Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-03-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-90-634/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
AN2-90-634/2018
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00284-2017-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Pažeidėjas
D. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-90-634/2018Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00284-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Ruklos grupės (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos 2017 m. spalio 25 d. priimto nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. 2017 m. rugsėjo 19 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 19 d., apie 15.12 min., kelio (duomenys neskelbtini) 47–tame kilometre, Jonavos rajone, vairuodamas transporto priemonę „Ford Mondeo“, sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojančius automobilius, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 140.1 punktų reikalavimus.Institucijos 2017 m. spalio 25 d. nutarimu D. S. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 170 eurų bauda su specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, atėmimu 3 mėnesiams.Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartimi D. S. skundas netenkintas ir Institucijos 2017 m. spalio 25 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas. Teismas pripažino, kad D. S. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda – 170 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, yra tinkamai individualizuota, todėl jos švelninti nėra įstatyminio pagrindo.D. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – jo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 1 dalį arba pakeisti teismo nutartį, paskiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą – netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams. Apeliantas skunde nesutinka su teismo sprendimu neperkvalifikuoti jo veikos pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Pagal administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusią ANK 420 straipsnio 1 dalies redakciją lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, ir įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, buvo numatytos kaip alternatyvios veikos. 2017 m. rugsėjo 26 d. Administracinių nusižengimų kodekso 417 ir 420 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-640 buvo pakeista ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicija, pašalinant veiką – įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nuo šiol šis nusižengimas kvalifikuojamas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad abejose ANK 420 straipsnio redakcijose liko administracinė atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, tačiau teismas turėjo įvertinti už kokią konkrečią veiką D. S. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes ANK 420 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į konkrečius Kelių eismo taisyklėse numatytus pažeidimus. Šiuo atveju pagal D. S. surašytą administracinio nusižengimo protokolą jo padarytas nusižengimas susietas tik su tuo, kad buvo kirsta Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodyta horizontaliojo žymėjimo siaura ištisinė linija. Tuo tarpu nei vienas Kelių eismo taisyklių punktas (pavyzdžiui, 140.1 punktas), jam inkriminuotas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, jo padarytas administracinis nusižengimas (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodyto horizontaliojo žymėjimo siauros ištisinės linijos kirtimas ir išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą) turėtų būti kvalifikuojamas pagal švelnesnį įstatymą – ANK 417 straipsnio 1 dalį. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas, įvertinęs, kad veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, taip pat nepagrįstai atmetė ir D. S. prašymą neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Apelianto vertinimu, teismas, darydamas išvadą, kad jo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, galinčios lemti ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą, vadovavosi teismų praktika, suformuota taikant anksčiau galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Tuo tarpu šiuo atveju aktualioje Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-506-174/2017, aplinkybės, kad asmuo nebuvo piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, dėl jo veikos neatsirado neigiamų pasekmių, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, buvo itin reikšmingos sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemonės, kaip administracinio poveikio priemonės, proporcingumo. Apeliantas mano, kad šiuo atveju yra visi pagrindai taikyti ANK 35 straipsnio 4 dalies nuostatas ir neskirti jam minėtos administracinio poveikio priemonės. Jis yra jaunas, administracine tvarka nebaustas, neteistas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai. Teisės vairuoti transporto priemonę netekimas lems ir turimo darbo praradimą, nes neturėdamas teisės vairuoti jis negalės tinkamai atlikti darbo funkcijų. Dėl padaryto administracinio nusižengimo D. S. visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, be to, pažymi, kad prieš išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą jis įsitikino, jog tai daryti saugu, priešais neatvažiuoja jokia transporto priemonė, nebus sukelta jokia grėsmė eismo dalyviams.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko atsiliepime į D. S. apeliacinį skundą prašoma skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą ir šį skundą atmesti. Institucijos atstovo vertinimu, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu veikos faktinės aplinkybės buvo nustatytos tinkamai ir D. S. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinė atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose draudžiama lenkti, išliko tokia pati. Sąlygų taikyti apeliantui ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su D. S. nusižengimo teisine kvalifikacija pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir prašoma jo veiką perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (skunde nurodoma 1 dalis), taip pat prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti jam pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį imperatyviai numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Dėl nusižengimo kvalifikavimo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. S. 2017 m. rugpjūčio 19 d., apie 15.12 min., administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje vairuodamas transporto priemonę sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojančius automobilius, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 140.1 punktų reikalavimus. Šių aplinkybių apeliantas neginčija, tačiau nesutinka su šios veikos kvalifikacija pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.ANK 420 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 3 d.) numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma, į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse.Apeliantas neteisus teigdamas, kad jam nebuvo inkriminuotas joks Kelių eismo taisyklių punkto pažeidimas, susijęs su lenkimu vietose, kuriose draudžiama lenkti. Kaip matyti iš D. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir Institucijos 2017 m. spalio 25 d. nutarimo, jis buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 ir 140.1 punktų nuostatas.Kelių eismo taisyklių 8 punkto nuostatos numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, <...>. Kelių eismo taisyklių 140. 1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais <...> „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.Taigi D. S. nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką – lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus draudžiama lenkti.2017 m. spalio 3 d. įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 ir 420 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-640. Naujoje ANK 420 straipsnio 1 dalyje neliko vienos iš D. S. inkriminuotų veikų – įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakomybė už šią veiką pagal naująją šio straipsnio redakciją gali būti taikoma tik tuo atveju, jei asmuo įvažiavimu į priešpriešinio eismo juosta sukėlė pavojingą situaciją (t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Kitos ANK 420 straipsnio 1 dalies nuostatos, tarp jų dalis dėl administracinės atsakomybės už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus draudžiama lenkti, bei sankcija, nesikeitė. Todėl, atsižvelgiant į tai, D. S. neabejotinai padaryta veika – lenkimas sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją.Šiuo atveju apeliantas teisingai nurodo, kad administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, numatyta naujojoje ANK 417 straipsnio 3 dalies dispozicijoje. Tačiau viena iš alternatyvių veikų, kuriomis gali būti padarytas minėtas pažeidimas, dėl savo pavojingumo yra išskirta ir atskirai aprašyta ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje - lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus draudžiama lenkti. Ši apelianto padaryta veika įrodyta, taigi nėra pagrindo ją kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo

D. S. apeliaciniame skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas. Apelianto manymu, šiuo atveju turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį jam paskirta šio straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – panaikinta.ANK 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.Dėl apeliacinio skundo argumento, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl paminėtų ANK nuostatų taikymo, vadovavosi neaktualia teismų praktika, suformuota taikant Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismo aiškinimą, ANK 34 straipsnio 5 dalis prilyginama anksčiau galiojusiam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Šiuo atveju apygardos teismas visiškai sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje pateiktais motyvais ir padaryta išvada, jog nagrinėjamoje byloje aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nenustatyta.Pagal suformuotą teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).D. S. padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Šiuo atveju apelianto teisinei padėčiai švelninti nepakanka jo nurodomų nusižengimo padarymo aplinkybių (priešpriešinėje kelio eismo juostoje nebuvo kitų transporto priemonių) ar tai, kad dėl jo neleistino elgesio jokios neigiamos pasekmės nekilo. Nors apeliantas nurodo, kad jis nėra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, tačiau byloje nustatyta, kad 2013 metais jis buvo baustas už analogiško teisės pažeidimo (kelio ženklo „lenkti draudžiama“ pažeidimas) padarymą. Tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, taip pat savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti. Todėl D. S. prašymo teiginiai, kad jis dirba ir dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo patirtų daug nepatogumų savo darbinėje veikloje, nėra pakankami konstatuoti, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams) yra neproporcinga jo padarytam nusižengimui.Pasisakant dėl skunde paminėtos Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-506-174/2017, į kurią, apelianto teigimu, būtina atsižvelgti, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, paminėtina, jog kiekvienas atvejis teismo privalo būti vertinamas individualiai ir tik jei bylos aplinkybės tapačios, remtis suformuotu precedentu. Analizuojant paminėtą nutartį, matyti, kad šioje administracinio nusižengimo byloje asmeniui už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto analogiško nusižengimo padarymą paskirtas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas trims mėnesiams buvo panaikintas, nustačius ne tik itin teigiamą teisės pažeidėjo asmenybę, būtinybę sergančią sutuoktinę vežti į gydymosi įstaigas, bet ir nepaneigus jo nurodytų aplinkybių, jog jis lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje. Manytina, kad šiuo atveju šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi (sprendimo esmė) skiriasi, todėl į šią bylą neprivalu atsižvelgti.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartis D. S. administracinio nusižengimo byloje yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti vadovaujantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis