Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovai E. Š. ir D. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydami:pripažinti negaliojančiomis:2015 m. gegužės 18 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 4436), sudarytą tarp atsakovų UAB „Vilniaus namų statytojai“ ir K. L.;2015 m. gegužės 25 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. I- 5056), sudarytą tarp atsakovų K. L. ir O. N.;2015 m. gegužės 15 d. žemės sklypo ir buto pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 4355), sudarytą tarp atsakovų UAB „Vilniaus namų statytojai“ ir V. A.;2015 m. gegužės 22 d. žemės sklypo ir buto pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-4976), sudarytą tarp atsakovų V. A. ir O. N.;taikyti restituciją;priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai nurodė, kad 2013 m. gruodžio 18 d. UAB „Vilniaus namų statytojai“ ir ieškovai pasirašė statybos sutartį, pagal kurią UAB „Vilniaus namų statytojai“ už 220 000 Lt (63 716,40 Eur) įsipareigojo pastatyti ir iki 2014 m. balandžio mėn. perduoti ieškovų nuosavybėn butą, esantį sklype (duomenys neskelbtini). Tačiau UAB „Vilniaus namų statytojai“ neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovai nutraukė statybos darbų sutartį ir pareikalavo grąžinti sumokėtas pinigines lėšas pagal statybos darbų sutartį – 26 065,80 Eur. Atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ nereaguojant į ieškovų pranešimus, ieškovai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. išdavė teismo įsakymą dėl 26 065,80 Eur skolos, 8,05 proc. metinių palūkanų ir 389 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „Vilniaus namų statytojai“. Antstoliui vykdant teismo įsakymą buvo išieškota tik 4 329,77 Eur suma. UAB „Vilniaus namų statytojai“ nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. gegužės 28 d. šis turtas priklauso O. N. pagal 2015 m. gegužės 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Po ieškovų reikalavimo gavimo UAB „Vilniaus namų statytojai“ sudarė šiuo sandorius: 2015 m. gegužės 18 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį su K. L., remiantis kuria šis sklypas už 20 000 Eur buvo parduotas K. L., o 2016 m. gegužės 25 d. K. L. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su O. N., remiantis kuria šis sklypas buvo parduotas O. N.; be to, 2015 m. gegužės 15 d. 499/900 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį su V. A., remiantis kuria šis sklypas ir butas už 70 000 Eur buvo parduotas V. A., o 2015 m. gegužės 22 d. V. A. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su O. N., remiantis kuria šis sklypas ir butas už 70 000 Eur buvo parduoti O. N.. Pastaroji yra ne tik UAB „Vilniaus namų statytojai“ vienintelė akcininkė, bet ir įmonės direktoriaus A. N. motina, taip pat V. A. ir K. L. yra su įmone susiję asmenys. Šios sutartys pažeidžia ieškovų teises, nes dėl jų sudarymo UAB „Vilniaus namų statytojai“ faktiškai yra nemoki. Sudarytos sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis CK 6.66, 1.86 ir 1.80 straipsniuose numatytais pagrindais.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino ir:pripažino negaliojančia 2015 m. gegužės 18 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Vilniaus namų statytojai“ ir K. L.; pripažino negaliojančia 2015 m. gegužės 25 d. to paties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. L. ir O. N.; taikė restituciją ir įpareigojo atsakovę O. N. grąžinti atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. 0,1952 ha; įpareigojo atsakovę UAB „Vilniaus namų statytojai“ grąžinti atsakovui K. L. 20 000 Eur, o atsakovą K. L. įpareigojo grąžinti atsakovei O. N. 20 000 Eur;pripažino negaliojančia 2015 m. gegužės 15 d. 499/900 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Vilniaus namų statytojai“ ir V. A.; pripažino negaliojančia 2015 m. gegužės 22 d. šios žemės sklypo dalies ir šio buto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. A. ir O. N.; taikė restituciją ir įpareigojo atsakovę O. N. grąžinti šį turtą atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“; atsakovę UAB „Vilniaus namų statytojai“ įpareigojo grąžinti 70 000 Eur atsakovui V. A. ir atsakovą V. A. įpareigojo grąžinti atsakovei O. N. 70 000 Eur;priteisė iš atsakovų po 550 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovams solidariai;priteisė iš atsakovų po 711,96 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovai visiškai pripažino ieškinį, sprendime išdėstė sutrumpintus sprendimo motyvus. Teismas konstatavo, kad ieškovai pagrįstai prašo sudarytas ginčo sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 6.66, 1.86 straipsniuose numatytais pagrindais, nes atsakovė UAB „Vilniaus namų statytojai“ nepateikė įrodymų, kad ji būtų privalėjusi sudaryti šiuos sandorius. Teismo vertinimu, ieškovai įrodė, kad sudaryti sandoriai pažeidė jų teises, nes įmonė negrąžina jiems priteistų ir antstolio išieškomų sumų už prievolės pagal ginčo statybos sutartį neįvykdymą. Teismas sprendė, kad, pripažinus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija, įpareigojant sandorio šalis viena kitai grąžinti tai, ką yra gavusios pagal sandorius.Teismas pažymėjo, kad, pripažinus negaliojančia 2015 m. gegužės 18 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Vilniaus namų statytojai“ ir K. L., remiantis kuria šis sklypas už 20 000 Eur buvo parduotas atsakovui K. L., bei pripažinus negaliojančia 2015 m. gegužės 25 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. L. ir O. N., kuria atsakovė O. N. įsigijo 0,1952 ha žemės sklypą už 20 000 Eur, restitucijos taikymas natūra yra galimas, nes žemės sklypas, kuris buvo šių sandorių objektas, nėra išnykęs. Aplinkybė, kad sklypas buvo sujungtas su kitu, teismo vertinimu, nėra kliūtimi grąžinti sklypo dalį buvusiai savininkei UAB „Vilniaus namų statytojai“, nes byloje nepateikta įrodymų, kad sujungtų sklypų grąžinimas į pirmykštę padėtį nėra galimas. Teismas konstatavo, kad tai, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sujungtas su gretimai esančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. buvo (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo įregistruotas 0,2369 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra pagrindu teismo sprendime nurodyti, kad, taikant restituciją, atsakovė O. N. turi grąžinti atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. 0,1952 ha. Panaikinus sandorius, atsakovė UAB „Vilniaus namų statytojai“ įpareigotina grąžinti atsakovui K. L. 20 000 Eur, o pastarasis įpareigotinas grąžinti atsakovei O. N. 20 000 Eur.Teismas konstatavo, kad dalyje dėl sandorių, sudarytų tarp atsakovų 2015 m. gegužės 15 d. ir 2015 m. gegužės 22 d., pripažinus juos negaliojančiais, ginčo kaip taikyti restituciją nėra, todėl, teismo vertinimu, taikytina restitucija natūra, įpareigojant atsakovus (pardavėjus) grąžinti pirkėjams po 70 000 Eur, o atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ turtas grąžintinas natūra.Teismas pastebėjo, kad ieškovai nenurodė, kokiais registro numeriais įregistruoto, kur esančio nekilnojamojo turto sandoriai pripažintini negaliojančiais. Teismas pažymėjo, kad prašymas tenkintinas, papildomai nurodant šiuos duomenis, kaip identifikuojančius ieškinio dalyką, bei nurodytinas restitucijos taikymo būdas, nors ieškinyje tai nebuvo nurodyta.Teismas nustatė, kad pateikdami ieškinį ieškovai sumokėjo 400 Eur žyminio mokesčio, o nuo dalies mokesčio – 1 616 Eur, buvo atleisti, dalies žyminio mokesčio – 1 216 Eur, mokėjimas jiems buvo atidėtas. Teismas sprendė, kad, patenkinus ieškinį, ieškovų turėtos išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti priteistinos ieškovams lygiomis dalimis, t. y. po 100 Eur, iš atsakovų. Dalyje, kurioje žyminis mokestis nebuvo apmokėtas, t. y. 2 832 Eur, teismo vertinimu, šias išlaidas valstybei turi atlyginti atsakovai, kurių nenaudai priimtas sprendimas, t. y. kiekvienas iš atsakovų po 708 Eur.Teismas nurodė, kad ieškovai pateikė prašymą priteisti iš atsakovų 2 820 Eur bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe advokato išlaidų, kurios sudaro 1 210 Eur už ieškinio parengimą, 968 Eur už dubliko parengimą ir 242 Eur už atskirojo skundo parengimą. Tai, kad ieškovų atskirasis skundas buvo pateiktas kartu su nauju prašymu atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, kuris buvo patenkintas ir tik dėl to iš dalies buvo tenkinamas atskirasis skundas, prašymas dalyje dėl išlaidų atskirajam skundui rengti atlyginimo, teismo nuomone, atmestinas, nes įpareigojimas ieškovams sumokėti mokestį panaikintas dėl to, kad buvo pagrindas jiems atidėti mokesčio mokėjimą, o ne atleisti juos nuo mokėjimo. Tai, kad už ieškinio parengimą buvo sumokėta 1 210 Eur, o už dubliką 968 Eur, teismo vertinimu, leidžia mažinti priteisiamas išlaidas, nes ieškinį ir dubliką rengė ta pati advokatė. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad netenkinamas ieškovų prašymas dėl restitucijos taikymo. Teismas nustatė bendrą ieškovams priteisiamą atstovavimo išlaidų atlyginimo sumą – 1 800 Eur, kuri priteisiama po 450 Eur iš kiekvieno atsakovo ieškovams. Bendra priteistina suma ieškovams iš kiekvieno atsakovo sudaro 550 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškovams išlaidos priteisiamos solidariai, įvertinus tai, kad atsakovams pareikšti bendri reikalavimai.Kadangi teismas byloje turėjo 15,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, teismo vertinimu, jos priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei. Todėl bendra valstybei atlygintina suma iš kiekvieno atsakovo sudaro 711,96 Eur.

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo:pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį:dėl restitucijos taikymo ir įpareigoti atsakovę O. N. grąžinti atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ 499/900 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovą K. L. įpareigoti grąžinti atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ 82 600 Eur;dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovams nepriteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iš atsakovų;priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, pripažinęs sutartis negaliojančiomis, nepagrįstai įpareigojo atsakovus grąžinti pinigų sumas, kurių jie vienas kitam nebuvo sumokėję.Teismas nepagrįstai taikė restituciją natūra, nes sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nebeegzistuoja. Teismas privalėjo atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ priteisti iš atsakovo K. L. nurodyto sklypo vertės ekvivalentą pinigais. Kadangi atsakovai, sudarydami ginčo sutartis, buvo nesąžiningi, iš atsakovo K. L. priteistinas minėto sklypo ekvivalentas turėjo būti lygus 82 600 Eur.Teismas nepagrįstai sumažino ieškovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, nes ieškinys buvo patenkintas visiškai. Teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį dėl to, kad sprendime nebuvo taikytas ieškovų reikalautas restitucijos būdas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis gali būti sumažintas dėl to, jog visus dokumentus vienai šaliai ruošė ta pati advokatė. Ieškovų prašytos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija rekomendacijose numatytų maksimalių priteistinų išlaidų dydžių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dubliko parengimas byloje buvo būtinas, teismas įpareigojo ieškovus jį pateikti.Atsakovė UAB „Vilniaus namų statytojai“ prašo:ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą;priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:Restituciją teismas pritaikė tinkamai, tokia apimtimi, kiek tai reikalinga kreditorių (apeliantų) teisių pažeidimui pašalinti. Bendra atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ grąžinto turto vertė ženkliai viršija ieškinio reikalavimo sumą, šios vertės pakanka apeliantų reikalavimui patenkinti. Apeliantai nenurodo, kaip buvo pažeistos jų teisės. Ieškovų patirtos atstovavimo išlaidos yra nepagrįstos ir neproporcingos, teismas pagrįstai jas sumažino. Teismas pagrįstai įvertino bylos sudėtingumą, ieškinio reikalavimo dydį, ieškovams teiktų teisinių paslaugų pastovumą ir pobūdį, aplinkybes, kad ieškinį ir dubliką rengė ta pati advokatė. Ieškovų dublikas turiniu atitinka ieškinį, be to, pasiruošimui nereikėjo specialių žinių, buvo tik du teismo posėdžiai, kurie neužtruko nei pusvalandžio. Išlaidos turėjo būti sumažintos dar daugiau.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino negaliojančiomis: 1) 2015 m. gegužės 18 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Vilniaus namų statytojai“ ir K. L.; 2) 2015 m. gegužės 25 d. to paties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. L. ir O. N. bei taikė restituciją; 3) 2015 m. gegužės 15 d. 499/900 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Vilniaus namų statytojai“ ir V. A.; 4) 2015 m. gegužės 22 d. šios žemės sklypo dalies ir šio buto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. A. ir O. N. bei taikė restituciją. Ginčo sandoriai teismo pripažinti negaliojančiais CK 6.66, 1.86 straipsniuose numatytais pagrindais ir taikyta abišalė restitucija.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija, įpareigojant sandorių šalis viena kitai grąžinti tai, ką yra gavusios pagal sandorius. Teismas pažymėjo, kad, pripažinus negaliojančia 2015 m. gegužės 18 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Vilniaus namų statytojai“ ir K. L., remiantis kuria šis sklypas už 20 000 Eur buvo parduotas atsakovui K. L., bei pripažinus negaliojančia 2015 m. gegužės 25 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. L. ir O. N., kuria atsakovė O. N. įsigijo 0,1952 ha žemės sklypą už 20 000 Eur, restitucijos taikymas natūra yra galimas, nes žemės sklypas, kuris buvo šių sandorių objektas, nėra išnykęs. Aplinkybė, kad sklypas buvo sujungtas su kitu, teismo vertinimu, nėra kliūtis grąžinti sklypo dalį buvusiai savininkei UAB „Vilniaus namų statytojai“, nes byloje nepateikta įrodymų, kad sujungtų sklypų grąžinimas į pirmykštę padėtį nėra galimas. Teismas konstatavo, kad tai, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sujungtas su gretimai esančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. buvo (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo įregistruotas 0,2369 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra pagrindu teismo sprendime nurodyti, kad, taikant restituciją, atsakovė O. N. turi grąžinti atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. 0,1952 ha. Panaikinus sandorius, atsakovė UAB „Vilniaus namų statytojai“ įpareigotina grąžinti atsakovui K. L. 20 000 Eur, o pastarasis įpareigotinas grąžinti atsakovei O. N. 20 000 Eur. Taip pat teismas konstatavo, kad dalyje dėl pripažintų negaliojančiais sandorių, sudarytų tarp atsakovų 2015 m. gegužės 15 d. ir 2015 m. gegužės 22 d., ginčo kaip taikyti restituciją nėra, todėl, teismo vertinimu, taikytina restitucija natūra, įpareigojant atsakovus (pardavėjus) grąžinti pirkėjams po 70 000 Eur, o atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ turtas grąžintinas natūra.Apeliantai, nesutikdami su šiomis teismo išvadomis, teigia, kad teismas, pripažinęs sutartis negaliojančiomis, nepagrįstai įpareigojo atsakovus grąžinti pinigų sumas, kurių jie vienas kitam nebuvo sumokėję. Be to, apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai taikė restituciją natūra, nes sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nebeegzistuoja. Apeliantai teigia, kad teismas privalėjo atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ priteisti iš atsakovo K. L. nurodyto sklypo vertės ekvivalentą pinigais – 82 600 Eur, nes atsakovai, sudarydami ginčo sutartis, buvo nesąžiningi.Atsakovės UAB „Vilniaus namų statytojai“ nuomone, pirmosios instancijos teismas restituciją pritaikė tinkamai, tokia apimtimi, kiek tai reikalinga kreditorių (apeliantų) teisių pažeidimui pašalinti. Bendra atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ grąžinto turto vertė ženkliai viršija ieškinio reikalavimų sumą, šios vertės pakanka apeliantų reikalavimui patenkinti.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmiausia spręstini restitucijos taikymo tinkamumo klausimai, t. y. ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę O. N. grąžinti atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį – 0,1952 ha. Taip pat ar pagrįstai teismas atsakovę UAB „Vilniaus namų statytojai“ įpareigojo grąžinti atsakovui K. L. 20 000 Eur, o atsakovą K. L. įpareigojo grąžinti atsakovei O. N. 20 000 Eur pagal ginčo sandorius, susijusius su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), perleidimu. Be to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo nuspręsta įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus namų statytojai“ grąžinti 70 000 Eur atsakovui V. A. ir atsakovą V. A. įpareigoti grąžinti atsakovei O. N. 70 000 Eur pagal ginčo sandorius, susijusius su 499/900 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimu.Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi pagal bendrąjį restitucijos taikymo principą šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ginčo sandoriai pripažinti negaliojančiais CK 1.86, 6.66 straipsnių pagrindu. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Pagal įstatymą tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Remiantis bendrąja CK 6.146 straipsnyje įtvirtinta taisykle, restitucija yra atliekama natūra. Pirmosios instancijos teismui ginčo sandorius pripažinus negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, sprendžiant restitucijos taikymo klausimą, taikytini ir CK 6.66 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtinti restitucijos ypatumai. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. CK 6.66 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje buvo konstatuotas visų ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumas (CK 1.86, 6.66 straipsniai), todėl galima spręsti dėl teisinių pasekmių taikymo visų sandorių šalių atžvilgiu.Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.Teismas, spręsdamas teisinių pasekmių taikymo klausimą sandorį pripažinus negaliojančiu, nustato aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).CK 1.109 straipsnyje reglamentuota, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 22 dalis).Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę O. N. grąžinti atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ dalį (0,1952 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad šis 0,2369 ha ploto žemės sklypas buvo suformuotas 2015 m. gruodžio 15 d. sujungus du žemės sklypus – 0,1952 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 0,0417 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 120-128). Sujungus nurodytus žemės sklypus, jų, kaip atskirų ir savarankiškų civilinių teisių objektų, egzistavimas baigėsi, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog galimas restitucijos taikymas natūra, nes žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra išnykęs. Taip pat teismas nepagrįstai vertino, kad žemės sklypų sujungimas nėra kliūtis grąžinti sujungto žemės sklypo dalį buvusiai savininkei UAB „Vilniaus namų statytojai“, nes sujungtų sklypų grąžinimas į ankstesnę padėtį yra galimas. Minėta, kad restitucija natūra neatliekama, kai toks restitucijos būdas sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Sujungtų žemės sklypų padalijimas nors ir nėra neįmanomas, tačiau toks žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas arba kiti galimi būdai, kuriais būtų atkuriama iki ginčo žemės sklypų sujungimo buvusi padėtis, teisėjų kolegijos vertinimu, lemtų didelių nepatogumų atsiradimą. Be to, šiuo aspektu pažymėtina, kad skundžiamas teismo sprendimas net ir neatkuria iki žemės sklypų sujungimo buvusios padėties, nes teismas įpareigojo atsakovę O. N. grąžinti atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ visiškai kito žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), idealiąją dalį, atitinkančią pripažintais negaliojančiais ginčo sandoriais perleisto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotą. Toks restitucijos būdas nelaikytinas restitucija natūra – turto grąžinimu kitam asmeniui, kuris gautas pagal negaliojančiu pripažintą sandorį. Turto – sujungto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, priteisimas, nesant nurodytai realiajai to turto daliai, be to, esant formuojamam statiniui (pastatui) ant šio žemės sklypo (1 t., b. l. 120-122; 2 t., b. l. 22-23), suponuoja išvadą dėl tokio sprendimo neaiškumo, įvykdymo apsunkinimo, taip pat dėl didelių nepatogumų šalims atsiradimo. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis).Nagrinėjamoje situacijoje konstatavus restitucijos natūra negalimumą, spręstinas klausimas dėl restitucijos atlikimo sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji piniginio ekvivalento skaičiavimo taisyklė, pagal kurią piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Šios taisyklės išimtys nurodytos CK 6.147 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Šioje byloje esant konstatuotam atsakovų nesąžiningumui, turėtų būti taikoma pastaroji nuostata dėl piniginiu ekvivalentu atlygintino turto vertės. Ieškovų pozicija dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertės tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme grindžiama Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie šio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę – 82 600 Eur, nustatytą 2015 m. gegužės 14 d. masinio vertinimo būdu (1 t., b. l. 123-126; 2 t., b. l. 174-177). Atsakovai tokio šio žemės sklypo vertės dydžio neginčija, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma laikytina nurodyto žemės sklypo piniginiu ekvivalentu. Kadangi ieškovų teises ir teisėtus interesus pažeidė atsakovai savo bendrais prieš ieškovus nukreiptais veiksmais, todėl jų atsakomybė yra solidari (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Nors apeliantai prašo priteisti piniginį ekvivalentą iš atsakovo K. L., tačiau teismas restitucijos klausimą sprendžia ex officio (savo iniciatyva), t. y. nepriklausomai nuo šalių valios. Įvertinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad 82 600 Eur suma priteistina atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ iš atsakovų O. N. ir K. L. solidariai.Pirmosios instancijos teismas dėl visų ginčo sandorių taikė dvišalę restituciją, t. y. dėl sandorių, susijusių su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimu – įpareigojo atsakovę O. N. grąžinti atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ šio žemės sklypo dalį (0,1952 ha) ir įpareigojo atsakovę UAB „Vilniaus namų statytojai“ grąžinti atsakovui K. L. 20 000 Eur, o atsakovą K. L. įpareigojo grąžinti atsakovei O. N. 20 000 Eur; dėl sandorių, susijusių su 499/900 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimu – įpareigojo atsakovę O. N. grąžinti šį turtą atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“, atsakovę UAB „Vilniaus namų statytojai“ įpareigojo grąžinti 70 000 Eur atsakovui V. A. ir atsakovą V. A. įpareigojo grąžinti atsakovei O. N. 70 000 Eur. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina nepagrįsta, nes dvišalė restitucija buvo pritaikyta formaliai, neįvertinus visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Kaip teisingai nurodo apeliantai apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad vyko realūs atsiskaitymai pagal ginčo sandorius, t. y. kad atsakovai mokėjo vieni kitiems pinigų sumas, nurodytas ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartyse. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai šiais argumentais grindė savo reikalavimus tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau atsakovai, nors ir buvo įpareigoti pirmosios instancijos teismo (2 t., b. l. 88), jokių realių atsiskaitymą pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovams neįrodžius pagal nuginčytus sandorius atliktų mokėjimų fakto, nėra pagrindo spręsti dėl mokėjimų grąžinimo turto pardavėjams. Išdėstyti motyvai suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje taikytina vienašalė restitucija, t. y. dalyje dėl sandorių, susijusių su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimu – priteisiant šio turto piniginį ekvivalentą – 82 600 Eur, atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ iš atsakovų O. N. ir K. L. solidariai, o dalyje dėl sandorių, susijusių su 499/900 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimu – priteisiant šį turtą atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ iš atsakovės O. N. (turto savininkės) natūra.Atsakovė UAB „Vilniaus namų statytojai“ atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad ginčo sandorius pripažinus negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, restitucija privalo būti taikoma tik tokia apimtimi, kiek tai reikalinga ieškovų teisių pažeidimui pašalinti (reikalavimui patenkinti). Šiuo aspektu pažymėtina, kad ginčo sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais ne tik actio Pauliana pagrindu, bet ir kaip fiktyvūs sandoriai pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį. Fiktyviems sandoriams taikomi imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio pripažinimo negaliojančiu padariniai – kiekviena sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai viską, ką pagal jį yra gavusi. Taigi ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmių apimtis nesietina vien tik su ieškovų teisių ir teisėtų interesų apgynimu, o turi būti išspręstas ir fiktyviais sandoriais sukeltų teisinių pasekmių klausimas (CK 1.86 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis).