- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- e2YT-3062-429/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- L. B., VĮ Turto bankui
- Kategorijos
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 133.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. B. ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
Te ismas nustatė:
Šalies argumentai
P. V. B prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji V. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio palikėjo J. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) , mirusio 2002 m. kovo 15 d. mirties, priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji ir jos sūnus L. B. yra vieninteliai įpėdinai po J. B. mirties, kitų suinteresuotų asmenų, kurie turėtų būti įtraukti į šią bylą nėra. Pareiškėja nurodo, kad 2022 m. kovo 15 d. mirė jos sutuoktinis J. B. , kurio nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 4d. kreipėsi po sutuoktinio mirties į Kauno miesto 18- ąjį notarų biurą pas notarą D. G. dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo, paaiškėjo aplinkybės, jog po sutuoktinio mirties yra praleidusi įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą ir notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo. Pareiškėja nurodo, kad užklausus V Į Registrų centrą Testamentų registrą dėl paveldėjimo bylos užvedimo po J. B. mirties 2022-08-30, gautas atsakymas , jog paveldėjimo byla neužvesta, palikimo priėmimo faktas nėra registruotas. Pareiškėja nurodo, kad VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. B. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Pareiškėja nurodo, kad santuoką su J. B. sudarė (duomenys neskelbtini), santuokos metu pasistatė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas 2009 m. gruodžio 30d., tai yra santuokos su sutuoktiniu metu. Šis namas įregistruotas tik jos - V. B. vardu, bet ½ dalis priklausė ir palikėjui, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su ja įgytam daiktui. Neturėdama paveldėjimo teisės liudijimo , ji negalinti paveldėti po palikėjo mirties šios nekilnojamojo turto ½ dalies, esančio (duomenys neskelbtini), todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po J. B. mirties priėmė palikimą , faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio mirties priėmė jo visus grynuosius pinigus, asmeninius daiktus, knygas, foto albumus, molinių rankų darbo servizą, krikštolinių taurių šampanui komplektą, organizavo laidotuves, prižiūri kapavietę, moka visus mokesčius, susijusius su gyvenamojo namo išlaikymu.
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, neatvykimo priežastys nežinomos, pareiškimą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Suinteresuotas asmuo L. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepimu prašo tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Suinteresuotas asmuo nuodo, kad jo motina po J. B. , mirusio 2022-03-15 mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti: ji priėmė visus po tėvo J. B. mirties likusius daiktus ir jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, automobilį Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , likusius grynuosius pinigus, asmeninius daiktus, sutuoktinio knygas, foto albumus, molinius servizus, krikštolinių taurių šampanui rinkinį, jais naudojasi kaip savais, tėvo buvusiame kambaryje organizavo naujo remonto padarymą.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turėto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
2022 m. kovo 15 d. buvo išduotas medicininis mirties liudijimas Nr. 22-21769619, kuriame nurodyta, kad J. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2022-03-15, mirusiojo nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). P. V. B pateikė santuokos liudijimą, iš kurio matyti, kad J. B. , gimęs (duomenys neskelbtini) ir V. M. , gimusi (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini), po santuokos vyro pavardė (duomenys neskelbtini), žmonos – (duomenys neskelbtini), įrašas apie tai santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 1643, santuokos liudijimo AA Nr, 124211 išdavimo data 2004 m. rugsėjo 15 d. ( nenurodyta, kad išduota santuokos liudijimo akto įrašo kopija). Pagal pateiktą Gyventojų registro pažymą J. B. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). P. V. B vardu 2009-12-30 registruotas statinio, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1997-09-30 valstybinės žemės sklypo – pirkimo pardavimo sutartis Nr. P19/97-0620, unikalus Nr. , (duomenys neskelbtini) 0,0600ha , kurie įgyti santuokos metu. P. V. B nuosavybės teise turui butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2000-01-25 savivaldybės sprendimu Nr. 82 bei nuosavybės teise turi ½ dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, įgytų 2010-08-30 paveldėjimo teisės pagal testamento liudijimą Nr. 4VJ -11320 pagrindu. J. B. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi pagal LAT praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 str. 1 d. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Taip pat pagal LAT praktiką, kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (LAT 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006;2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-86/2007; 2009-07- 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Remiantis LR CK 5.57 str. 1 d., teismas, palikimui priimti terminą gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
LR CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pateikti mokesčių sumokėjimo butui , esančiam (duomenys neskelbtini) kvitai, suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstyti argumentai patvirtina, kad pareiškėjo motina V. B. po savo sutuoktinio J. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2022-03-15 likusį palikimą priėmė aktyviais veiksmais, faktiškai jį pradėdama valdyti – naudojasi butu esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už jį, priėmė po sutuoktinio mirties baldus, namų apyvokos daiktus, jais naudojasi, prižiūri, tai yra pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Remiantis LR CK 5.57 str. 1 d., teismas, palikimui priimti terminą gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
LR CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo nurodytos pareiškime aplinkybės, pateikta elektros ir dujų apskaitos mokėjimo kvitai V. B. vardu butui (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens L. B. atsiliepime išdėstyti argumentai patvirtina, kad pareiškėjo motina V. B. po savo sutuoktinio J. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2022-03-15 likusį palikimą priėmė aktyviais veiksmais, faktiškai jį pradėdama valdyti – naudojasi butu esančiu (duomenys neskelbtini) mokėjo mokesčius už jį, priėmė po sutuoktinio mirties baldus, namų apyvokos daiktus, jais naudojasi, prižiūri, tai yra pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Įvertinant pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų išdėstytą poziciją dėl palikimo priėmimo pareiškėjos vardu, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas yra teisėtas, pagrįstas ir įrodytas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu, kad po J. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2022-03-15 palikimą priėmė jo sutuoktinė V. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas 444str.2d.8p., 185str., 186str., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50str., 1d.,5.51str.1d.).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškimą patenkinus, iš pareiškėjos priteistinos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų ir teismo šaukimų siuntimu valstybei – 20,02 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 8 dalimi
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B. a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2022-03-15 palikimą priėmė jo sutuoktinė V. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos V. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini)- 20,02 Eur ( dvidešimt Eur 2 ct.) pašto išlaidų – valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą apeliaciniu skundu.