Alytaus apylinkės teismo nutartis

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiajam tyrėjui R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. 2018 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-3951-2018 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas R. V. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, jog byloje esanti medžiaga patvirtina, kad lenkimo manevras padarytas sankryžoje, kur Kelių eismo taisyklės draudžia jį atlikti, o ištisinė linija toje vietoje prasideda dar iki sankryžos bei tęsiasi už jos. Pačioje sankryžoje yra punktyrinė linija, leidžianti tik pasukti į/iš šalutinį kelią, tačiau lenkti toje vietoje negalima. Grįžimas į savo eismo juostą taip pat yra lenkimo manevro dalis, sankryžoje šį manevrą atlikti yra draudžiama. V. P. yra baustas administracinėmis nuobaudomis iš viso net 46 kartus, baudos nesumokėtos, todėl jam pagrįstai paskirta griežtesnė nuobauda ir ilgesnio termino administracinio poveikio priemonė.

Liudytojas D. L. parodė, kad nusižengimo padarymo dieną dirbo su K. K. kelyje Alytus-Seirijai-Lazdijai, avaringoje sankryžoje stebėjo automobilius. Nusižengimo metu kelio matomumas buvo geras, kelias pažymėtas kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ ir kelio ženklinimu. Kelias 10-20 metrų atstumu iki sankryžos bei už jos pažymėtas ištisine linija, prieš ją yra apie artėjančią ištisinę juostą įspėjantis kelio žymėjimas - punktyrinės linijos pradeda ilgėti. Taigi pareiškėjui turėjo būti žinoma apie artėjančią sankryžą, be to, dėl gero matomumo leidžiantis nuo kalno kelio susikirtimą pareiškėjas galėjo matyti prieš 300 metrų. Jis pats nematė momento, kai pareiškėjas pradėjo lenkimo manevrą, tačiau matė, kad V. P. važiavo priešingos krypties eismo juosta dar iki sankryžos bei į ją įvažiavo priešinga eismo juosta. V. P. automobilis baigė manevrą jau už sankryžos. Tuo metu aplinkui nebuvo kitų automobilių ar trukdžių pareiškėjui dar iki sankryžos sugrįžti į savo eismo juostą, lenkiamas automobilis važiavo pastoviu greičiu.

Liudytoja K. K. parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. V. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai 7 kilometre lenkė važiuojantį automobilį sankryžoje su šalutiniu keliu. Apie sankryžą vairuotojas buvo informuojamas kelio ženklais bei ženklinimu, kelio ženklas matomas iš toliau, niekas jo neužstoja. Prieš sankryžą kelias pažymėtas ilgėjančia punktyrine linija, kuri pereina į ištisinę. Policijos tarnybinis automobilis lenkimo metu stovėjo šalutiniame kelyje, iš ten sankryža buvo gerai matoma. Ji matė, kaip V. P. automobilis praėjo lenkti per ilgėjančią punktyrinę liniją, o manevrą baigė pervažiavęs sankryžą. Lenkiamas automobilis važiavo pastoviu greičiu. Kelyje nebuvo kliūčių V. P. dar iki sankryžos nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti į savo eismo juostą. Apie sankryžą įspėjantis ženklas pastatytas 150 metrų atstumu iki jos. Nusižengimo padarymo metu buvo šviesu, matomumas geras.

Pareiškėjo V. P. skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. liepos 13 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. nutarimu V. P. buvo paskirta nuobauda už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad jis 2018 m. birželio 15 d. 21.02 val. Alytaus r. sav., kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai 7 kilometre, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kirsdamas siaurą ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingos krypties eismo srautus, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto ir jų 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus. Už šią veiką V. P. paskirta 230 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Nagrinėjamu atveju bylos rašytiniais duomenimis, vaizdo įrašu, liudytojų bei šalių paaiškinimais įrodyta, jog V. P., neįvertinęs kelio ženklų, įspėjančių apie artėjančią sankryžą, joje atliko manevrą - aplenkė kitą judančią transporto priemonę. Pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog jo lenkiama transporto priemonė padidino greitį ir dėl to jis nespėjo laiku užbaigti manevro, teismas vertina kaip gynybinę versiją, kurią paneigia liudytojų, stebėjusį šį manevrą, parodymai. Tiek D. L., tiek K. K. nurodė, jog lenkiama transporto priemonė važiavo pastoviu greičiu. Tą patvirtina ir policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašas, kuriame matyti, kad lenkiama transporto priemonė važiuoja pakankamai greitai ir tolygiai, o V. P. vairuota transporto priemonė lenkimo manevrą baigia faktiškai už sankryžos, nes sankryžos ribose ji dar nėra visiškai sugrįžusi į savo eismo juostą. Be to, liudytojai nurodė ir tai, jog V. P., pamatęs artėjantį kelių susidūrimą, turėjo galimybę lenkimo manevrą nutraukti ir saugiai grįžti į savo eismo juostą, tačiau to nepadarė, sąmoningai tęsė lenkimą draudžiamoje vietoje. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kurių jokio suinteresuotumo tyčia melagingai apkalbėti pareiškėją nenustatyta.

Tai, kad lenkimo manevrą tęsė įvažiavęs į sankryžą, neneigė ir pats V. P., tačiau jis nurodo, jog Kelių eismo taisyklės nedraudžia sankryžoje šio manevro užbaigti. Teismas su šia pozicija nesutinka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte yra įtvirtinta, kad lenkti yra draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Šių taisyklių 3.9. punkte yra įtvirtinta lenkimo sąvoka - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Nors į priešpriešinę eismo juostą jis išvažiavo anksčiau, tačiau kitą transporto priemonę V. P. apvažiavo būtent tinkamai kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ pažymėtos sankryžos teritorijoje, manevrą visiškai baigė jau už jos, taigi pažeidė Kelių eismo taisyklėse nustatytą draudimą.

Byloje taip pat kyla ginčas dėl jo veiksmų kvalifikavimo. Pareiškėjas nurodo, jog jo veiksmai nesukėlė pavojaus eismo ar jo dalyvių saugumui, todėl veika neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Be to, V. P. nesutiko su jam paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas atliekant vieną ar kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemones vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, nusižengimo sudėtį savarankiškai sudaro kiekvienas iš nurodytų alternatyvių veiksmų, todėl tais atvejais, kai pažeidėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, požymis, jog toks manevras sukėlė pavojingą situaciją, nėra būtina administracinio nusižengimo sudedamoji dalis.

N. V. P. atliktas lenkimo manevras užbaigtas kertant ištisinę liniją, teismas pažymi, jog pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ne dėl ištisinės linijos kirtimo, o dėl to, kad padarė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatytus veiksmus - lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, t. y. vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Taigi byloje nėra pagrindo papildomai vertinti, ar šis veiksmas sukėlė pavojingą situaciją, tai būtų aktualu, jeigu pareiškėjas būtų traukiamas už kitų ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų - pavojingą situaciją sukėlusio įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus - atlikimą.

Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo V. P. veiksmų kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, kadangi minėtoje normoje be kitų alternatyvių veikų numatyta administracinė atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti (tačiau nesukeliant ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytos pavojingos situacijos). Pažymėtina, kad analogiškos teisminės praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-90-634/2018. Savo poziciją dėl veikos perkvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį V. P. grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi byloje Nr. 2AT-28-699/2018. Šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje analizuojama situacija, kuomet administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir nuobauda paskirta už tai, kad asmuo pažeidė kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkto „Siaura ištisinė linija“ reikalavimus, t. y. į priešpriešinę eismo juostą įvažiavo kirsdamas siaurą ištisinę liniją. Šiuo atveju pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn ir už Kelių eismo taisyklių 140.1. punkto reikalavimų pažeidimą, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje asmuo lenkimu vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, nebuvo kaltinamas ir šios aplinkybės nenustatytos. Todėl teismas minėta nutartimi nesivadovauja.

Teismo vertinimu, nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmęs organas pagrįstai patraukė V. P. administracinėn atsakomybėn bei teisingai kvalifikavo jo veiką, todėl jo prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atmestinas.

Teismas nesutinka ir su pareiškėjo argumentu, kad skirdamas nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs organas pažeidė įstatymo reikalavimus, nepagrįstai atsižvelgė į jo anksčiau padarytas administracinius teisės pažeidimus.

Pažymėtina, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.: 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Nagrinėjamu atveju nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmęs organas pagrįstai paskyrė pareiškėjui maksimalią sankcijoje numatytą baudą bei ilgiausios trukmės administracinio poveikio priemonę. Skunde pareiškėjas melagingai nurodė, jog nusižengimo padarymo metu nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis. Administracinė nuobauda laikoma galiojančia metus laiko nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti (ANK 40 straipsnis). Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, 2018 m. sausio 15 d. V. P. buvo surašytas administracinis nurodymas už leistino greičio viršijimą. Bauda sumokėta 2018 m. sausio 16 d., taigi nuobauda galioja. V. P. yra neįvykdęs ir už ankstesnius nusižengimus bei administracinius teisės pažeidimus paskirtų nuobaudų, vis dar vykdomas priverstinis jų išieškojimas, savo valia pareiškėjas nemoka jam paskirtų baudų labai ilgą laiką. Tai rodo jo labai atsainų požiūrį į paskirtų nuobaudų vykdymą, o daugybė jam skirtų nuobaudų pareiškėją charakterizuoja neigiamai kaip linkusį nesilaikyti teisės aktų nustatytų taisyklių. V. P. skunde nepagrįstai įvertino save kaip charakterizuojamą teigiamai, nurodė, jog skiriant nuobaudą, neatsižvelgta į tai, jog jis turi šeimą. Teismo vertinimu, vien šeimos sukūrimas nelaikytinas išimtinai teigiamai asmenį charakterizuojančia aplinkybe. Kitų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių pareiškėjas neįvardino. Įvertinus tai, kad byloje nenustatyta jokių V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis sistemingai daro šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kitų rūšių administracinius teisės pažeidimus ir administracinius nusižengimus, ilgą laiką savanoriškai nemoka paskirtų baudų ir netgi nesiekia to padaryti - niekur nedirba, teismas jo asmenybę vertina neigiamai. Akivaizdu, kad teigiamų išvadų dėl ankstesnių administracinių nusižengimų V. P. nepadarė. Atsižvelgus į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju švelnesnė nuobauda bei trumpesnio termino administracinio poveikio priemonė nebūtų teisinga ir protinga, ja nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsnio 1 dalimi, 647 straipsniu,

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. 2018 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-3951-2018 palikti nepakeistą ir pareiškėjo V. P. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.