Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. (Duomenys neskelbtini) UAB „Zaida“ sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą. (Duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono valdybos Žemėtvarkos skyrius valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi šis 1 683 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas V. B. Po V. B. mirties šį 1 683 kv. m ploto žemės sklypą paveldėjo J. Ž. pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. (Duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi J. Ž. šį 1 683 kv. m ploto žemės sklypą padovanojo T. Ž., kuris šiuo metu jam priklauso nuosavybės teise.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550 patvirtino Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą, kuriame nurodytas ir V kategorijos kelias Nr. 2516 Veisiejai–Avižieniai, kurio ilgis 16,40 km. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas, kuriame eilės Nr. 539, nurodytas kelias Nr. 2516 Veisiejai–Avižieniai, kurio ilgis 16,40 km. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 ir 2017 m. balandžio 25 d. valstybinės reikšmės kelių perdavimo priėmimo aktu Nr. 6-336 šis valstybinės reikšmės rajoninis kelias kartu su kitais valstybinės reikšmės keliais buvo perduotas patikėjimo teise valdyti valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Atliekant kelio kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad 51 kv. m (0,0051 ha) plotas, patenkantis į kelio Nr. 2516 ribas, patenka ir į 1 683 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui T. Ž.

Ieškovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai, reiškia, kad valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais šie objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia. Nuostata, kad valstybinės reikšmės keliai yra Lietuvos valstybės nuosavybė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje (2004 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr. IX-2196 redakcija).

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija) numatyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme; o pagal 6 dalies nuostatas kelio juosta yra žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės kelius ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės kelių sąrašą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatyta, kad valstybinės reikšmės IV kategorijos kelių juostos minimalus plotis yra 19 metrų, o V kategorijos – 18 metrų. Kelio Nr. 2516 atkarpa nuo 0,013 km iki 1,144 km priklauso V kategorijos keliui, todėl kelio juostos plotis turi būti 18 m ir tai yra imperatyvus reikalavimas.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje (2004 m. lapkričio 2 d. įstatymo Nr. XI-2517 redakcija) numatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2004 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. IX-2407 redakcija) įtvirtintas draudimas privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybės kelius.

Remdamasi aptartų teisės aktų nuostatomis, ieškovė nurodo, kad 0,0051 ha ploto dalis, 0,1683 ha ploto ginčo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į valstybinės reikšmės kelio Nr. 2516 užimtą žemės plotą nepagrįstai, nes nuosavybės teisės į šią žemės sklypo dalį negalėjo būti perleistos. Tuometinis Lazdijų rajono valdybos žemėtvarkos skyrius, parduodamas aptariamą žemės sklypą, netyrė, kam kelias Nr. 2516 priklauso nuosavybės teise, nesiaiškino šio kelio reikšmės, nesivadovavo teisės aktų, nustatančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis, todėl neteisingai įvertino šio kelio, priskirto valstybinės reikšmės keliams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“, juostos plotį bei matmenis. Dėl šių priežasčių, formuojant 0,1683 kv. m ploto žemės sklypą, į jį pateko ir valstybės išperkamos žemės dalis – valstybinės reikšmės kelio Nr. 2516 dalis – 0,0051 ha plotas, į kurį nuosavybės teisės negalėjo būti perleistos. Dėl to (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties dalis, kuria perleistos nuosavybės teisės į šį valstybinės reikšmės žemės plotą, yra neteisėta, priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį (2004 m. lapkričio 2 d. įstatymo Nr. XI-2517 redakcija), Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2196 redakcija), Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalį (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2004 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. IX-2407 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“, bei negaliojanti ab initio (nuo sudarymo momento). Atsižvelgus į tai, (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties dalis ir (duomenys neskelbtini) UAB „Zaida“ suformuoto žemės sklypo plano dalis, kuria suformuotos ir perleistos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės žemės plotą savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra neteisėti iš esmės ir turi būti panaikinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). (Duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties dalys dėl šios dalies perleidimo pripažintinos negaliojančiomis nuo sudarymo momento kaip neteisėtos ir prieštaraujančios aukščiau minėtoms imperatyvioms įstatymų normoms, draudžiančioms valstybinės reikšmės kelius perleisti privačion nuosavybėn. Pripažinus negaliojančiomis minėtų sandorių dalis, taikytina restitucija natūra, valstybinės reikšmės kelio dalis, grąžintina valstybės nuosavybėn.

Pateikdama argumentus dėl praleisto termino atnaujinimo ieškovė nurodo, kad tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Skirtingai nei privatūs subjektai, subjektas ginantis viešąjį interesą, šiuo atveju prokuroras Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia.

Nagrinėjamu atveju tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo buvo pradėtas 2021 m. rugpjūčio 24 d. gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymą dėl viešojo intereso gynimo, kuriame nurodyta, kad į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2516 Veisiejai–Avižieniai, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tarp jų ir žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme tik buvo nurodyta, kad į valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 2516 ribas patenka 51 kv. m žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pateikta informacija nebuvo pakankama padaryti išvadai, kad pažeidžiamas viešasis interesas bei formuluoti ieškinio reikalavimus, nes nebuvo pateikta faktinių duomenų kokiu būdu buvo perleista išimtinė valstybės nuosavybė apie žemės sklypą, ar vyko neteisminė–administracinė procedūra išspręsti esamą situaciją neteisminiu keliu. Prokuroras nedelsdamas pradėjo rinkti duomenis, reikalingus tyrimui atlikti. Buvo kreiptasi į NŽT prie ŽŪM, valstybės įmonę Registrų centrą dėl dokumentų, susijusių su žemės sklypu, pateikimo, atsižvelgus į tai, kreipimosi į teismą vieno mėnesio terminas yra nepraleistas.

Pateikdamas argumentus dėl ieškinio senaties, ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančio turto – kelio Nr. 2516 dalis. (Duomenys neskelbtini) UAB „Zaida“ sudarius žemės sklypo planą, neteisėtai suformuotas ginčo žemės sklypas, o (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono valdybos Žemėtvarkos skyrius valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas į privačią nuosavybę, kurie priimti daugiau kaip prieš dešimt metų. Tokia teisinė situacija yra negalima, nes valstybinės reikšmės kelias, kaip ir visa išimtine valstybės nuosavybės teise priklausantis turtas, yra išimtas iš civilinės apyvartos (CK 4.7 straipsnio 2 dalis). Administracinis aktas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iš esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio išimtine valstybės nuosavybe disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, taigi šios teisės negali būti ginamos, o tai reiškia, kad turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, grąžinamas valstybei nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018). Tai, kad kreipiamasi į teismą jau praėjus daugiau nei 10 metų nuo sklypo plano sudarymo ir sandorio sudarymo lėmė objektyvios nuo pareiškėjos nepriklausančios aplinkybės, t. y. apie ginčijamus administracinius aktus bei jų neteisėtumą nebuvo pranešta laiku ir neatnaujinus termino būtų apribota viešąjį interesą ginančio subjekto teisė kreiptis teisminės gynybos, nebūtų galutinai išspręstas klausimas dėl viešojo intereso pažeidimo, o tai sudarytų prielaidas likti galioti neteisėtam žemės sklypo planui ir perleidimo sandoriui, t. y. įtvirtintų teisinės valstybės principui prieštaraujančią situaciją, kai iš ne teisės atsirastų teisė. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės reikšmės kelio perleidimas privačion nuosavybėn reiškia tinkamos teisės naudotis keliais, kuri suprantama kaip visų juridinių ir fizinių asmenų teisė naudotis keliais bei jų infrastruktūra, pažeidimu bei saugaus eismo užtikrinimo pažeidimu, nes minimalios kelio juostos susiaurinimas kelia grėsmę saugiam eismui. Nurodo, kad šios aplinkybės yra pakankamai svarbios, sudarančios pagrindą daryti išvadą, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl administracinių aktų dalių panaikinimo ir sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo paduoti.

Remdamasi nurodytais argumentais, ieškovė prašo praleistą terminą atnaujinti, ieškinį visiškai patenkinti nurodytų sandorių dalis pripažįstant negaliojančiomis nuo sudarymo momento, pritaikius restituciją 51 kv. m ploto žemės sklypo dalį grąžinti valstybei. Mano, kad atsakovui T. Ž. piniginė kompensacija pagal teisinį reguliavimą neturėtų būti priteista, tačiau teismui ją priteisus, ieškovė tam neprieštarautų.

Atsakovas T. Ž. su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Žemės sklypas parduotas prieš dvidešimt septynerius metus, (duomenys neskelbtini), o Kelių įstatymas, kurio normomis pagrįstos kelio ribos priimtas tik 1995 m., t. y. iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo. V. B. jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl nėra atsakingas dėl susiklosčiusios situacijos, jo nuosavybės teises gina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis. Žemės sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai, matuojant jį iš naujo, bus reikalingos papildomos išlaidos, todėl arba jam turi būti tai kompensuojama arba Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėtų atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą nepareiškė.

Atsakovės Lietuvos Respublikos ir NŽT prie ŽŪM atstovė su ieškiniu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo matininkė 2018 m. kovo 26 d. atliko kelio juostos kadastrinius matavimus ir parengė šios kelio juostos žemės sklypo planą, 2018 m. balandžio 23 d. pateikė NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyriui tikrinti kelio juostos kadastro duomenų bylą. Lazdijų skyrius 2018 m. birželio 19 d. kameraliai patikrinęs pateiktą kelio juostos kadastro duomenų bylą, nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą kelio juostos planą. Lazdijų skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 19 d. sprendimu „Dėl nustatytų žemės sklypo (kelio juostos), esančio Lazdijų rajono savivaldybėje Veisiejuose, kuriame nutiestas valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 2516 ,,Veisiejai–Avižieniai“, kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo (kelio juostos) suformavimo) ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ suformavo kelio juostos žemės sklypą ir patvirtino kelio juostos kadastro duomenis. Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas 2018 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastro ir jų pakeitimo“, kuriuo atidėjo Lazdijų skyriaus sprendimo vykdymą, kadangi žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos kerta kelio juostos ribą. Lazdijų skyrius 2018 m. spalio 5 d. priėmė išvadą Nr. 4IŽ-201-(14.4.111.) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“, kurioje nurodyta, kad kelio juostos kadastriniai matavimai yra atlikti teisingai, o žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos yra tikslintinos.

Lazdijų skyrius (duomenys neskelbtini) raštais informavo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkus apie tai, kad šių žemės sklypų ribos yra tikslintinos, ir nurodė, kaip šių žemės sklypų savininkai minėtas žemės sklypų ribas gali patikslinti teisės aktų numatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas, kuriame nurodyta, kad kelio juosta yra valstybinės reikšmės rajoninis kelias, o Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatyta, kad valstybinės reikšmės IV kategorijos kelių juostos minimalus plotis yra 19 metrų, o V kategorijos – 18 metrų. Nagrinėjamu atveju kelio Nr. 2516 atkarpa nuo 0,013 km iki 1,144 km priklauso V kategorijai, kelio juostos plotis turi būti 18 m ir tai yra imperatyvus reikalavimas. Naudojantis Valstybės įmonės Registrų centro posisteme „GeoMatininkas“, grafiškai nustatyta, kad kelio juostos plotis (ties žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuo 15,01 m iki 15,38 m.

Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės keliai, į tai, kad į ginčo žemės sklypo ribas patenka 0,0051 ha dalis valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2516 Veisiejai–Avižieniai, darytina išvada, kad šis žemės sklypas buvo netinkamai suprojektuotas, pažymėtas ir suteiktas privačion nuosavybėn pagal (duomenys neskelbtini) UAB „Zaida“ parengtą planą, ieškinys pagrįstas ir turi būti patenkintas. Atsakovo T. Ž. reikalavimas, kad NŽT prie ŽŪM atliktų patikslinto žemės sklypo kadastrinius matavimus yra nepagrįstas, kadangi kadastrinių matavimų išlaidas privalo apmokėti žemės sklypo savininkas. Remiantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, taikant restituciją ir 51 kv. m žemės plotą grąžinant valstybei, atsakovui T. Ž. piniginė kompensacija neturi būti mokama.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) UAB ,,Zaida“ suformavo V. B. namų valdos žemės sklypo ribų planą. (Duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. suteiktas 0,1683 ha ploto žemės sklypas privatinės nuosavybės teise privačiai namų valdai (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) valstybės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi 0,1683 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) parduotas V. B. už 57,81 Lt. V. B. mirus, (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu šį žemės sklypą paveldėjo J. Ž., kuri (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi šį žemės sklypą padovanojo T. Ž. Atlikus kelio Veisiejai–Avižieniai ruožo nuo 0,013 km iki 1,144 km kadastrinius matavimus nustatyta, kad ginčo 51 kv. m ploto ginčo žemės sklypo dalis persidengia su kelio Nr. 2516 ribomis. (Duomenys neskelbtini) Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas patvirtina, kad kelio Veisiejai–Avižieniai atkarpos nuo 0,013–1,144 km kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti teisingai, turi būti tikslinami gretimų žemės sklypų planai. Dėl to ieškovė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad 0,1683 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso T. Ž.; T. Ž. nuosavybės teisė į šį turtą priklauso nuo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (t. 1, el. b. l. 1, priedas Nr. 1). (Duomenys neskelbtini) prašymu V. B. paprašė parduoti jam 0,15 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 48). (Duomenys neskelbtini) UAB ,,Zaida“ suformavo V. B. namų valdos žemės sklypo ribų planą; pagal planą nuo gyvenamojo namo iki (duomenys neskelbtini) g. – 15,8 m atstumas; (duomenys neskelbtini) g. plotis – 4 m; žemės sklypo ilgis šiaurinėje pusėje – 74,72 m, pietinėje – 73,31 m, rytinėje – 22,81 m, vakarinėje – 22,73 m; bendras plotas – 0,1683 ha (t. 1, el. b. l. 1, priedas Nr. 1; b. l. 53). (Duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono Veisiejų miesto Taryba sprendimu nusprendė V. B. žemės sklypą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padidinti 600 kv. m, t. y. nuo 1 083 kv. m iki 1 683 kv. m (realiai suformuoto žemės sklypo ploto) (t. 1, el. b. l. 1, priedas Nr. 1; el. b. l. 49). (Duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta suteikti žemės sklypus privatinės nuosavybės teise privačių namų valdoms pagal priedą Nr. 1; priede Nr. 1 (eilutės Nr. 288) nurodyta V. B. suteikti 0,1683 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kaina – 57,81 (t. 1, b. l. 50). (Duomenys neskelbtini) valstybės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, remiantis (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1683 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) parduotas V. B. už 57,81 Lt (t. 1, el. b. l. 1, priedas Nr. 1; el. b. l. 51–52). (Duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) J. Ž. po brolio V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjo jo turtą, be kita ko, ir 0,1683 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 1, priedas Nr. 2). (Duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi J. Ž. padovanojo, be kita ko, T. Ž. ir 0,1683 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 1, priedas Nr. 2). Valstybės įmonė Registrų centras 2021 m. rugsėjo 23 d. pateikė Kauno apygardos prokuratūrai informaciją apie kelio Nr. 2516 kadastrinius matavimus ir duomenų įrašymą į kadastrą, pridėjo tai patvirtinančius dokumentus; atsakymas su dokumentais pateiktas į 2021 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apygardos prokuratūros paklausimą (t. t. el. b. l. 1, priedas Nr. 2). 2018 m. spalio 5 d. NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyrius, patikrinęs valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2516 Veisiejai–Avižieniai kadastro duomenų bylą, nustatė, kad planas parengtas teisingai, pateikė išvadą, kad su keliu besiribojančių žemės sklypų, tarp kurių ir žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planai turi būti patikslinti (t. 1, el. b. l. 1, priedas Nr. 2). (Duomenys neskelbtini) raštu NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyrius informavo T. Ž., kad jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nedera su valstybinės reikšmės kelio Nr. 2516 Veisiejai–Avižieniai ribomis, todėl turi būti tikslinamos (t. 1, el. b. l. 1, priedas Nr. 3). NŽT prie ŽŪM 2021 m. rugsėjo 24 d. raštu, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros prašymą dėl kelio Nr. 2516 ir gretimų žemės sklypų ribų, informavo, kad nustačius žemės sklypų ribų persidengimą, jis gali būti sprendžiamas rengiant naują teritorijų planavimo dokumentą ir privačių žemės sklypų dalis, kurios persidengia su kelio Nr. 2516 riba, paimti visuomenės poreikiams, o suinteresuotoms pusės nesutarus, persidengimą spręsti kreipiantis į teismą (t. 1, el. b. l. 1, priedas Nr. 3). 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl žemės sklypų, kurie patenka į kelio Nr. 2516 ribas, siekiant panaikinti administracinių aktų ir sandorių, kurių pagrindu valstybei priklausanti žemės sklypų dalis neteisėtai perleista privačion nuosavybėn ir šį turtą grąžinti valstybei. Tarp nurodytų žemės sklypų, kurių ploto dalis patenka į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2516 ribas, nurodytas ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), patenkanti ploto dalis – 51 kv. m (t. 1, el. b. l. 1, priedas Nr. 4). Žemės sklypo planai patvirtina, kad atlikus 20 649 kv. m žemės sklypo (kelio Veisiejai–Avižieniai ruožo nuo 0,013 km iki 1,144 km) kadastrinius matavimus žemės sklypų, esančių vakarinėje kelio pusėje, rytinė dalis persidengia su šio kelio vakarinėmis ribomis; tarp tokių žemės sklypų yra ir žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 2,42 m šiaurinės ribos ir 2,06 m pietinės ribos dalis persidengia su kelio Nr. 2516 riba (t. 1, el. b. l. 1, priedai Nr. 5–8). 2018 m. birželio 19 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas patvirtina, kad patikrinus 20 649 kv. m žemės sklypo – kelio Veisiejai–Avižieniai atkarpos nuo 0,013–1,144 km, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, jie atitinka Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių reikalavimus, žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypo plotas nustatytas tinkamai, žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildytos tinkamai, tinkamai apskaičiuota žemės sklypo vertė ir parengta kadastro duomenų byla (t. 1, el. b. l. 54–55). 2018 m. liepos 19 d. priimtas sprendimas patvirtinti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre žemės sklypą (kelio juosta), esantį (duomenys neskelbtini), kur nutiestas valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 2516 Veisiejai–Avižieniai (t. 1, el. b. l. 56–57). (Duomenys neskelbtini) NŽT prie ŽŪM raštu išaiškino T. Ž. aplinkybes dėl jam priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kelio Veisiejai–Avižieniai ribų persidengimo ir pasiūlė kreiptis į matininką dėl jam priklausančio žemės sklypo ribų patikslinimo (t. 1, el. b. l. 58–60).

Prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti Civiliniame kodekse, šiame Kodekse, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 1 dalis). Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis numato, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Ši nuostata įtvirtina ne tik privačios, bet ir valstybės, savivaldybės nuosavybės, įskaitant ir žemę, apsaugą. Kaip matyti iš ieškinio argumentacijos, šiuo ieškiniu siekiama grąžinti valstybės nuosavybę, kuri tapo privačia nuosavybe pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

Valstybinio turto perleidimo privačion nuosavybėn procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgalinimus turinčios valstybės institucijos. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2008).