Šiaulių apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones R. B. gynėjai advokatei Lionei Užubalienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, pagrindinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, teistam 9 kartus, paskutinį kartą 2022 m. birželio 1 d. Tauragės apygardos teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., 87 paromis arešto, bausmę atlikęs, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2024 m. vasario 29 d., apie 17:54 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – autobusų stotelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Ž. Š., pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, Ž. Š. kumščiu sudavus vieną smūgį A. J. į galvą, o R. B. keliu sudavus vieną smūgį į jo kairįjį šoną ir kumščiu sudavus vieną smūgį į kairiąją veido pusę, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. J. galvos ir veido sumušimą, bei, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to jis, 2024 m. gegužės 27 d., apie 19:45 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė vieną smūgį alkūne V. S. į krūtinę, po to ne mažiau kaip penkis kartus spyrė jam į įvairias kūno vietas, o šiam pargriuvus ant žemės, spyrė du kartus į galvą bei vieną kartą spyrė į šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. dešinio antakio žaizdą, dešinės pusės krūtinės sumušimą, bei sukeldamas nežymų V. S. sveikatos sutrikdymą.

Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK vyresniosios tyrėjos R. J. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. vasario 29 d., apie 17:57 val., gavo budėtojo pranešimą apie muštynes (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, netoli autobusų stotelės, kelkraštyje rastas neblaivus (2,55 prom.) Ž. Š., neblaivus (1,40 prom.) R. B.. Neblaivus (2.11 prom.) A. J. sėdėjo automobilyje, kurio vairuotojas T. S. paaiškino, kad jo automobilyje sėdintis jaunuolis buvo sumuštas kitų dviejų vyriškių. Važiuodamas Tvenkinio gatve, jis pats matė, kaip šie du vyriškiai stumdė, tampė vieną asmenį. Jis nukentėjusįjį įsisodino į automobilį ir laukė kol atvyks iškviesti policijos pareigūnai. A. J. nurodė, kad su Ž. Š. ir R. B. autobusu grįžo iš (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kai (duomenys neskelbtini) išlipo autobusų stotelėje, Ž. ir R. be jokios priežasties jam sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Ž. Š. pripažino, kad autobusų stotelėje A. kumščiu sudavė smūgį kartą į galvą, o R. B. patvirtino, kad A. spyrė keliu vieną kartą į kairįjį šoną ir kumščiu vieną kartą sudavė į galvą. Ž. Š. ir R. B. sulaikyti ir pristatyti į Šiaulių apskrities VPK areštinę. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK tarnybinėse patalpose GMP medikai apžiūrėjo nukentėjusįjį A. J. ir nustatė kairio žandikaulio sumušimą (1 tomas, b. l. 22-24).

2024 m. gegužės 28 d. asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuoti V. S. kūno apžiūros rezultatai - veido dešinėje pusėje susiūta žaizda (1 tomas, b. l. 77-82).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsnio 2 dalyje, numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Atlikta teismo psichiatrinė ambulatorinė ekspertizė, gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 liepos 4-15 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)2024, kuriame konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. B. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamajam R. B. konstatuojamas psichinis sutrikimas - (duomenys neskelbtini). Šiuo metu R. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichinės sveikatos būklę, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Dėl psichikos būsenos R. B. nerekomenduojama būti apklaustam, dalyvauti teismo posėdyje. R. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias med. pobūdžio priemones - stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (2 tomas, b. l. 157-160)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Tiriant nusikalstamą veiką nustatyta, kad autobusų stotelėje, R. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su Ž. Š., pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, Ž. Š. kumščiu sudavus vieną smūgį A. J. į galvą, jis keliu sudavė vieną smūgį į nukentėjusiojo kairįjį šoną ir kumščiu sudavus vieną smūgį į kairiąją veido pusę, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam galvos ir veido sumušimą, bei, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik nukentėjusysis A. J., bet ir kita teismo posėdžio metu ištirta rašytinė bylos medžiaga, liudytojų R. S. ir T. S. parodymai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. B. padaryti veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje nurodytą veiką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Tiriant nusikalstamą veiką nustatyta, kad R. B. gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė vieną smūgį alkūne V. S. į krūtinę, po to ne mažiau kaip penkis kartus spyrė jam į įvairias kūno vietas, o šiam pargriuvus ant žemės, spyrė du kartus į galvą bei vieną kartą spyrė į šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinio antakio žaizdą, dešinės pusės krūtinės sumušimą, bei sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik nukentėjusysis V. S., bet ir kita teismo posėdžio metu ištirta rašytinė bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. B. padaryti veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką.

Nustatyta, kad R. B. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamu, nes negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti; jam nusikalstamos veikos įvykdymo metu konstatuojamas psichinis sutrikimas - (duomenys neskelbtini); šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini); pagal savo psichinės sveikatos būklę, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti – 2024 liepos 4-15 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)2024 (2 tomas, b. l. 158-160). Dėl psichinio sutrikimo - (duomenys neskelbtini), R. B. negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti – jis nepakaltinamas.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2024 nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. B. buvo psichinis sutrikimas – (duomenys neskelbtini), jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, šiuo metu taip pat negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. R. B. nerekomenduota apklausti ir jam dalyvauti teismo posėdyje. Rekomenduota taikyti priverčiamąsias med. pobūdžio priemones - stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismo posėdžio metu ekspertė V. K. tvirtino ekspertizės aktą, nurodė, kad psichinis R. B. vertinimas neatliktas, nes jis atsisakė daryti užduotis, elgėsi neadekvačiai. Jam jau buvo kartą skirtas priverstinis ambulatorinis gydymas, kuris buvo panaikintas. R. B. nelinkęs lankytis pas psichikos specialistus, nuolat vartoja alkoholį.

Teismas laiko įrodyta, kad R. B. nustatyti tiek medicininis, tiek teisinis nepakaltinamumo kriterijai, todėl pripažintina, kad R. B. yra nepakaltinamas, jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.

Europos Žmogaus T. T. ne kartą yra pažymėjęs, kad asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymą galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar viešajam interesui apsaugoti (O. G. prieš Latviją, Nr. 66095/09, § 81, 2014 m. rugsėjo 23 d.; L. prieš Rumuniją, Nr. 31973/03, § 125, 2014 m. lapkričio 13 d.).

Teismas , atsižvelgdamas į padarytų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį – padarytos dvi smurtinės veikos ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2024 išvadą, ir iš teismo posėdžio metu duotų eksperto paaiškinimų matyti, kad R. B. reikalinga priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ (BK 98 str. 1 d. 2 p.). Teismas pažymi, kad R. B. buvo taikytas priverstinis ambulatorinis gydymas, tačiau jis panaikintas. R. B. nelinkęs lankytis pas psichikos specialistus, vartoja alkoholį.

Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį teismas turi parinkti asmeniui stacionarinio stebėjimo režimą. Byloje nesant duomenų, kad R. B. reikėtų stebėti ypatingomis sąlygomis, atsižvelgiant į teismo psichiatrinės ekspertizės aktą ir teismo ekspertės išsakytą poziciją, jam skirtinas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka R. B. diagnozuotą psichinio sutrikimo sunkumą, nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 78,11 Eur žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 105-108).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal minėtas BPK nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Pagal teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis, reglamentuojantis teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese, numato galimybę reikšti ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, o procese dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra įtariamųjų ar kaltinamųjų bei nelaikytina, kad asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, padarė nusikalstamą veiką, t. y. tokiose bylose vartojama sąvoka baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta išvadą, kad bylose dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo negali būti priteisiamas civilinis ieškinys, bei taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010).

Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, kurias padarė nepakaltinamas asmuo, nėra nusikaltimai, nes nėra visų jo sudėties požymių – nėra vieno iš subjektyviosios nusikaltimo pusės požymių – subjekto, nes nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas ir toks asmuo nėra kaltinamasis.

Baudžiamojo proceso normos numato tik žalos, padarytos kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, išieškojimo tvarką. Šiuo atveju R. B. nėra kaltinamasis, jo atžvilgiu nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis, o pagal baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius, tik priimdamas kaltininko atžvilgiu nuosprendį. Dėl paminėtų aplinkybių teismas negali spręsti civilinio ieškinio klausimo, nes tokios galimybės nenumato baudžiamojo proceso kodeksas. Kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. B. nusikalstamą veiką padarė nepakaltinamumo būsenoje, jis negali atsakyti ir už jo veiksmais padarytą žalą. Teismui nutarus asmens atžvilgiu taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, civilinio ieškinio klausimas jo atžvilgiu nesprendžiamas ir civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Kauno teritorinė ligonių kasa turi teisę šį klausimą kelti civilinio proceso tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

R. B. buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (2 tomas, b. l. 181, 191, 192), vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl R. B. šioje byloje pripažinus nepakaltinamu, jis negali atsakyti už įstatymo uždraustos veikos padarymą, teismas neturi pagrindo svarstyti klausimo dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš R. B., todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 105-108) – naikintina pradėjus vykdyti nutartį.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsniu, 404 straipsniu, 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, bei pripažinus jį nepakaltinamu, taikyti R. B. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“.

R. B. iki nutarties vykdymo pradžios palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu. Išaiškinti teisę, kad dėl nepakaltinamo R. B. veiksmais padarytos žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui perŠiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.