Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau -MB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau -UAB) „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. balandžio 1 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas (CPK 424 straipsnio 1 dalis); priteista iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9 000 Eur skola, 23,67 Eur palūkanos, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 9 023,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 402 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriais prašo pakeisti preliminarų sprendimą, tenkinti ieškinio dalį dėl 8 648,84 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti; teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis įpareigojant atsakovę padengti ieškovei 8 648,84 Eur skolą ir sumokėti palūkanas per 9 mėnesius, atliekant iki kiekvieno mėnesio 15 d. ne mažesnio kaip 1 000 Eur dydžio mokėjimus; priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė 2021 m. kovo 12 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovei 705,95 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodė ,,dalinis mokėjimas pagal s.f. SVPK-0017863 ir 0018435 (pasikeitus kreditoriui). Pažymėjo, kad skolų suderinimo akte ir sąskaitose faktūrose nenumatytas palūkanų skaičiavimas, palūkanų dydis, delspinigiai ar žala. Atsakovė teigia, kad nesutinka su ieškovės nurodytu 311,16 Eur palūkanų dydžiu, nes šios sumos pradinis kreditorius su atsakove nesuderino, reikalavimo perleidimo sutartyje ši suma taip pat nenurodoma. Mokėjimo paskirtyje nurodomas konkrečiai įvardintų sąskaitų faktūrų apmokėjimas. Be to, ieškovė neįgijo teisės reikšti naują reikalavimą papildomai sumokėti 23,67 Eur palu?kanu?, nes reikalavimo teisės įgijimas pagal neapmokėtas 2 sąskaitas faktūras nėra tapatus komerciniam sandoriui. Atsakovė atsiskaitymus su ieškove kaip naujuoju kreditoriumi vykdė ir vykdo geranoriškai, skola mažinama kiek tai leidžia teisinės aplinkybės, draudžiančios tenkinti žemesnės eilės kreditorių reikalavimus. Kadangi su atsakove neatsiskaitoma už rangos darbus ir tai laikina būsena, įvertinus aplinkybę, kad dėl COVID - 19 taikomų karantino priemonių Lietuvoje įmonės patiria ekonominių sunkumų, mano, kad yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino, kad atsakovė nepateikė jokių svarių įrodymų, kad įmonės sunki ekonominė situacija. Atsakovės išdėstyti argumentai dėl skolos ir palūkanų dydžio yra nepagrįsti. Atsakovės įmokėta suma buvo paskirstyta įstatymo nustatyta tvarka. Pats skolininkas stengėsi skolos mokėjimo išvengti.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas. Prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą netenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei perdavė prekes, išrašė bei pateikė 2020 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą SVPK Nr. 0017863 5 645,38 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2020 m. rugsėjo 14 d.) ir 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą SVPK Nr. 0018435 3 709,41 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2020 m. lapkričio 29 d.), iš viso 9 354,79 Eur. 2021 m. sausio 28 d. sudarytas aktas dėl skolos suderinimo 9 354,79 Eur sumai.

2021 m. kovo 2 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą.

2021 m. kovo 3 d. ieškovė pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą bei paragino sumokėti 9 705,95 Eur įsiskolinimą. Pranešime nurodyta, kad įsiskolinimą sudaro: 9 354,79 Eur skola, 311,16 Eur palūkanos, 40 Eur, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 punktą.

2021 m. kovo 12 d. atsakovė ieškovei bankiniu pavedimu sumokėjo 705,95 Eur, paskirtyje nurodyta ,,dalinis mokėjimas pagal s.f. SVPK-0017863 ir 0018435 (pasikeitus kreditoriui).

Ieškovė nurodo, kad atsakovė liko skolinga 9 000 Eur, taip pat ieškovė paskaičiavo 23,67 Eur palūkanas. Atsakovė nurodo, kad skolos likutis pagal PVM sąskaitas-faktūras yra 8 648,84 Eur, mano, kad ieškovė neturėjo pagrindo apskritai skaičiuoti palūkanų.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovė būtų skolą sumokėjusi pilnai ar pateikusi pretenzijas dėl prekių kiekio ir kokybės.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotą palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Be to, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnis 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose, pavyzdžiui CK 6.101 straipsnio 1 dalyje, 6.101 straipsnio 2 dalyje, 6.107 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Šia teisės norma įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, net jeigu tai ir nenurodyta cesijos sutartyje. Nurodyta teisės norma yra dispozityvi, todėl reikalavimo teisės perleidimo sutartyje šalys gali nustatyti pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės išimtis, išskyrus atvejus, kai papildomos teisės yra neatsiejamai susijusios su cesijos sutartimi perleidžiamu reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013). Remiantis CK 6.101 straipsnio 3 dalimi galima perleisti ir būsimą reikalavimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu. Reikalavimo perleidimas nekeičia pradinio sandorio, tačiau yra tiesiogiai su juo susietas, todėl visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Tai gi asmuo, perėmęs visą piniginį reikalavimą, perima ir visą su juo susijusią teisę reikalauti nesumokėtų netesybų, palūkanų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš 2021 m. kovo 2 d. Reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaitas-faktūras bei 2021 m. sausio 28 d. aktą dėl skolos suderinimo, kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais. Esant tokioms reikalavimo perleidimo sutarties sąlygoms, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad ieškovė reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo teisę ne tik į atsakovės pagrindinę skolą, bet ir į palūkanas, nuostolius.

Minėta, kad atsakovė ieškovei 2021 m. kovo 12 d. bankiniu pavedimu pervedė 705,95 Eur. Ieškovė teigia, kad šią sumą paskirstė įstatymo nustatyta tvarka.

CK 6.54 straipsnyje reglamentuojamas piniginių įmokų paskirstymas tais atvejais, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. CK 6.54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Pagal to paties CK 6.54 straipsnio nuostatas antrąja eile skolininko sumokėtos vykdant prievolę įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (2 dalis), o trečiąja eile – netesyboms sumokėti (3 dalis). Ir tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kaip turi būti aiškinamos ir taikomos CK 6.54 straipsnyje nustatytos teisės normos. Tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo eiliškumas reglamentuojamas CK 6.54 straipsnis, pagal kurio 4 dalį įmokos skolai pagal pagrindinę prievolę dengti priskiriamos ketvirtajai, t. y. paskutinei, eilei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1036/2003; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006 ir kt.). Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju ieškovė tinkamai paskirstė atsakovės įmokėtas sumas.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 6 proc. procesinių palūkanų yra pagrįstas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl procesinių palūkanų bei jų dydžio, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimai laikytini pagrįstais, todėl 2021 m. balandžio 1 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju po 2021 m. balandžio 1 d. preliminaraus sprendimo priėmimo ieškovė pateikė 300 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai.

Dėl sprendimo išdėstymo.

Atsakovė prašo sprendimo įvykdymą išdėstyti 9 mėnesių laikotarpiui. Tuo tarpu ieškovė su tokiu prašymu nesutiko.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais. Išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros.

Atsakovė prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą grindžia iš esmės sunkia finansine padėtimi. Tačiau įrodymų, pagrindžiančių savo turtinę padėtį nepateikė (tokių kaip pvz, įmonės balanso, informacijos iš turtą registruojančių registrų ir pan.).

Teismo vertinimu, vien atsakovės nurodyti teiginiai ir argumentai apie galimybės neturėjimą šiuo metu sumokėti visą sumą, nesant tikslių duomenų apie įmonės finansinę padėtį (gaunamas pajamas, turimas išlaidas, turimą turtą), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovės finansinė padėtis yra tokia išimtinai sunki, kad sąlygotų teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą. Byloje pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, susirašinėjimas su KRATC nesudaro pagrindo priešingai išvadai padaryti.

Tenkinus atsakovės prašymą, teismo vertinimu, sprendimo įvykdymas nepagrįstai užsitęstų, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, taip pat pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, juo labiau, kaip minėta, jog atsakovė nepateikė pagrįstų įrodymų apie savo sunkią finansinę padėtį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo išdėstyti sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, nes turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, todėl atsakovės prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270, 279, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 1 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 9 000 Eur skola, 23,67 Eur palūkanos, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 9 023,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 402 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkinti.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.