikotarpį, tačiau vėliau nemotyvuotai ir nepragrįstai atsisakė juos pašalinti visiškai. Kadangi rangovas neatvyko nustatyti ir nepašalino visų vandentiekio sistemos (vamzdyno) defektų, todėl ieškovas turėjo teisę kreiptis į atestuotą specialistą šiems defektams užfiksuoti (T.1, 143-162 b.l.). Rangovas privalėjo defektus pašalinti savo lėšomis ir per šalių su­derintą laiką. Jeigu rangovas atsisako juos pašalinti arba nepašalina nustatytu laiku, statytojas (naudotojas) įgiją teisę juos pašalinti pats ūkio būdu arba kito rangovo jėgomis, o faktinės išlaidos tokiu atveju yra išieškomos iš statinyje vamzdyną įrengusio rangovo įstatymuose ar rangos sutartyje nustatyta tvarka. Todėl teismas laiko pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl būsimų remonto išlaidų dydžio vamzdyno defektams pašalinti, kadangi šios išlaidos apskaičiuotos pagal specialisto sudarytą sąmatą (T.1, 163-165 b.l.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kaip šios srities specialistas gali šiuos defektus pašalinti pats ūkio būdu arba pasitelkęs trečiuosius asmenis, dėl to ieškovo nurodytą išlaidų suma mažintina PVM dalimi, kadangi ieškovui atlikus minėtus remonto darbus savo jėgomis ar naudojantis trečiųjų asmenų (rangovų) jėgomis, jis turės teisę nemokėti PVM arba šį mokestį galės susigrąžinti iš valstybės per PVM atskaitą.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad bendrovei iškėlus restruktūrizacijos bylą bendrovė nebegalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų ieškovui. Bylos nagrinėjimo metu rangovo atstovas jau nurodė, kad pradėta procedūra dėl bankroto bylos jo vadovaujamai bendrovei iškėlimo, todėl laikytina, jog atsakovas savo įsipareigojimo ieškovui išvis neįvykdys.

STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 33 punkte taip pat sakoma, kad rangovas privalo šalinti ir tuos defektus, kurie atsirado dėl statinio projekto klaidų. Šiuos de­fektus rangovas turi šalinti projektuotojo sąskaita. Tačiau duomenų, kad dėl ieškovui padarytų nuostolių tektų atsakomybė projektuotojui trečiajam asmeniui E. A. firma byloje nėra, todėl tariami atsakovo motyvai dėl netinkamo techninio projekto ar jo įgyvendinimo atmestini (T.2, 30, 50-72 b.l.).

Dėl to pabrėžtina, kad už statybos rangos metu panaudotų nekokybiškų medžiagų defektus, atsiradusius per garantijos laikotarpį, visa atsakomybė tenka tik rangovui, o ne pardavėjui (tiekėjui) ar projektuotojui.

Pirminis statybos tikslas yra ne tik pastatyti statinį ar atlikti kitus statybos darbus, bet ir užtikrinti, kad statant sukurtas naujas nuosa­vybės objektas būtų geros kokybės, atitiktų Lietuvos Respublikos staty­bos įstatyme nustatytus esminius statinio reikalavimus.

LAT CBS teisėjų kolegija c. b. Nr. 3K-3-652/2004 pagal kasatoriaus AB „Panevėžio staty­bos trestas“ kasacinį skundą atsakovui UAB AK „Aviabaltika“ 2004 m. lapkričio 29 d. nu­tartyje pabrėžė, kad statybos darbams, kai statomas visas statybos objektas ar atliekama dalis statybos darbų objekte, įstatymai nustato darbų koky­bės garantiją. Tai reiškia, kati per visą garantinį laiką staty­bos objektas turi atitikti norma­tyvinių statybos dokumentų nu­statytus rodiklius ir turi būti tin­kamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Kadangi CK 6.698 str. 1 d. 2 punktas numato, kad rangovas atsako už vamzdyno defektus, kurie nustatomi per dešimt metų, tai šis garantinis termi­nas kaip jau minėta skaičiuojamas nuo dar­bų rezultato atidavimo nau­doti dienos (CK 6.698 str. 2d.). Ginčo atveju net ir esant garanti­niam terminui, netaikytina CK 6.667 str. 3 dalis, kadangi to paties straipsnio 1 dalis kalba apie CK išimtis. Todėl remiantis paminėtu atmestini trečiųjų asmenų atsiliepimų motyvai dėl ieškinio senaties terminų taikymo.

Atskirai pažymėtina, kad atliekamų darbų kokybės kriterijus (sta­tybų procese naudojamos medžiagos privalo būti sertifikuotos Statybos produktų sertifikavimo cen­tre). Šalys dvišalėje sutartyje numatė ir pagrindinių medžiagų gamintojų bei specifikacijų sąrašą (sutarties 1.2 papunktis) (T. 1, 47 b.l.). Pažymėtina, kad tokių gamintojų sąraše nėra nurodyta Čekijos Respublikos įmonė LM STEEL servis CZ s.r.o., o taip pat byloje nėra duomenų, kad šio gamintojo produkcija būtų sertifikuota Lietuvos Respublikoje. Be to teismo ekspertas akte pagrįstai konstatavo, kad atsakovo pateikta panaudotų statybos medžiagų atitikties deklaracija yra išduota jau po vandentiekio vamzdynų sumontavimo, o duomenų apie sumontuoto karšto vamzdyno atitiktį iš vis nėra pateikta (T.1, 159, 162 b.l.). Todėl pripažintina, kad ši aplinkybė kartu su kitomis, esant viešosios teisės normų pažeidimams, taip pat sukelia atsakovo atsakomybę ieškovui (CK 6. 695 str.).

Dėl ginčo šalių sutarties sąlygos pakeitimo.

Pagal bendrą taisyklę sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip kaip šalys susitarė. Bet gali atsitikti, kad sutartis nutraukiama arba pa­keičiamos jos sąlygos. Sutarties pakeitimas arba jos nutraukimas yra galimas tik šalių tarpusavio sutarimu. Be to, sudarytos sutarties nutraukimo arba jos pakeitimo galimybę gali numatyti ir įstatymas. Jei sutartis nu­traukiama arba pakeičiama šalių susitarimu ar įstatyme numatytais at­vejais, teismo sprendimas nereikalingas. Suteikimas šalims teisės viena­šališkai nutraukti sutartį yra tiesioginis sutarčių laisvės principo atspin­dys, rodantis šalių valią tiek laisvai sudaryti sutartį ir nustatyti jos sąly­gas, tiek ir susitarti dėl jos nutraukimo arba sąlygų pakeitimo.

CK 6.217 straipsnis numato atvejus, kai šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita sutarties šalis sutarties neįvykdo arba įvykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tuomet nukentėjusioji šalis gali nu­traukti sutartį nesikreipdama į teismą (CK 6.218 str. 1 d.). Žinoma, tai neatima kitos šalies teisės kreiptis į teismą siekiant įrodyti, kad sutartis negalėjo būti vienašališkai nutraukta, nes pažeidimas nesąs esminis.

Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, o sutartį nutraukusi šalis turi teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl neįvykdytos sutarties, atlyginimo, taip pat netesybų (CK 6.221 str. 1 ir 2 d.). Pažymėtina, kad negalima nutraukti arba pakeisti jau įvykdytos su­tarties, nes sutartis ir sutartinės prievolės baigiasi jas tinkamai įvyk­džius. Todėl negalima pakeisti arba nutraukti to, kas jau nebeegzistuo­ja. Dėl to ieškovo reikalavimas atsakovui pakeisti šalių sudarytos sutarties 2.1. papunktį jau yra neįmanomas, nes ji yra įvykdy­ta. Todėl kaip jau teismas yra nurodęs, ieškovui atsiranda reikalavimo teisė esant civilinei atsakomybei dėl netinkamai įvykdytos sutarties, o ne dėl jo sutarties sąlygos pakeitimo pagal sutarčių teisės nuostatas. Tik pačios ginčo šalys, norėdamos sukurti kitokius teisinius santykius, turėtų sudaryti susitarimą dėl anksčiau sudarytos sutarties pakeitimo.

Tačiau galima situacija kai vykdant jau sudarytą sutartį neretai atsiranda poreikis ją arba at­skiras jos sąlygas pakeisti. Tokiu atveju vadovaudamosios sutarčių laisvės principu ša­lys gali pakeisti sutartį savo susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.). Sutartis, šalims nepavykus susitarti dėl jos pakeitimo, gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties arba įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.223 str. 2 d.). Taigi šalys gali aptarti sutarties pakeitimo galimybes pačioje sutartyje. Atski­rais CK ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais gali būti nurodyti sutarties pakeitimo atvejai (pvz., dėl esminės šalių nelygybės - tai įtvirtinta CK 6.228 str.). Ieškinys dėl sutarties pakeitimo gali būti pareikštas tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį arba per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis arba įstatymai nenumato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos (CK 6.223 str. 3 d.). Taigi įtvirtinta ikiteisminė procedūra, kuri yra privaloma tam, kad būtų galima ginti savo pažeistą teisę teisme, nebent įstatymai arba pati sutartis numatytų ką kita. Tačiau aukščiau paminėtos nuostatos taikytinos tik sutarties vykdymo metu, o ne ją jau įvykdžius. Todėl ieškovo reikalavimas keisti jau įvykdytos sutarties vieną iš sąlygų atmestinas. Tenka pažymėti, kad toks ieškovo reikalavimas nelaikytinas savarankišku, kadangi ginčo šalių atveju taikytinos sutartinės civilinės atsakomybės, o ne sutarčių teisės nuostatos.

Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.

Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja; įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas pirmiau išvardyti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje aktuali būtent antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrodomoji vertė, užsakovui įrodinėjant rangovo atsakomybę dėl atliktų statybos darbų trūkumų, šios įrodymo priemonės duomenų santykis su teismo ekspertizės aktu, taip pat antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vertinimas kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

CPK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Antstolių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apžiūros, stebėjimo, patikrinimu ar kitu būdu, kuris nesusijęs su specialių žinių panaudojimu, užfiksuoja tam tikrą faktinę padėtį, esančią fiksavimo metu. Tai gali būti daiktų, asmenų, pėdsakų, kitokių faktų buvimo, išsidėstymo, tvarkos ar kitokių su jais susijusių aplinkybių nustatymas. Šios veiklos rezultatas yra faktinių duomenų, informacijos, žinių, gautų nenaudojant tyrimo būdų, kuriuos taikant būtų reikalingos specialios žinios, įtvirtinimas įstatymo nustatyta tvarka ir forma – protokolu. Kadangi tai yra faktinės padėties fiksavimo procesas, tai iš esmės nustatoma padėtis, kuri yra fiksavimo metu. Neatmetama, kad konstatuojamoji aplinkybė ji gali būti stebima ir ilgesnį laiką, o ne tik tiek, kiek pakanka apžiūrai, perklausai, užfiksavimui vaizdo ar garso fiksavimo priemonėmis. Tačiau į faktinių aplinkybių fiksavimą paprastai neįeina daiktų ar reiškinių tyrimai, susiję su jų ardymu, išrinkimu, bandomųjų vienetų ar pavyzdžių tiriamuoju lyginimu, t. y. tuo, kam reikalingos specialios žinios ar gebėjimai mokslo, amato, profesijos, verslo ar kitose srityse. Jeigu informacijai gauti reikia specialių žinių, tai skiriama ekspertizė (CPK 212 straipsnis).

Antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizaciją, apimtį ir kitas susijusias aplinkybes. Ši informacija ne visada gali patvirtinti ar paneigti visas aplinkybes, kurias gali būti reikalinga nustatyti byloje. Nurodytais būdais antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne. Kadangi neatliekamas tyrimas, tai šiuo būdu surinkta informacija apie tam tikrą reiškinį nėra visapusiška ir paprastai nebūna (arba gali nebūti) informacijos apie fiksuotų faktinių duomenų atsiradimo aplinkybes ar priežastis. Tai yra svarbu, jei civilinėje byloje nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su padaryta žala, sugadinimais, defektais, kitokiu netinkamu darbų atlikimu, sutarties nevykdymu. Pavyzdžiui, faktinių aplinkybių fiksavimu pateikiama informacija apie daiktų (transporto, ryšio priemonių, pastatų ar statybinių elementų ir t. t.) fizinę būklę, bet paprastai nebūna informacijos dėl nustatytų aplinkybių (reiškinių) atsiradimo priežasčių ir susidarymo mechanizmo. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės (dėl žalos padarymo ar kitų atsakomybės priemonių, kai nevykdoma sutartis) taikymo kreditorius turi įrodyti sutarties pažeidimą ar defektą, kurį padarė skolininkas (CPK 178 straipsnis). Vien defekto ar žalos fakto, defekto apimties ir lokalizacijos nurodyti nepakanka. Žalos, netinkamai atliktų darbų kokybės užfiksavimo atvejais viena iš kreditoriaus įrodinėjama aplinkybė yra tai, kad daikto ar darbų trūkumai ar nuostoliai yra susiję su skolininku ar jo veikla. Gali būti, kad šiai aplinkybei įrodyti reikia tirti trūkumų (defektų) atsiradimo mechanizmą ir priežastis. Šios aplinkybės ne visada gali būti nustatytos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimu, t. y. nenaudojant specialių žinių.

Atliekant statybos darbus (statant, remontuojant, restauruojant, rekonstruojant, renovuojant) yra naudojamos statybinės medžiagos, turi būti laikomasi statybinių, konstrukcinių ir technologinių reikalavimų. Jų nesilaikymas gali būti defektų priežastis. Dėl statyboje naudojamų medžiagų, darbų atlikimo specifikos (specialių reikalavimų statybinėms medžiagoms ir darbams, projektavimui, konstravimui, technologijai surenkant, montuojant ir pan.) teismo antstolis gali neturėti reikalingų žinių, todėl statyboje ar statiniuose fiksuotų defektų ar kitokios faktinės padėties susidarymo priežasčių nustatymas gali būti už jo kompetencijos ribų. Antstolis turi teisę fiksuoti faktinius duomenis, tam jis gali naudoti tam tikras priemones ar prietaisus. Pavyzdžiui, fizines būkles ar parametrus (atstumą, garsą, dažnius, slėgį ir kt.) jis gali nustatyti naudodamas konstatavimui paimtų ar stacionariai sumontuotų prietaisų rodmenis, pats gali fiksuoti įvykių seką ir kt. Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, kurie ginčo atvejaų užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, tuo pačiu konstatuoja, kad juose antstolis užfiksavo tokias faktines aplinkybes kurios susijusios su atsakovo atliktais statybos darbais ir per garantinį terminą išaiškėjusiais defektais. Be to, teismas vertina, kad pagal konkrečias aplinkybes defektų atsiradimo priežastys ir mechanizmas negalėjo būti nustatyti paprastu informacijos surinkimo būdu, o tam reikalingos specialios žinios. Pažymėtina, kad jeigu aplinkybei ištirti ir išvadoms daryti, nors jos ir faktinio pobūdžio, reikia specialių žinių, turi būti skiriama ekspertizė. Teismas atsižvelgdamas į šalies, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga, vertina ir ieškovo pateiktą papildomą įrodymą – teismo eksperto ekspertizės aktą.

Teismų praktikoje nustatyta, kad defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (LAT 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004). Teismo nuomone, ieškovas byloje įrodė aplinkybes, kad atsakovo atlikti vandentiekio sistemos darbai ir jose panaudotos medžiagos turėjo trūkumų, o atsakovas neįrodė, kad atliktų darbų trūkumai atsirado dėl kitų priežasčių, nei atsakovo veiksmai. Šią išvadą teismas daro vertindamas 2012-05-22 ekspertizės aktą (teismo ekspertas prof. hab. dr. L. U.), 2008 metų Techninį projektą, šalių paaiškinimus. 2012-05-22 Ekspertizės aktu nustatyta, kad atsakovo atlikti darbai turėjo trūkumų. Eksperto išvada teismui nėra privaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas teismo procesiniame sprendime (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Gali būti kritiškai vertinama dalis ekspertizės akto duomenų. Pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (LAT 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Šalys bylos nagrinėjimo iš esmės metu neišreiškė nurodyto pobūdžio abejonių dėl teismo eksperto prof. hab. dr. L. U. padarytų išvadų. Teismo nuomone, nurodytų pagrindų vertinti teismo eksperto prof. hab. dr. L. U. išvadas kritiškai nėra, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog teismo eksperto išvados iš esmės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, Techninio projekto dalies sprendiniams, todėl padarytų išvadų pagrindu teismas neturi pagrindo abejoti teismo eksperto prof. hab. dr. L. U. išvadų patikimumu ir jas atmesti. Be to atsakovas leistinais įrodymais teismo eksperto išvadų nepaneigė.

Todėl byloje dalyvaujančių asmenų, išskyrus ieškovą, motyvai dėl netinkamai atliktos ekspertizės atmestini (T. 2, 20-23, 86-87, 136-139 b.l.).

Dėl palūkanų priteisimo.

Palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palūkanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Teismų praktikos įtrauktas ir vartojamas „procesinių palūkanų“ terminas nereiškia naujos CK nenustatytos palūkanų rūšies. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio, įtvirtinančio bendrą nuostatą dėl skolininko, praleidusio piniginės prievolės įvykdymo terminą, mokėtinų palūkanų dydžio, sąveika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tiek skolininkas – rangovas UAB „Sanda“, tiek ir kreditorius – subrangovas RUAB „Sanda“ yra ūkio subjektai sudarę komercinį rangos sandorį, todėl pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį už termino praleidimą kaltoji šalis moka 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Iš atsakovo RUAB „Sanda“ ieškovui UAB „Titano ranga“ priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, tai yra nuo pagrindinės skolos sumos ( 64 444,83 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos rezultatas iš dalies yra palankus ieškovui, kuris prašo priteisti visas iš atsakovo „Sanda“ turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusios su bylos nagrinėjimu, konkrečiu atveju išlaidos advokato pagalbai apmokėti, išlaidos už eksperto paslaugas ir kitos būtinos išlaidos (CPK 79 str. 1d., 88 str. 1d. 6, 8 p.). Klausimas dėl žyminio mokesčio išlaidų šioje nespręstinas, kadangi teismas sutinka su ieškovo motyvais nurodytais ieškinyje dėl šio mokesčio sumokėjimo ir priteisimo. Be to atsakovui Šiaulių apygardos teismo 2013-05-14 nutartimi nutraukta restruktūrizavimo procedūra ir pradėta bankroto procedūra. Pagal byloje esančius įrodymus ieškovas yra sumokėjęs 8 517,91 Lt už advokato paslaugas ir 12,00 Lt papildomų būtinų išlaidų. Visų šių išlaidų suma pripažintina tinkama, tačiau šios išlaidos ieškovui priteistinos be PVM, kadangi jis kaip PVM mokėtojas šį mokestį susigrąžina iš valstybės per PVM atskaitą (T.1, 198-200 b. l., T.3, 2-15 b. l.). Taip pat teismas tenkina ir ieškovo reikalavimą dėl išlaidų už teismo eksperto paslaugas, kadangi šios išlaidos atitinka tokiems atvejams keliamus reikalavimus ir laikytinos būtinomis, šios išlaidos ieškovui taip pat priteistinos be PVM mokesčio dėl aukščiau paminėtų motyvų (T.1, 187 b.l.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo.

Atskirai pastebėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, taip pat turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nors CPK I dalies VIII skyriuje kalbama apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tik proceso šalims, tačiau pagal susiformavusią doktriną teismas, išspręsdamas bylą, negali kartu neišspręsti ir dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusas skiriasi nuo šalių statuso ir ypatingas tuo, kad jo teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimai dar gali būti sprendžiami naujoje byloje. Tačiau tai nereiškia, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos ir, kad tokiems asmenims negali būti priskirta pareiga jas atlyginti. Tačiau tokia nuomone nederėtų pasikliauti kaip vienintele teisinga ir nepaneigiama.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtis - sudaryti sąlygas minėtiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę civilines bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Atsižvelgiant į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtį, atsi­sakymas atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai ribotų jo turtinius interesus ir galimybes tinkamai ir kvalifikuotai (samdant advokatą, renkant ir teikiant teismui įrodymus ir pan.) įgyvendinti savo materialiąsias teises, prieštarautų teisingumo principui (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).

Antra, įgyvendinant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto tikslus, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios su šalimis procesinės teisės ir pareigos, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims. Taigi procesinių teisių ir pareigų srityje galioja trečiųjų asmenų ir šalių lygiateisiškumo principas. Šis principas netaikomas tik teisėms ir pareigoms, susijusioms su disponavimu ginčo dalyku, bet teisėms ir pareigoms bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje minėtas lygiateisiškumo principas galioja.

Trečia, draudimą teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimus reikia suprasti kaip draudimą spręsti dėl materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. dėl ginčo dalyko. Tuo tarpu trečiųjų asmenų procesinių teisių ir pareigų klausimai teismo sprendimu gali būti ir yra sprendžiami. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra laikomas išvestiniu, papildomų procesiniu klausimu, spręstinu greta klausimų, tiesiogiai susijusių su ginčo dalyku. Todėl draudimas teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimus neturi būti taikomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Ketvirta, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas šiuos klausimus spręsti operatyviai ir ekonomiškai. Išnyksta poreikis juos spręsti vien regresiniu ieškiniu tretiesiems asmenims dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Remiantis išdėstytais argumentais, reikia pripažinti, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę būti įtraukiami į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lygiomis teisėmis ir pareigomis su šalimis ir trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dabar jau yra pripažįstama.

Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. D. ir kt. v. Kauno miesto valdyba, nurodė, kad pagal 1964 m. CPK 39 straipsnį trečiasis asmuo turi šalies teises ir pareigas, išskyrus minėto straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Nors 1964 m. CPK 112-113 straipsniai nustatė, kad atstovavimo ir teismo išlaidos atlyginamos šaliai, teisėjų kolegija sprendė, jog sistemiškai aiškinant 1964 m. CPK nuostatas, taip pat atsižvelgiant į trečiojo asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi bei lygiateisiškumo ir teisingumo principus, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovavimo išlaidos jo naudai iš ieškovų priteistos pagrįstai.

Todėl trečiajam asmeniui UAB iš atsakovo priteistinos išlaidos už advokato paslaugas, o trečiajam asmeniui UAB Systems & Soliutions (į/k 110463186) už procesinio dokumento parengimą ir trečiajam asmeniui Čekijos Respublikos įmonės LM STEEL servis CZ s.r.o. išvertimą.

Tuo pačiu keistina laikinoji apsaugos priemonė kuri taikyta pagal šio teismo byloje 2012-11-27 priimtą nutartį, sumažinant jos apimtį iki 70 444,83 Lt. Šį pakeista laikinoji apsaugos priemonė paliktina galioti iki teismo sprendimo įvykdymo arba iki kitos su laikinosios apsaugos priemonės galiojimu susijusios aplinkybės atsiradimu, tai yra Šiaulių apygardos teismo 2013-05-14 nutarties, susijusios su bankroto procedūros įsigaliojimu. Apie laikinosios apsaugos priemonės pakeitimą informuotina

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

2. Priteisti ieškovui UAB Titano ranga (į/k 144558926) iš atsakovo restruktūrizuojamos UAB Sanda (į/k 144566079) 64 444,83 Lt (šešiasdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt keturis litus 83 ct) nuostolių atlyginimui, 3 000,00 (tris tūkstančius) litų išlaidų ekspertui, 7 039,60 Lt (septynis tūkstančius trisdešimt devynis litus 60ct), iš viso: 70 444,83Lt (septyniasdešimt tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt keturis litus 83 ct).

3. Priteisti ieškovui UAB Titano ranga (į/k 144558926) iš atsakovo restruktūrizuojamos UAB Sanda (į/k 144566079) 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos 64 444,83Lt (šešiasdešimt keturių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt keturių litų 83 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Priteisti trečiajam asmeniui UAB Systems & Soliutions (į/k 110463186) iš atsakovo UAB „Sanda“ (į/k 245235510) 1 920,00 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt litų) išlaidų už procesinių dokumentų paruošimą ir jų išvertiną.

5. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš restruktūrizuojamos UAB Sanda (į/k 144566079) 82,50 Lt (aštuoniasdešimt du litus 50 ct) pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

6. Iki visiško teismo sprendimo įvykdymo palikti galioti byloje pagal Šiaulių m. apylinkės teismo 2012-111-27 nutartį taikytą laikinąją apsaugos priemonę.

7. Likusioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.