- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- e2YT-7365-1194/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01247-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Pareiškėjas
- A. B., V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“, Trakų rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybės įmonė „Turto bankas“, Trakų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas P. B., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad I. R. (po santuokos B.) su P. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie susilaukė dviejų sūnų: A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. B., gimusio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvai, būdami santuokoje, 1976 m. gruodžio 28 d. iš G. A. nupirko gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), kuris 1998 m. lapkričio 17 d. Trakų rajono mero potvarkiu Nr. 1185 buvo įteisintas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre (toliau ir NTR). Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P79/99-0226 pagrindu pareiškėjų tėvas P. B., prie šio gyvenamojo namo, 1999 m. gegužės 10 d. įsigijo 0,2448 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi aptariamas turtas – gyvenamas namas su ūkiniu pastatu ir namų valdos žemės sklypas P. B. vardu įsigyti esant santuokoje, todėl šio turto teisinis režimas – bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Gyvenamojo namo ir žemės sklypo sutartyse bei NTR išraše to nebuvo nurodyta. Pareiškėjų tėvai gyveno šiame name iki pat savo mirties. Pareiškėjų motina I. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai po motinos mirties į notarus nesikreipė, nes manė, kad turtas įsigytas tėvo vardu yra jo nuosavybė. Valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro duomenimis, I. B. testamento nepaliko, o (duomenys neskelbtini) mirusios įpėdiniai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjų tėvas P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai po tėvo mirties kreipėsi į Trakų 1-ojo notaro biuro notarę S. J. dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo. Notarė įvertinusi dokumentus pareiškėjams paaiškino, kad gali pradėti paveldėjimo bylą tik po tėvo mirties, nes jie kreipėsi laiku, nepraleidę teisės aktuose nustatyto 3 mėnesių termino ir išduoti jiems ½ dalies paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Taip pat notarė išaiškino, kad gyvenamais namas ir namų valdos žemės sklypas, nepaisant to, kad įsigyti tik tėvo vardu, yra bendra sutuoktiniu jungtinė nuosavybė ir ½ dalis šio turto priklausė jų motinai I. B.. Kadangi paveldėjimo byla po I. B. mirties pradėta laiku nebuvo, notarė patarė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjai nedelsiant, tą pačią dieną, t. y. 2024 m. balandžio 18 d. kreipėsi teisinės pagalbos. Pareiškėjų tėvas P. B. faktiniu valdymu, aktyviais veiksmais priėmė sutuoktinės I. B. mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. tiek kilnojamuosius daiktus (namų apyvokos daiktus, baldus, buitinę techniką ir kt.) bei ½ dalį gyvenamojo namo ir namų valdos žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Gyvendamas šiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjų tėvas namą prižiūrėjo – dažė, pirko malkas, kuriomis kūreno ir šildė namo patalpas, mokėjo už elektrą bei kitus komunalinius mokesčius. P. B. neišsaugojo mokėjimų už elektrą po sutuoktinės mirties, todėl pasikreipus į UAB „Ignitis“ buvo gauti įrodymai, kad laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (ankstesnių nesaugo) už objekte (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją susidariusios nepriemokos nėra. P. B. taip pat mokėjo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą objekte (duomenys neskelbtini). P. B. 2020 metais įvedė vandenį į gyvenamąjį namą, mokėjo už medžiagas, o vėliau sudarė sutartį su tiekėju UAB „Trakų vandenys“. Pareiškėjų tėvas, po motinos mirties gyvendamas name, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir pagal paskirtį naudojo namų valdos žemės sklypą. Šiame namų valdos žemės sklype esančiame šiltnamyje augino pomidorus, darže augino bulves, agurkus bei kitas daržoves, prižiūrėjo sodą bei vaiskrūmius, augino avietes, šienavo žolę. Šiuos faktus patvirtina, kartu su šiuo pareiškimu teikiamos nuotraukos. Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2024 m. balandžio 25 d. P. B. vardu žemės mokesčio nepriemokos už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Taip pat pareiškėjų tėvas iki savo mirties naudojosi namų apyvokos daiktais – baldais, buitine technika, knygomis, kuriuos sutuoktiniai buvo įgiję santuokoje.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Pareiškime minimas turtas Trakų rajono savivaldybėje nėra įrašytas į bešeimininkių Turto sąrašus.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos I. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį I. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
6. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, asmuo siekiantis gauti palikimą, turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais šį palikimą priimti, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, siekiantis priimti palikimą, kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą turi per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
7. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan., t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
9. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
10. Pareiškėjų rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjų paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjai turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jų paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjai nėra pažeidę įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjų prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjų nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjų pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjų parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
11. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjų tėvas P. B. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjų motina I. B. (P. B. sutuoktinė) mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po I. B. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo – Testamentų registre nėra įregistruotų I. B. testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjų tėvas P. B., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjai nurodė, kad jų tėvas P. B., gyvendamas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), namą prižiūrėjo – dažė, pirko malkas, kuriomis kūreno ir šildė namo patalpas, mokėjo už elektrą bei kitus komunalinius mokesčius. Taip pat prižiūrėjo ir pagal paskirtį naudojo namų valdos žemės sklypą. Šiame namų valdos žemės sklype esančiame šiltnamyje augino pomidorus, darže augino bulves, agurkus bei kitas daržoves, prižiūrėjo sodą bei vaiskrūmius, augino avietes, šienavo žolę. Taip pat pareiškėjų tėvas iki savo mirties naudojosi namų apyvokos daiktais – baldais, buitine technika, knygomis, kuriuos sutuoktiniai buvo įgiję santuokoje. Pareiškėjų paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.
12. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjų pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas P. B. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jo sutuoktinei, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.