Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:

1) 1997 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams;

2) 1999 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnenesiams, bausmę subendrinus su paskirta 1997 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu bausme, galutinė bausmė vieneri metai ir trys mėnesiai;

3) 1999 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį ir 271 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams su turto konfiskavimu, subendrinus paskirtą bausmę su paskirta 1999 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė dveji metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d., LR įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bausmė sumažinta 1/3 dalimi, galutinė bausmė vieneri metai aštuoni mėnesiai.

4) 2001 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 42 straipsnį, 272 straipsnio 3 dalį ir 278 straipsnio 1 dalį šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu su turto konfiskavimu, prijungus neatliktą dviejų mėnesių bausmę pagal 1999 m. gruodžio 6 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė šešeri metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; 2003 m. birželio 10 d. nutartimi veika perkvalifikuota pagal 2000 metų BK 180 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo, paskirtą bausmę subendrinus su 1999 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - penkeri metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo, 2003 m. lapkričio 5 d. paskirta galutinė bausmė sumažinta iki trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo;

5) 2003 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 18 straipsnio 5 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 1250 litų (10 MGL) bauda su 1/5 turto konfiskavimu, bausmę subendrinus su paskirta 2001 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė šešeri metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo su 1250 litų bauda ir turto konfiskavimu; 2003 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paskirtą bausmę subendrinus su 2003 m. birželio 10 d. nutartimi paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas penkeriems metams aštuoniems mėnesiams, turto konfiskavimas ir bauda panaikinti; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartimi 2003 m. birželio 10 d. nutartimi paskirta galutinė bausmė sumažinta iki trejų metų aštuonių mėnesių, 2004 m. sausio 14 d. nutartimi 2003 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. lapkričio 5 d. nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė treji metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo,

6) 2005 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2 500 litų) bauda; 2010 m. vasario 19 d. nutartimi paskirta bauda pakeista į 10 parų arešto. 2010 m. kovo 15 d. paleistas atlikęs bausmę;

7) 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę subendrinus su 2005 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė šeši mėnesiai laisvės atėmimo ir 2500 litų bauda;

8) 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams;

9) 2007 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams;

10) 2008 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams, bausmė subendrinta su 2007 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. 2008 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2008 m. gegužės 13 d. nuosprendis pakeistas, veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Bausmė subendrinta su 2007 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams;

11) 2009 m. rugsėjo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

12) 2010 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 4 dalimi, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, galutinė bausmė treji metai laisvės atėmimo. 2013 m. balandžio 5 d. paleistas iš Alytaus PN atlikęs bausmę;

13) 2014 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – vieneriems metams trims mėnesiams laisvės atėmimo, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki dešimties mėnesių laisvės atėmimo;

14) 2014 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dvejiems metams laisvės atėmimo, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams;

15) 2014 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (trys veikos) dvejiems metams laisvės atėmimo, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d.;

atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. 2014 m. kovo 20 d., apie 16.30 val., Vilniuje, Gedimino pr. 50, įsibrovęs į UAB „Vorto-Vaga“ šešto aukšto patalpas, užrakinamas elektroniniu kodu, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai E. R. priklausantį 400 Lt vertės turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“. Taip T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

2014 m. kovo 20 d. pareiškime dėl padarytos veikos E. R. išdėstė aplinkybes, neprieštaraujančias nurodytosioms ikiteisminio tyrimo apklausų metu (b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 178 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta ir baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą.

Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo T. V. teisme duotus parodymus bei kitus baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pats T. V. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2014 m. kovo 20 d., apie 16 val. atėjo į daugiaaukštį, esantį Vilniuje, Gedimino pr. 50, nuėjęs į laiptinę, pastebėjo ofisą, į kurį patekti galima tik suvedus kodą. Pro stiklines ofiso duris jis pamatė moterį, kuri rankose laikė mobiliojo ryšio telefoną ir šį telefoną jis nusprendė pavogti. Apsižiūrėjo, ar niekas jo nemato, smarkiai patraukė ofiso duris, ir pateko į vidų. Ofise žmonių nebuvo, todėl jis priėjo prie stalo ir paėmė telefoną „Samsung Galaxy“, kurį vėliau prie Kalvarijų turgaus pardavė nepažįstamam asmeniui už 100 litų. Šie T. V. parodymai yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, tokius kaltinamojo T. V. parodymus patvirtina ir teisme, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirti, įrodymai. Nukentėjusioji E. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba įmonėje „Vorto-Vaga“, esančioje Vilniuje, Gedimino pr. 50. 2014 m. kovo 20 d., apie 16 val., ji, priimamajame, ant darbo stalo, padėjo savo, 400 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“ ir išėjo į susitikimą. Apie 18 val., grįžusi iš susitikimo, telefono ant stalo pasigedo. Įmonės vadovas, peržiūrėjęs patalpų, stebimų vaizdo kameromis, vaizdo įrašą, jai pranešė, jog tądien, apie 16.30 val. į įmonės patalpas užėjo vyras ir nuo stalo pavogė jos mobiliojo ryšio telefoną. Norint patekti į ofisą, reikia suvesti specialų kodą arba skambinti ofiso darbuotojams, kad įleistų. Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, iš esmės analogiškas aplinkybes ji išdėstė ir pareiškime dėl padarytos veikos tuoj pat po įvykio. Pirmiau aptartus nukentėjusiosios E. R. paaiškinimus patvirtina ir kita reikšminga bylos medžiaga. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, nustatyta, jog patalpa filmuojama stebėjimo kameromis. Peržiūrėjus nukentėjusiosios E. R. pateiktą 2014 m. kovo 20 d. vaizdo įrašą matyti, jog viena stebėjimo kamera užfiksuota, kaip 16:26:48 val. į laiptinę įeina vyras, tamsių plaukų, vilkintis tamsios spalvos kepurę, tamsią storą striukę su kailine apykakle, tamsiai mėlynos spalvos džinsines kelnes, avi tamsios spalvos batus, rankose laiko daiktą, panašų į atsegtą piniginę. Minėtas vyras stovi nugara į vaizdo kameras, tarp lifto ir įėjimo į ofisą durų, apžiūrinėja daiktą panašų į atsegtą piniginę, apžiūrinėja joje esančias korteles, išsiima iš jos kelias korteles ir eina link ofiso durų žiūri pro ofiso stiklines duris, tuomet atidaro ofiso stiklines duris ir įeina į vidų. Kita stebėjimo kamera užfiksuota, kaip 16:34:50 val. tas pats vyras atsidaro stiklines duris ir įeina į ofiso vidų. Įėjęs, jis nueina prie administracijos stalo, tačiau nueina, o po akimirkos grįžta, pasilenkia ties administracijos stalu, dešine ranka paima daiktą panašų į mobiliojo ryšio telefoną, įsideda į savo dešinę striukės kišenę ir išeina iš ofiso. Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad nesutampa dvejomis stebėjimo kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų laikas. Vis tik, teismui nekyla abejonių, jog tiek viena, tiek kita stebėjimo kamera užfiksuotas tas pats asmuo, o šią aplinkybę vertinant kartu su faktu, jog kaltinamasis T. V. prisipažino padaręs aptariamą veiką, darytina išvada, jog ji neturi įtakos sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Taigi, pirmiau išdėstyti įrodymai ir jais remiantis nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įsibrovimu pripažįstamas slaptas ar atviras patekimas į patalpą, tiek įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją), tiek ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-617/2005 ir kt.). Šiuo atveju T. V. į įmonės patalpas, pasak jo paties parodymų, pateko stipriau patraukęs ofiso duris, nors norint patekti į vidų reikia suvesti specialų kodą arba skambinti ofiso darbuotojams, kad įleistų, suvokdamas, jog į patalpas patekti teisės neturi, todėl jo veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą – nustatytas pagrįstai.

Nustačius, kad svetimo turto pagrobimas padarytas įsibraunant į patalpą bei esant pirmiau minėtai pagrobto turto vertei, atsižvelgus į BK 190 straipsnio nuostatas, kaltinamojo T. V. veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl T. V. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei – pagrobtas svetimas turtas įsibraunant į patalpą, veika baigta. Nukentėjusiajai pagrobtas turtas nėra grąžintas, nusikalstama veika padaryta žala neatlyginta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį T. V. – nedirba (b. l. 72), legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, ne kartą teistas, daugiausia už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 75-88), aptariamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu (b. l. 66-86). Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog T. V. iš ankstesnių teistumų ir baustumų išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisako ir toliau, matyti, jog vagystės ir panašaus pobūdžio veikos yra jo pragyvenimo šaltinis. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir teigė, jog gailisi dėl savo elgesio, tačiau teismas neturi teisinio pagrindo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai yra bent vienas iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; 2) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytoje nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-78/2014, 2K-187/2014 ir kt.). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis T. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis savo kaltės neneigė, jau pirmoje apklausoje prisipažino padaręs aptariamą veiką, todėl teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo geranoriškumu bei teigti, jog šį jo prisipažinimą nulėmė jam nepalankių ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visumos suvokimas. Vis tik, kaip jau minėta, nustatant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti ne tik kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nepaisant to, kad T. V. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog analogiškas veikas, susijusias su svetimo turto grobimu jis daro nuosekliai, elgesio nekeičia, išvadų nedaro ir į visuomenei priimtiną gyvenimą negrįžta, gailestį išsako tik deklaratyviai, nukentėjusiajai E. R. padarytos žalos neatlygino ir nerodė pastangų tai padaryti, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. T. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas įvertina kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – T. V. gydytas VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2000 m. spalio 13 d. iki 2000 m. spalio 20 d., diagnozė: psichikos elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė (b. l. 58); VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 60); Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 2004 m. spalio 11 d., diagnozė: psichikos elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 62). 2014 m. birželio 4 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvada Nr. 91TPK-PL274/2014 patvirtinta, kad nėra duomenų apie T. V. galimą lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę ar kokią laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos veikos metu, todėl vien dėl narkopriklausos (heroinui ir anfetaminui) bei gyvenimo būdo skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 69). Atsižvelgęs į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jį patį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Įvertinus tai, jog byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. V. paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Paskirtoji bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintinos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti minėtais nuosprendžiais įskaitytus T. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. sausio 23 d. ir laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d., bei jo atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 102), kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios E. R. civilinis ieškinys dėl 400 Lt, t. y. 115,85 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 18). Nukentėjusioji ieškinio reikalavimą palaikė ir teismo posėdžio metu. Civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančia rašytine medžiaga (b. l. 29-31). Pastebėtina ir tai, jog pagrobtą mobilųjį telefoną nukentėjusioji įsigijo dar 2012 m. rugsėjo 13 d. už 601 Lt, išsimokėtinai per 24 mėnesius. Atsižvelgiant į galimą telefono nusidėvėjimą, teismo vertinimu, priteistina suma yra protinga ir proporcinga. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes bei tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teismo posėdžio metu pareikšto civilinio ieškinio sumos neginčijo, t. y. ieškinį pripažino, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. V. skirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžiu jam paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu jam paskirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu jam paskirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir T. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir keturiems mėnesiams.

Į T. V. paskirtos bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžiu įskaitytą jo laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. sausio 23 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu įskaitytą jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d., taip pat jo atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. vasario 13 d.

T. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš T. V. priteisti nukentėjusiajai E. R. 115,85 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.