Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenęs ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2006-02-23 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį bei 149 straipsnio 1 dalį 3 metams laisvės atėmimo bausme, jos neatlikęs, nusikaltimas padarytas 2004-08-21.

Neturėdamas teistumo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2005-11-26 apie 12.40 val. kavinės „T.“ patalpų tualete, (duomenys neskelbtini), E. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasinaudodamas nukentėjusiojo asmens bejėgiška būkle, o būtent, pirmos grupės invalidumu, privertė nukentėjusiąją J. U. tenkinti jo lytinę aistrą analiniu būdu prieš jos valią. Tokiu būdu seksualiai ją prievartavo, padarydamas nukentėjusiajai J. U. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl tiesiosios žarnos gleivinės įtrūkimų.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai J. U. nustatyti tiesiosios žarnos gleivinės įtrūkimai padaryti veikiant tiesiosios žarnos gleivinę standžiu, buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. J. U. išoriniuose ir vidiniuose lytiniuose organuose sužalojimų nėra. Neatmetama tiesiosios žarnos gleivinės įtrūkimų padarymo galimybė veikiant tiesiosios žarnos gleivinę išbrinkusia vyro varpa. J. U. kūno paviršiuje sutepimų nėra. J. U. mergystės plėvėje sužalojimų nėra (1 t., b. l. 59-60).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad J. U. bendras fizinis išsivystymas neprieštarauja jos amžiui. J. U. yra 22 metų amžiaus, yra išreikšti antriniai lytiniai požymiai, yra reguliarus mėnesinių ciklas, todėl laikytina, kad J. U. yra lytiškai subrendusi (1 t., b. l. 73-75).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad J. U. stebimas sunkus protinis atsilikimas. Šiuo susirgimu ji sirgo pavojingos visuomenei veikos padarymo metu, serga ir dabar. Dėl savo psichinės būklės ji negalėjo teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir valdyti savo veiksmų. J. U. seksualinio akto su ja metu buvo bejėgiškos būklės (1 t., b. l. 83-84).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, jog 2005-11-26 17 val. E. S. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1 t., b. l. 127).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad E. S. kūno paviršiuje, apžiūrint 2005-11-28, sužalojimų nėra. E. S. išoriniuose lytiniuose organuose sužalojimų ir anatominių defektų, trukdančių atlikti lytinį aktą, nėra (1 t., b. l. 63-64).

Liudytojos V. Č. apklausos protokolas. Liudytoja parodė, kad pažįsta kavinės „T.“ savininkę L. U.. Jos prašymu kartais ateina pabūti kavinėje, padėti pasitvarkyti. 2005-11-26 apie 8.10 val. ji atėjo į kavinę „T.“, nes nebuvo barmeno ir L. U. jos paprašė padirbėti apie pora valandų. Atėjusi į kavinę ji rado dar iš po nakties besilinksminančią kompaniją, kurie sėdėjo prie vieno stalo, o su jais buvo J. G., A., kurio pavardės nežino, S. ir dar viena moteris, kuri atliko praktiką kavinėje „T.“, bei dar vienas vaikinas, kurio anksčiau ji nebuvo mačiusi, nedidelio ūgio, apvalaus veido, trumpais šviesiais plaukais, apsiavęs džinsais ir vaikščiojo iki pusės nuogas. Visa kompanija gėrė degtinę. Jai būnant prie baro jis keletą sykių buvo priėjęs prie jos, kalbino ją, siūlė kur nors kartu nueiti, pabendrauti dviese toliau nuo žmonių. Jam atsakius, kad su juo niekur neis, jis pasakė jai, jog ji yra „pasikėlusi’ ir daugiau prie jos nepriėjo. Apie 9.00 val. į darbą atvyko kavinės „T.“ direktorė L. U. su dukra J. U., kuri yra visiškai neįgali. Su ja susikalbėti beveik neįmanoma, kuri nėra išsivysčiusi nei protiškai, nei fiziškai. Ji dažniausiai tik linksi galva arba taria atskirus garsus, tačiau taria juos nerišliai. Ji matė, kaip vaikinas, kuris buvo kavinėje iki pusės nuogas, šoko kelis šokius su J. G. bei J. U.. J. U. atrodė labai vaikiškai ir jai ji duotų apie 13 metų. Maždaug apie 11 val. iš kavinės išvyko J. G.. Kiek vėliau ir A., o prie stalo liko sėdėti tik du vaikinai, iš kurių vienas, kur vaikščiojo iki pusės nuogas, tuo metu kalbino šalia stalo sėdinčią J. U., o kitas iš matymo pažįstamas S. jau miegojo ant stalo. L. U. tuo metu kavinės patalpose nebuvo, ji buvo išvykusi. Po kurio laiko ji pastebėjo, kad prie stalo nėra nei vaikino, kuris sėdėjo iki pusės nuogas, nei J. U.. Jų ieškoti ji nėjo, nes nepagalvojo, kad jis gali kur nors nusivesti invalidę mergaitę. Praėjus maždaug 20 minučių į kavinę sugrįžo ir L. U., kuriai ji papasakojo apie J. ir to vaikino dingimą. L. išėjo ieškoti dukros J. ir maždaug už 10 minučių sugrįžo verkdama ir pasiteiravo, kur tas vaikinas. L. ji pasakė, kad į kavinę jis negrįžo, o L. jai pasakė, kad vyrų tualete jis galimai išprievartavo jos dukrą. Ji papasakojo, kad sutiko tą vaikiną išeinantį iš vyrų tualeto, o įėjusi į jį, ten rado savo išsigandusią dukrą J. numautomis kelnėmis ir kelnaitėmis bei nuolat kartojančią, kad „betis“ negeras“. Tuomet L. paliko kavinėje J., o pati su virėja D. D. išvyko ieškoti dukrą nuskriaudusio vaikino. Po kurio laiko į kavinę sugrįžusi L. pasakė, kad vaikino nepasigavo ir, pasiėmusi dukrą J., ją išvežė į ligoninę, kur, kaip vėliau ji pasakojo, gydytojai nustatė sužalojimus išeinamosios angos srityje (1 t., b. l. 121-123).

Liudytojos J. G. apklausos protokolas. Liudytoja parodė, kad dirbo kavinėje „T.“ barmene. 2005-11-25 naktį į 26 dieną ji laiką leido kavinėje, nes jai buvo laisva diena. Su kitais kavinės darbuotojais ji vartojo degtinę. Naktį ji pastebėjo, kad kavinėje prie baro sėdi ir alų geria jos pažįstamas iš Š. vardu E., pavardės nežino. Su juo ji yra anksčiau bendravusi šokiuose. E. prie baro sėdėjo su dar trimis matytais vaikinais. Maždaug apie 8.15 val. ryto ji su kavinės virėja E. bei praktikante R. atėjo iš tarnybinių kavinės patalpų į salę ir prisėdo prie staliuko, prie kurio sėdėjo E., A. K., M. S.. Visi jie buvo stipriai girti, o ant stalo stovėjo dar degtinės buteliai. M. S. nulūžo ir užmigo ant stalo, o E. vaikštinėjo po kavinę, šoko, keletą šokių. Ir ji šoko su juo. E. po kavinę vaikštinėjo iki pusės nuogas, tik apsiavęs džinsus. Maždaug apie 8.30 val. į kavinės „T.“ patalpas atvyko ir savininkė L. U. su savo neįgalia dukra J. U.. Netrukus L. iš kavinės išvyko, o dukra J. liko viena. J. iš išvaizdos atrodo kaip 13-14 metų amžiaus, neišsivysčiusi tiek fiziškai, tiek protiškai. Kiek J. yra buvusi kavinėje, naudodavosi tarnybiniu tualetu, į bendrą ji neidavo. Priėjusi J. prie jų stalo stovėjo ir nieko nei valgė, nei gėrė, tik kelis kartus su jais bendrai pašoko. Jos šokis buvo striksėjimas pakėlus rankas į viršų. Pažiūrėjus į jos šokimą akivaizdžiai matosi, kad ji yra nesveika, t. y. invalidė. Maždaug apie 10 val. ryto ji iš kavinės išėjo į namus, o salėje prie stalo paliko miegantį M. S., snaudžiantį K., bei E.. J. tuo metu prie stalo nebuvo, ją ji sutiko lauke sėdinčią prie kavinės patalpų. Tik po keleto dienų ji iš L. U. sužinojo, kas nutiko su jos dukrai J. su E. kavinės „T.“ vyrų tualete (1 t., b. l. 124-126).

Šiais byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. S. savo lytinę aistrą prievartiniu būdu tenkino analiniu būdu su neįgalia J. U., kuri dėl savo psichinės būklės negalėjo teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir juos valdyti. Nukentėjusioji seksualinio akto su ja metu buvo bejėgiškos būklės, ką patvirtino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Kaltinamasis E. S. pripažino atlikęs lytinį aktą su nukentėjusiąja, nurodė, jog suprato, kad ji turi protinę negalią, bet dėl girtumo nevaldęs savo veiksmų. Tačiau tai neatleidžia kaltinamojo nuo atsakomybės. BK 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytas aplinkybes kaltinamojo E. S. padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 150 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. S. atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė sunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, skiriant bausmę ir nustatant jos dydį vertintina ir tai, kad kaltinamasis E. S. nusikalto neturėdamas teistumo (išnykęs), tačiau jau padaręs kitą sunkią nusikalstamą veiką, susijusią su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, būdamas baustas administracine tvarka, gyvenamosios vietos Lietuvoje seniūnas charakterizavo teigiamai.

Kaltinamasis E. S. šią baudžiamąją byla nagrinėjant teisme kaltu pilnai prisipažino, teisminio bylos nagrinėjimo metu atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl paskyrus bausmę taikytinos BK 64¹ straipsnyje numatytos nuostatos ir paskirta bausmė už nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padarytą nusikaltimą mažintina vienu trečdaliu.

Nukentėjusiosios J. U. interesais byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikatos pablogėjimą ir pan.

Pripažintina, kad nukentėjusioji J. U. jautė skausmą, nes teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti jai padaryti sužalojimai. Nors pagal Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą, kuriame konstatuota, kad J. U. dėl savo psichinės būklės negalėjo teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir juos valdyti, buvo bejėgiškoje būklėje, bet pripažintina, jog ji patyrė išgąstį. Į tai nurodė, ją įvykio vietoje tuojau pat po prievartinio seksualinio akto atlikimo radusi jos motina L. U.. Ji parodė, kad dukra buvo išsigandusi ir pasimetusi, kalbėjo apie negerą „betį“, kas pagal mergaitę reiškė negerą vaikiną. O tai rodo, kad J. U. pagal savo protinius sugebėjimus suprato, jog su ja buvo atliekami jai nepageidaujami veiksmai, jautėsi nuskriausta. Ryšium su nusikalstamos veikos padarymu ir nusikaltimo aplinkybių tyrimu, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu nukentėjusiajai teko lankytis pas medikus, atlikti įvairius tyrimus, kas įtakojo jos padidėjusį jautrumą, dirglumą, psichinės sveikatos pablogėjimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis E. S. padarė sunkų nusikaltimą, nusikalstami veiksmai buvo tyčiniai. Padarytas nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymas teismo medicinos eksperto kvalifikuotas kaip nežymus.

Priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę praktiką, nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtose nutartyse baudžiamosiose bylose laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-03-01, kai priteisiama neturtinė žala dėl nusikalstamų veikų pagal BK 150 straipsnį buvo 3000 – 20000 litų, 4500 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-182/2008, 2K-649/2012, 2K-421/2013, 2K-116-942/2016). Taip pat vertintina ir tai, kad dalis – 1000 eurų neturtinės žalos jau atlyginta (2 t., b. l. 182).

Ikiteisminio tyrimo metu pateikiant civilinį ieškinį nukentėjusiosios J. U. interesais buvo pridėti pinigų priėmimo kvitai (1 t., b. l. 118, 119) dėl 600 eurų bei teismo posėdžio metu pateiktas pinigų priėmimo kvitas (2 t., b. l. 177) dėl 400 eurų, patvirtinantys, kad už advokato A. G. teisinių paslaugų suteikimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme L. U. sumokėjo: už atstovavimą, dokumentų surašymą ir patarimą – 500, 100 ir 400 eurų. Nustatyta, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios J. U. interesais pateiktas tik civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, daugiau kituose ikiteisminio tyrimo veiksmuose atliekant ikiteisminį tyrimą - apklausiant, susipažįstant su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą nukentėjusiosios ir jos atstovės advokatas nedalyvavo (1 t., b. l. 101-119). Byla pradėta nagrinėti ir išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimo procesą 2017-08-01 teismo posėdyje. Pateikti pinigų priėmimo kvitai už teisinę pagalbą patvirtina turėtas nukentėjusiosios J. U. ir jos atstovės (globėjos-motinos) L. U. išlaidas, kurios pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu nukentėjusysis ar jo atstovas įgyja teisę į jų atlyginimą. Tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios ir jos atstovės atstovas advokatas A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neatliko didelės apimties teisinių paslaugų, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismo posėdis truko tik 2.30 val., todėl procesinės išlaidos vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei aukštesnio teismo formuojama praktika priteistinos dalinai (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-611-397-2014).

Kaltinamasis E. S. vykstant ikiteisminiam tyrimui pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti reikalavimus, išvyko į užsienį, todėl buvo paieškomas, išduotas Europos arešto orderis (2 t., b. l. 32-41). Remiantis juo kaltinamasis buvo surastas Jungtinėje Karalystėje ir parvežtas į Lietuvą (2 t., b. l. 66, 77). Ryšium su ekstradicija Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 1785,49 eurų išlaidų (2 t., b. l. 162-175), kurias prašė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltininko. Prašymas tenkinamas, nes patirtos išlaidos tiesiogiai susijusios su nusikaltimo tyrimu, bylos nagrinėjimu ir proceso veiksmų atlikimu, jos pilnai apmokėtos. Patirtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos priimant nuosprendį iš kaltinamojo E. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais teismas

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 4 metams laisvės atėmimo bausme.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinai nuteisti 2 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2006-02-23 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinai nuteisti 4 metams laisvės atėmimo bausme.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2017-08-03.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2005-11-26 iki 2005-11-28 ir nuo 2016-11-10 iki 2017-08-03.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Priteisti iš E. S. nukentėjusiosios J. U. naudai 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nustatyti, kad gautomis lėšomis uzufrukto teise naudosis nukentėjusiosios globėja L. U..

Priteisti iš E. S. L. U. naudai 600 eurų proceso išlaidų, jos turėtų dėl advokato atstovavimo.

Kaltinamojo ekstradicijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš E. S. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 1785,49 eurų (atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, įstaigos kodas - 188785847).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuteistojo nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme, jame nurodant pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.