- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- eA-459-442/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Jolanta Malijauskienė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas, ir užsienietis) pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade (toliau – ir Konsulatas) 2023 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 11 ,,Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Tadžikistano Respublikos piliečiui A. K.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Konsulatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 22 d. prašymą dėl vizos išdavimo (toliau – ir Prašymas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Konsulatas skundžiamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. 2022 m. gegužės 30 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tolia – ir Užimtumo tarnyba) sprendimu Nr. U6-1242 pareiškėjui suteiktas leidimas dirbti elektromonteriu uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Vejusta“ (toliau – ir Bendrovė). Užsieniečiui buvo leidžiama dirbti 12 mėnesių. Bendrovė 2022 m. gruodžio 28 d. rašte patvirtino, kad „tokį patį darbą dirbančių Lietuvos Respublikos gyventojų mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažiau 1 545 Eur bruto / mėn“. Bendrovė pažymėjo, kad siekiant vystyti bei plėsti numatytus įmonės projektus įmonė siekė įsidarbinti profesionalius darbuotojus, kurie jau turi tam tikrų specifinių žinių, geba atlikti darbus ne tik teoriniu, tačiau ir praktiniu lygmeniu. Tadžikistano Respublikoje yra registruota bei veikia bendrovė LLC „Astel“. Ši bendrovė dirba elektros ir ryšių statinių, įrangos statybos ir montavimo srityje, todėl į darbą kviečiami keletas buvusių minėtos įmonės darbuotojų (tame tarpe ir pareiškėjas), kadangi jų kvalifikacija ir darbo patirtis atitiko Bendrovės veiklos specifiką. Pareiškėjas turėjo ir kelionių draudimo liudijimą iš draudimo bendrovės AB „Gjensidige“, draudimo sutarties galiojimo terminas buvo numatytas nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2024 m. sausio 15 d. Taigi pareiškėjas neturėjo kito atvykimo tikslo nei darbas lietuviškoje įmonėje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė visus dokumentus patvirtinančius, kad jis yra profesionalus darbuotojas, kuris atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką, pateikė draudimo dokumentus, o tai, kad buvo sudaryta darbo sutartis įrodo, kad pareiškėjas turės reguliarias pajamas ir galės save išlaikyti bei taupyti, todėl pareiškėjui nėra suprantama ko papildomai trūko Konsulatui priėmusiam skundžiamą Sprendimą.
2.2. Sprendimas nėra motyvuotas nei įstatymo nuostatomis, nei faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat nėra suprantama, kokiu būdu gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, kai būsimas darbuotojas pateikia visus dokumentus, kurie patvirtina, kad darbdavys įsipareigoja įdarbinti, kai darbuotojas pateikia draudimą ir pakankamą lėšų buvimą. Jei atsakovas manė, kad pareiškėjas nedirbs, turėjo prašyti darbdavio tai patvirtinti, o ne atmesti prašymą, kuris leistų asmeniui dirbti. Atsakovas turėjo pareigą pagrįsti iš ko kyla abejonės dėl pareiškimų patikimumo, dėl dokumentų autentiškumo, kokiu pagrindu yra teigiama, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė ar pareiškėjas negauna reguliarių pajamų.
2.3. Sprendime pažymėtos deklaratyvios varnelės nepaneigė pareigos pateikti motyvuotą paaiškinimą, kokiu pagrindu pareiškėjas gali kelti pavojų Lietuvai bei jos saugumui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 22 d. Konsulatui pateikė Prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: 1) dabartinė profesinė veikla – elektromonteris (19 punktas); 2) darbdavys – Bendrovė (20 punktas), 3) kelionės tikslas – darbas (21 punktas); 4) numatomas atvykimas į Lietuvą – 2023 m. sausio 16 d. (29 punktas), numatomo išvykimo iš Lietuvos data – 2023 m. gegužės 31 d. (30 punktas); 5) kviečianti įmonė – Bendrovė (32 punktas), 6) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas buvimo metu padengia – pats pareiškėjas ir darbdavys (33 punktas). Pareiškėjas kartu su Prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus. Konsulatas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas priklauso socialinei grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką, nes Europos Sąjungos šalių ambasadose ir / ar konsulatuose nagrinėjant pareiškėjų iš Tadžikistano, Uzbekistano, Kirgizijos Respublikų pateiktus prašymus išduoti vizą yra nustatoma daug atvejų, kai pateikiama nepatikima, melaginga informacija, pateikiami galimai padirbti ar suklastoti patvirtinamieji dokumentai, siekdamas įsitikinti pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir pareiškėjo padarytų pareiškimų tikrumu ir patikimumu, nustatė, kad tuo pačiu metu kartu su pareiškėju Konsulatui prašymus dėl vizos išdavimo pateikė dar penki Tadžikistano Respublikos piliečiai (V. H., M. R., U. R., A. R., S. R. – jų skundai nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme), o jų visų šešių pateikti dokumentų paketai iš esmės yra identiški, t. y. šių užsieniečių pateikti dokumentai yra parengti pagal vieną šabloną: 1) visi pateikė tos pačios mokymo įstaigos išduotą dokumentą apie trumpalaikių kursų (penki iš šešių – elektriko, vienas – suvirintojo dujomis ir elektra) baigimą; 2) penkių iš jų dokumentas apie turimą kvalifikaciją išduotas tą pačią dieną; 3) visi pateikė to paties ankstesnio darbdavio pažymas apie darbą (įdarbinti panašiu metu) jo bendrovėje; 4) visi pateikė to paties banko panašaus laikotarpio banko operacijų pažymas, kuriose nurodomi pasikartojantys lėšų šaltiniai (fiziniai asmenys, dažnai tie patys šeši Tadžikistano piliečiai vieni kitiems), panašūs lėšų likučiai; 5) pateiktose darbo knygelėse nėra kitų įrašų, išskyrus darbą ankstesnio darbdavio bendrovėje. Šios aplinkybės atsakingam konsuliniam pareigūnui sukėlė abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų ir jo paties patikimumo ir sąžiningumo, tad padaryta išvada, jog bandoma formaliai atitikti atvykimo į Lietuvą, o faktiškai į Šengeno valstybių zoną, sąlygas.
4.2. Atsakingas konsulinis pareigūnas, siekdamas įsitikinti deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei deklaruojamomis pareiškėjo buvimo Lietuvoje sąlygomis, nustatė, kad nors pareiškėjas Prašyme išduoti vizą deklaravo, kad kelionės ir pragyvenimo išlaidas buvimo metu padengs pats pareiškėjas, tačiau pareiškėjas pateikė Rusijos Federacijos banko sąskaitos išrašą. Pareiškėjas į Rusijos Federaciją atvyko tik pateikti Konsulatui Prašymą išduoti Lietuvos nacionalinę vizą; iš banko pažymoje pateiktų duomenų matyti, kad sąskaita atidaryta neseniai, visos lėšos įnešamos į sąskaitą iš neaiškių šaltinių (dažnai tie patys šeši Tadžikistano piliečiai perveda lėšas vienas kitam) arba grynaisiais pinigais; banko pažymoje – išraše vidutinis dienos likutis per visą laikotarpį nurodytas apie 456,02 Eur, o tik pažymos – išrašo išdavimo dieną sąskaitos likutis buvo apie 1 259,86 Eur. Vizų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Vizų išdavimo tvarkos aprašas), 76.5 papunktyje nustatyta, jog pakankamas grįžimo lėšų dydis yra viena minimalioji mėnesinė alga – 840 Eur, tad spręstina, kad bandoma tik formaliai atitikti atvykimo sąlygas. Be to, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (toliau – ir ES) taikomas ribojančias priemones Rusijos Federacijai, pareiškėjas Lietuvoje ir kitose Šengeno zonos valstybėse negalės pasinaudoti turima banko kortele (MIR). Taigi kyla abejonių dėl užsieniečio turimų pajamų stabilumo ir lėšų kilmės, nes neįmanoma patikrinti ir įsitikinti turimų piniginių lėšų kilme. Taigi užsienietis nepagrindė pakankamo pragyvenimo lėšų turėjimo ir / arba reguliarių pajamų grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį gavimo.
4.3. Dėl pareiškėjo kilo įtarimų, jog jis yra pažeidęs Rusijos Federacijos teisės aktus, reglamentuojančius užsienio piliečių teisinę padėtį šioje valstybėje. Kelionės dokumento kopija ir sienos kirtimo spaudų duomenys rodė, kad pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. (94 dienas) ir nuo 2022 m. gruodžio 11 d. iki dabar (40 dienų) buvo / yra Rusijos Federacijoje. Tuo tarpu vadovaujantis Rusijos Federacijos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 5 straipsnio nuostata, užsienio piliečio, atvykusio į Rusijos Federaciją, atveju, kai nereikalaujama gauti vizą, laikino buvimo Rusijos Federacijoje laikotarpis negali viršyti 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
4.4. Užsienietis, siekdamas gauti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, turi pareigą Lietuvos vizų tarnybai užsienyje arba per išorės paslaugų teikėją, be kita ko, pateikti nustatytos formos prašymą išduoti nacionalinę vizą, užpildytą naudojantis elektroninėmis paraiškos pildymo ir pateikimo priemonėmis bei patvirtinamuosius dokumentus pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2019/1155, 14 straipsnį ir II priedą (3 punkto f papunktis). Teisės aktų nuostatos įpareigoja būtent pareiškėją, pildant Prašymą išduoti nacionalinę vizą, nurodyti tikslius, teisingus bei išsamius duomenis visais prašyme išduoti nacionalinę vizą klausimais, bei pateikti patvirtinamuosius dokumentus: 1) pagrindžiančius kelionės tikslą, 2) dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymą; 3) dokumentus, pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisykles, reglamentuojančias asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), 6 straipsnio 1 dalies c punktą nurodančius, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; 4) informaciją, padedančią įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Konsulinis pareigūnas, vertindamas pareiškėjo Prašymą bei jo pateiktus duomenis ir informaciją, įvertino ne tik kaip šie duomenys ir informacija atitinka formaliuosius kriterijus, t. y. pateiktų dokumentų formą, bet įvertino ir pareiškėjo pateiktos informacijos bei Konsulato savarankiškai surinktos informacijos turinį, t. y. pareiškėjo Prašyme išduoti vizą deklaruojamų ketinimų realumą ir autentiškumą. Konsulinis pareigūnas, įvertinęs pareiškėjo Prašyme išduoti nacionalinę vizą ir pateiktus patvirtinamuosius dokumentus bei surinktą papildomą informaciją, padarė išvadą, jog pareiškėjo pateiktas Prašymas bei patvirtinamieji dokumentai ir informacija, liečiantys jo socialinius ryšius kilmės valstybėje (jaunas, bedarbis, nepateikė jokių duomenų apie turimą turtą kilmės valstybėje ir pan.) vertintini kaip nepatikimi, nes informacija nebuvo konkreti, todėl vien toks informacijos pobūdis laikytinas pakankamu pagrindu konsuliniam pareigūnui atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui.
4.5. Konsulinio pareigūno gautos informacijos visuma leido jam priimti pareiškėjo skundžiamą Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes kilo pagrįstos abejonės dėl faktinio pareiškėjo vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą, deklaruojamo tikslo – dirbti Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju neatmestina prielaida, kad pareiškėjas, prisidengdamas darbu Lietuvoje, siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais. Pareiškėjas nepagrindė pateiktų dokumentų autentiškumo, nepateikė leistinų įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, taigi pateikta informacija dėl vykimo į Lietuvą tikslo (darbo Lietuvoje) ir buvimo sąlygų (reikiamų lėšų turėjimo) nėra patikima, vadinasi jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.
4.6. Kadangi pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka pareiškėjui, tai pareiškėjas, norėdamas gauti vizą vykti į Lietuvą dirbti, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, turėjo domėtis savo darbo sąlygomis, gyvenamąja vieta ir pateikti išsamius paaiškinimus konsuliniam pareigūnui aiškinantis dėl pareiškėjo deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Pareiškėjas neturėjo pagrindo ar prielaidų manyti, kad Prašyme išduoti nacionalinę vizą bei patvirtinamuosiuose dokumentuose nurodyta informacija yra nereikšminga, nes Prašymo formoje aiškiai įvardijama, kokius duomenis reikalaujama nurodyti. Pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, privalėjo įsitikinti Prašymo išduoti nacionalinę vizą užpildymo sąlygomis ir tvarka, taip pat patvirtinamųjų dokumentų kiekiu ir turiniu. Šiuo atveju pareiškėjas pats pasirinko elgesio variantą, dėl kurio jam ir kilo neigiamos pasekmės, todėl pats pareiškėjas ir yra atsakingas už šias pasekmes. Aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ne URM ir / ar Konsulatui, o pareiškėjui, kuris, skųsdamas Sprendimą, privalo pateikti teisės aktuose nurodytus tinkamus įrodymus ir paaiškinimus, kurie pagrįstų pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslą ir buvimo sąlygas, pagrįstų, jog pareiškėjas išvyks iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos ir nekels nelegalios migracijos rizikos.
4.7. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo teiginiais, jog konsulinis pareigūnas netinkamai elgėsi, kad kilus abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų ar motyvų, konsulinis pareigūnas nesikreipė į pareiškėją, neprašė papildomų duomenų (dokumentų ir informacijos), kurie išsklaidytų kilusias abejones dėl pareiškėjo pateiktų duomenų ir / ar dokumentų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo paprašytas pateikti papildomus dokumentus (darbo knygelę ir kita), todėl dar kitų (kažkokių) papildomų dokumentų pareikalavimas niekaip nepakeistų pačio pareiškėjo sukurtos situacijos, t. y. aplinkybės, jog Prašymą išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas užpildė akivaizdžiai netinkamai (klaidingai), jog pareiškėjas nepagrindė vykimo į Lietuvą tikslo bei buvimo sąlygų, taip pat ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Beje, pareiškėjas skunde nenurodė, kokius dar papildomus dokumentus, kurie būtų galėję įtakoti Sprendimo turinį, konsulinis pareigūnas galėjo (ar privalėjo) pareikalauti iš pareiškėjo. Pareiškėjas šių dokumentų su skundu nepateikė.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 22 d. pateiktame prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodė, jog darbinė profesinė veikla – elektromonteris, darbdavys – Bendrovė, kelionės tikslas – darbas, atvykimas ir išvykimas iš Lietuvos – 2023 m. sausio 16 d. – 2023 m. gegužės 31 d., kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas buvimo metu padengia – pats pareiškėjas ir darbdavys. Užimtumo tarnybos 2022 m. gegužės 30 d. leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje Nr. U6-1242 patvirtina, jog pareiškėjui leista dirbti Bendrovėje elektromonteriu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. Bendrovė 2022 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 2022/12/21-1 ,,Dėl darbuotojų daugkartinių nacionalinių vizų (D)“ patvirtino, jog įsipareigoja įdarbinti pareiškėją bei kitus asmenis Bendrovėje pagal darbo sutartis ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį nei Bendrovė moka Bendrovėje tokį patį darbą dirbantiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Bendrovė kviečia į darbą keletą Tadžikistano Respublikoje registruotos ir veikiančios LLC ,,Astel“ įmonės darbuotojų, kadangi jų kvalifikacija ir darbo patirtis atitinka Bendrovės veiklos specifiką. Byloje pateiktas draudimo bendrovės AB ,,Gjensidige“ kelionių draudimo liudijimas patvirtina, jog pareiškėjas draustas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2024 m. sausio 15 d. Iš darbo knygos Nr. 0149986 matyti, jog pareiškėjas 2020 m. sausio 20 d. įsidarbino Tadžikistano Respublikos ribotos atsakomybės bendrovėje ,,Astel“ inžinieriumi.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad pagal į bylą pateiktus duomenis matyti, kad Konsulatui buvo pateikti duomenys, susiję su pareiškėjo darbu Bendrovėje. Nagrinėjamu atveju Konsulatui kilo abejonių dėl pareiškėjo pateiktos informacijos dėl darbo Bendrovėje patikimumo, nes pareiškėjas priklauso socialinei grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką, nes nustatoma daug atvejų, kai pateikiama nepatikima, melaginga informacija. Atsakovas atsiliepime paaiškino, jog Konsulatui prašymus dėl vizos išdavimo pateikė dar penki Tadžikistano Respublikos piliečiai (V. H., M. R., U. R., A. R., S. R.), jų skundai nagrinėjami teisme, o visų šešių pateikti dokumentų paketai iš esmės yra identiški, t. y. dokumentai parengti pagal vieną šabloną.
8. Įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami Tadžikistano Respublikos piliečių skundai dėl Konsulato priimtų sprendimų panaikinimo (administracinė byla Nr. eI2-4057-595/2023, eI2-4056-1064/2023, eI2-4055-561/2023). Teismas iš kitose bylose nagrinėjamų skundų bei pateiktų dokumentų nustatė, kad minėti asmenys iš esmės pateikė tuos pačius dokumentus dėl darbo Bendrovėje, pvz.: administracinėje byloje Nr. eI2-4057-595/2023 pareiškėjas prašymą pateikė išduoti nacionalinę vizą 2022 m. gruodžio 22 d., 2020 m. sausio 13 d. jam išduotas sertifikatas pagal kurį suteikta ketvirtos kategorijos elektriko kvalifikacija, pagal Darbo knygą dirbo LLC ,,Astel“ elektriku, pagal banko sąskaitos išrašą, pervedimai kartojasi tarp aptariamų asmenų; administracinėje byloje Nr. eI2-4056-1064/2023 pareiškėjas prašymą pateikė išduoti nacionalinę vizą 2022 m. gruodžio 22 d., pateikta darbo sutartis su Bendrove, 2020 m. gegužės 11 d. išduotas sertifikatas pagal kurį suteikta dujinio elektrinio suvirintojo kvalifikacija, pagal Darbo knygą dirbo LLC ,,Astel“ dujiniu–elektriniu suvirintoju, pagal banko sąskaitos išrašą, pervedimai kartojasi tarp minėtų asmenų; administracinėje byloje Nr. eI2-4055-561/2023 pareiškėjas prašymą pateikė išduoti nacionalinę vizą 2022 m. gruodžio 22 d., 2020 m. sausio 13 d. išduotas sertifikatas pagal kurį suteikta ketvirtos kategorijos elektriko kvalifikacija, pagal Darbo knygą dirbo LLC ,,Astel“ elektriku, pagal banko sąskaitos išrašą, tarp minėtų asmenų pervedimai kartojasi. Teismo vertinimu, minėti duomenys patvirtina, jog dokumentai, kurie buvo pateikti pareiškėjo, iš esmės tokie patys buvo pateikti ir kitų asmenų (taip pat pateikti prašymai išduoti nacionalinę vizą tą pačią dieną kaip ir pareiškėjo), todėl galima daryti išvadą, jog dokumento šablonai buvo parengti pagal iš anksto užpildytą formą, tik pakeičiant asmenų vardus ir pavardes, įgytas kvalifikacijas ar darbo patirtis. Be to, teismas pažymėjo, kad pateikti Rusijos banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog lėšos pervedamos tarp tų pačių asmenų, įnešami grynieji pinigai, kas sudaro pagrindą abejoti dėl pareiškėjo turimų lėšų patikimumo, kadangi nėra aišku, ar turimos pragyvenimo lėšos yra pastovios, ar dirbtinai sukuriamos turimos lėšos. Teismas pažymėjo, jog nepakanka vien formaliai pateikti dokumentus dėl nacionalinės vizos gavimo, kadangi konsulinis pareigūnas turi įsitikinti dėl jų autentiškumo bei tikrojo asmens siekio atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nenustačius neginčijamų duomenų dėl pareiškėjo tikrojo tikslo atvykti į Lietuvos Respubliką, atsakingas konsulinis pareigūnas teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.
9. Vertindamas Sprendimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Sprendimas priimtas vertinant pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis bei kartu su juo pareiškėjo pateiktus dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad iš nurodytų aplinkybių, t. y. neatitikimo Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio reikalavimams, pareiškėjas galėjo suvokti ir suvokė Sprendimo esmę ir turinį. Sprendime nurodyti teisės aktai (Įstatymo 19 straipsnio nuostatos), kuriais remiantis atsisakoma tenkinti prašymą išduoti nacionalinę vizą. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjo netenkina Sprendimas, neleidžia laikyti šio Sprendimo nemotyvuotu. Sprendime pagrindžiant teisės normomis yra nurodyta, kodėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Vien tai, kad ginčijamas Sprendimas priimtas pagal iš anksto parengtą formą pažymint, kokių Įstatymo reikalavimų neatitinka pareiškėjas, nereiškia, kad Sprendimas nėra motyvuotas. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad atsakingas konsulinis pareigūnas įvertino visus pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus dokumentus, atsiliepime paaiškino dėl nustatytų pateiktų dokumentų autentiškumo, paaiškino abejones dėl pareiškėjo buvimo tikslo, nelegalios migracijos grėsmės bei išreiškė abejones dėl turimų pragyvenimo lėšų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, t. y. atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus.
III.
10. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, nebuvo pasisakyta nei dėl vieno skundo argumento (nei dėl faktinių, nei dėl teisinių argumentų), sprendimo motyvai yra deklaratyvūs.
11.2. Ginčijamas Sprendimas naikintinas vien tuo pagrindu, kad neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ambasada neatleidžiama nuo pareigos pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis sprendimus atsisakyti išduoti vizą, o atsakovo atsiliepime į skundą nurodyti Sprendimo priėmimo motyvai (aplinkybės) negali būti vertinami ir nedaro įtakos nemotyvuoto Sprendimo teisėtumui, tik administraciniame sprendime jo priėmimo motyvų nurodymas sudaro asmeniui tinkamas sąlygas ginti savo teises teisme, o teismui sudaro tinkamas sąlygas apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą.
11.3. Nagrinėjamu atveju skundas buvo grindžiamas teisiniais ir faktiniais motyvais, kad atsakovas nevykdė teisinės pareigos tinkamai analizuoti dokumentus ir šalinti abejones, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio argumento nepasisakė. Teismas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 10, 13 punktus.
11.4. Atsakovui abejones kėlė tai, kad tuo pačiu metu prašymus dėl vizos pateikė ir kiti užsieniečiai, kurie turėjo tokį patį išsilavinimą bei dirbo tam pačiam darbdaviui, tačiau: 1 ) Sprendime nenurodoma, kokiais dokumentais buvo vadovautasi, t. y. byloje nėra kitų užsieniečių dokumentų, net nenurodomi vardai ir pavardės, todėl kokie dokumentai buvo panašūs nėra suprantama; 2) pareiškėjas aiškiai nurodė, kad dirbo su kitais užsieniečiais LLC ,,Astel“ ir būtent tuo pagrindu jie buvo pakviesti dirbti Bendrovėje, todėl kokias abejones sukėlė buvęs darbdavys nėra suprantama; 3) abejonės taip pat neva sukėlė ir bankiniai pervedimai, tačiau kokie konkrečiai asmenys yra tie patys, kurie atliko mokėjimus, liko neaišku; 4) nors pareiškėjas prašė išreikalauti visą pareiškėjo prašymo dėl vizos išdavimo medžiagą, tačiau teismas šio prašymo net nesvarstė, nors atsakovas pateikė selektyvius dokumentus, pvz. visi dokumentai buvo notaro patvirtinti, apostilizuoti, tačiau atsakovas pateikė dokumentų kopijas be apostilių, siekiant nuslėpti, kad dokumentai buvo tinkamai legalizuoti.
11.5. Atsakovas diskriminuoja Tadžikistano Respublikos piliečius ir tai patvirtina, kad vienas iš pirmų atsakovo motyvų buvo tas, kad pareiškėjas priklauso socialinei grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos grėsmę. Pirmosios instancijos teismas toleruoja atsakovo išankstinę nuomonę, nors dokumentų pagrindžiančių nurodytas abejones byloje nebuvo pateikta.
Žemesnės instancijos teismas
11.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo pateiktos rašytinės medžiagos, nepasisakė dėl jos vertinimo bei įrodomosios galios, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Teismas iš esmės perkėlė atsakovo atsiliepimo motyvus, todėl priėmė nemotyvuotą sprendimą ir tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo.
11.7. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y. kai kylą pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis. Nors Sprendime nurodoma, kad pareiškėjo pateikti dokumentai kelia abejones, tačiau konkrečiai nėra nurodoma, kodėl dokumentai sukėlė abejones, nenustatyta, kad jie būtų netikri, visi dokumentai buvo patvirtinti ir apostelizuoti.
Žemesnės instancijos teismas
11.8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą, tačiau šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis. Nagrinėjamu atveju konkretaus faktinio pagrindo atsakovo sprendime nebuvo, analogiškai pasisakytina ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo.
11.9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl atvykimo tikslo, kad nei vienas dokumentas (Užimtumo tarnybos sprendimas, Bendrovės raštiškas patvirtinimas, kelionių draudimas) nebuvo kvestionuojamas ar laikomas kaip nepagrįstu, taip pat teismas nenurodė nei vieno motyvo, kad užsieniečio atvykimo tikslas buvo kitoks nei nurodytas prašyme išduoti vizą. Pareiškėjas yra profesionalus darbuotojas, kuris atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką, pateikė draudimo dokumentus, o tai, kad buvo sudaryta darbo sutartis, patvirtina, kad pareiškėjas turės reguliarias pajamas ir galės save išlaikyti bei taupyti.
11.10. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo kokias abejones sukėlė pareiškėjo buvęs darbdavys ar kvalifikacija. Atsakovas turi įrodyti abejones dėl suklastotų dokumentų. Nagrinėjamu atveju nėra žinoma, kokius dokumentus atsakovas laiko suklastotais ar neatitinkančiais tikrovės, todėl tik po to, kad atsakovas pateiks šiuos teiginius patvirtinančius įrodymus, pareiškėjas galėtų nuo jų gintis.
11.11. Sprendime nėra pagrįsti motyvai dėl nelegalios migracijos grėsmės.
11.12. Bendrovės raštiški patvirtinimai įrodo, kad pareiškėjas turės būtinas lėšas pragyvenimui.
12. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje administracinėje byloje Nr.eI2-4055-561/2023 buvo priimtas teigiamas pareiškėjui sprendimas, todėl teigė, jog susiklostė situacija, kuomet nagrinėjant 4 skundus, vienas iš jų buvo tenkintas. Kita vertus, pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023 pateikė išaiškinimus, kurie yra reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Šiuo sprendimu konstatuota, kad sprendimas atsisakant išduoti vizą pagal standartizuotą formą, kurioje nenustatyta galimybė išdėstyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes, taip pat administracinio sprendimo motyvus (ar bent jau nurodyti atsisakymo išduoti vizą pagrindo esmę, apibendrintus motyvus), prieštarauja VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams.
Atsiliepimas
13. Atsakovas URM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti galioti.
14. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas ištyrė ir įvertino pareiškėjo skundo argumentus, pateiktus įrodymus, aiškinosi esmines ginčo aplinkybes. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ pagalba tyrė Sprendime nurodytus sprendimo priėmimo argumentus, įvertino bylos duomenis, jog tuo pačiu metu Konsulatui prašymus dėl vizos gavimo pateikė dar penki Tadžikistano Respublikos piliečiai, o visų šių užsieniečių pateikti dokumentai yra identiški.
14.2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų pateiktuose Rusijos banko sąskaitų išrašuose matyti, kad lėšos pervedamos tarp šių pačių asmenų, įnešami grynieji pinigai, kas sudaro pagrindą abejoti dėl pareiškėjo turimų lėšų patikimumo, nėra aišku, ar turimos pragyvenimo lėšos yra pastovios, ar dirbtinai sukuriamos turimos lėšos.
14.3. Iš ginčijamo Sprendimo bei pateiktų patvirtinamųjų dokumentų matyti, kad pareiškėjas galėjo suvokti ir suvokė Sprendimo esmę ir turinį, o Sprendime nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis atsisakoma tenkinti Prašymą išduoti nacionalinę vizą.
14.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias konsulinio pareigūno kompetenciją / diskreciją priimant sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą užsieniečiui.
14.5. Administracinis teismas turi pareigą tinkamai apibrėžti konsulinio pareigūno administracinės diskrecijos teisminės patikros standartą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija patvirtina, kad teisminė kontrolė apima tik patikrinimą, ar „nepadaryta akivaizdžių klaidų“. Konsulinis pareigūnas, priimdamas sprendimą atsisakyti užsieniečiui išduoti vizą, pasirenka geriausią / tinkamiausią tarp teisės siūlomų variantų, t. y. atlieka vertybinį pasirinkimą ir sprendžia dėl politinio (ir / ar ekonominio) tikslingumo klausimą. Administracinis teismas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnį neturi diskrecijos vertinti ginčijamo konkretaus sprendimo ir veiksmų (neveikimo) politinio tikslingumo požiūriu, o gali tik nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar konsulinis pareigūnas neviršijo kompetencijos, ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta.
14.6. Gautos informacijos visuma atsakingam konsuliniam pareigūnui leido priimti sprendimą atsisakyti išduoti vizą, nes jam kilo pagrįstos abejonės dėl faktinio pareiškėjo vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą, deklaruojamo tikslo – dirbti Lietuvoje, todėl neatmestina prielaida, kad pareiškėjas, prisidengdamas darbu Lietuvoje, siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais. Pareiškėjas nepagrindė pateiktų dokumentų autentiškumo, nepateikė leistinų įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, taigi pateikta informacija dėl vykimo į Lietuvą tikslo (darbo Lietuvoje) ir buvimo sąlygų (reikiamų lėšų turėjimo) nėra patikima, vadinasi jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Kadangi pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka pareiškėjui, tai pareiškėjas, norėdamas gauti vizą vykti į Lietuvą dirbti, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, turėjo domėtis savo darbo sąlygomis, gyvenamąja vieta ir pateikti išsamius paaiškinimus konsuliniam pareigūnui jam aiškinantis pareiškėjo deklaruojamą vykimo į Lietuvą tikslą ir buvimo sąlygas. Pareiškėjas neturėjo pagrindo ar prielaidų manyti, kad prašyme išduoti nacionalinę vizą bei patvirtinamuosiuose dokumentuose nurodytina informacija yra nereikšminga, nes prašymo formoje aiškiai įvardijama, kokius duomenis reikalaujama nurodyti. Pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, privalėjo įsitikinti prašymo išduoti nacionalinę vizą užpildymo sąlygomis ir tvarka, taip pat patvirtinamųjų dokumentų kiekiu ir turiniu.
14.7. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas nepaisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1374-968/2023 dėl konsulo sprendimo priėmimo pagal Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, t. y. kad Sprendimas nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai neatsižvelgė i minėtoje byloje pateiktą teisės aktų aiškinimą. Minėtoje byloje nebuvo vertinti Vizų kodeksas, Konsulinis statutas ir kiti nagrinėjamu aspektu aktualūs teisės aktai kaip specialieji įstatymai (teisės normos) Viešojo administravimo įstatymo atžvilgiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas po Lietuvos Respublikos Seimo priimto Viešojo administravimo įstatymo (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) II skyriaus „Viešojo administravimo pagrindai“ 10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 5 dalies 5 ir 6 punktų patvirtinimo, priėmė nutartis, kurios aktualios nagrinėjamoje byloje, tačiau prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eA-1374-968/2023 išvadoms dėl konsulo sprendimo, kaip netinkamo, priėmimo pagal Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėj byloje Nr. A-1099-629/2023, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3865-821/2022, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-903-552/2022).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade (Konsulatas) 2023 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 11 ,,Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Tadžikistano Respublikos piliečiui A. K.“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Konsulatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 22 d. prašymą dėl vizos išdavimo pagrįstumo.
16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas, yra priimtas vertinant pareiškėjo Prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis bei kartu su juo pareiškėjo pateiktus dokumentus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo suvokti ir suvokė Sprendimo esmę ir turinį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiamos teismo išvados, be kita ko, nustatė ir remdamasis administracinių bylų Nr. eI2-4057-595/2023, eI2-4056-1064/2023, eI2-4055-561/2023 duomenimis, esančiais Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“. Šie įrodymai nebuvo pridėti prie nagrinėjamos bylos.
17. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.).
18. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti įrodymus byloje: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (ABTĮ 78 str. 1 d.). Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (ABTĮ 10 str. 3 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 str. 1 d.).
19. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, grindė įrodymais (administracinių bylų Nr. eI2-4057-595/2023, eI2-4056-1064/2023, eI2-4055-561/2023 medžiaga), kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje, t. y. pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą betarpiškumo principą ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.