Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas, ir užsienietis) pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade (toliau – ir Konsulatas) 2023 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 11 ,,Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Tadžikistano Respublikos piliečiui A. K.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Konsulatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 22 d. prašymą dėl vizos išdavimo (toliau – ir Prašymas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

4.1. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 22 d. Konsulatui pateikė Prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: 1) dabartinė profesinė veikla – elektromonteris (19 punktas); 2) darbdavys – Bendrovė (20 punktas), 3) kelionės tikslas – darbas (21 punktas); 4) numatomas atvykimas į Lietuvą – 2023 m. sausio 16 d. (29 punktas), numatomo išvykimo iš Lietuvos data – 2023 m. gegužės 31 d. (30 punktas); 5) kviečianti įmonė – Bendrovė (32 punktas), 6) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas buvimo metu padengia – pats pareiškėjas ir darbdavys (33 punktas). Pareiškėjas kartu su Prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus. Konsulatas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas priklauso socialinei grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką, nes Europos Sąjungos šalių ambasadose ir / ar konsulatuose nagrinėjant pareiškėjų iš Tadžikistano, Uzbekistano, Kirgizijos Respublikų pateiktus prašymus išduoti vizą yra nustatoma daug atvejų, kai pateikiama nepatikima, melaginga informacija, pateikiami galimai padirbti ar suklastoti patvirtinamieji dokumentai, siekdamas įsitikinti pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir pareiškėjo padarytų pareiškimų tikrumu ir patikimumu, nustatė, kad tuo pačiu metu kartu su pareiškėju Konsulatui prašymus dėl vizos išdavimo pateikė dar penki Tadžikistano Respublikos piliečiai (V. H., M. R., U. R., A. R., S. R. – jų skundai nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme), o jų visų šešių pateikti dokumentų paketai iš esmės yra identiški, t. y. šių užsieniečių pateikti dokumentai yra parengti pagal vieną šabloną: 1) visi pateikė tos pačios mokymo įstaigos išduotą dokumentą apie trumpalaikių kursų (penki iš šešių – elektriko, vienas – suvirintojo dujomis ir elektra) baigimą; 2) penkių iš jų dokumentas apie turimą kvalifikaciją išduotas tą pačią dieną; 3) visi pateikė to paties ankstesnio darbdavio pažymas apie darbą (įdarbinti panašiu metu) jo bendrovėje; 4) visi pateikė to paties banko panašaus laikotarpio banko operacijų pažymas, kuriose nurodomi pasikartojantys lėšų šaltiniai (fiziniai asmenys, dažnai tie patys šeši Tadžikistano piliečiai vieni kitiems), panašūs lėšų likučiai; 5) pateiktose darbo knygelėse nėra kitų įrašų, išskyrus darbą ankstesnio darbdavio bendrovėje. Šios aplinkybės atsakingam konsuliniam pareigūnui sukėlė abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų ir jo paties patikimumo ir sąžiningumo, tad padaryta išvada, jog bandoma formaliai atitikti atvykimo į Lietuvą, o faktiškai į Šengeno valstybių zoną, sąlygas.

4.2. Atsakingas konsulinis pareigūnas, siekdamas įsitikinti deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei deklaruojamomis pareiškėjo buvimo Lietuvoje sąlygomis, nustatė, kad nors pareiškėjas Prašyme išduoti vizą deklaravo, kad kelionės ir pragyvenimo išlaidas buvimo metu padengs pats pareiškėjas, tačiau pareiškėjas pateikė Rusijos Federacijos banko sąskaitos išrašą. Pareiškėjas į Rusijos Federaciją atvyko tik pateikti Konsulatui Prašymą išduoti Lietuvos nacionalinę vizą; iš banko pažymoje pateiktų duomenų matyti, kad sąskaita atidaryta neseniai, visos lėšos įnešamos į sąskaitą iš neaiškių šaltinių (dažnai tie patys šeši Tadžikistano piliečiai perveda lėšas vienas kitam) arba grynaisiais pinigais; banko pažymoje – išraše vidutinis dienos likutis per visą laikotarpį nurodytas apie 456,02 Eur, o tik pažymos – išrašo išdavimo dieną sąskaitos likutis buvo apie 1 259,86 Eur. Vizų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Vizų išdavimo tvarkos aprašas), 76.5 papunktyje nustatyta, jog pakankamas grįžimo lėšų dydis yra viena minimalioji mėnesinė alga – 840 Eur, tad spręstina, kad bandoma tik formaliai atitikti atvykimo sąlygas. Be to, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (toliau – ir ES) taikomas ribojančias priemones Rusijos Federacijai, pareiškėjas Lietuvoje ir kitose Šengeno zonos valstybėse negalės pasinaudoti turima banko kortele (MIR). Taigi kyla abejonių dėl užsieniečio turimų pajamų stabilumo ir lėšų kilmės, nes neįmanoma patikrinti ir įsitikinti turimų piniginių lėšų kilme. Taigi užsienietis nepagrindė pakankamo pragyvenimo lėšų turėjimo ir / arba reguliarių pajamų grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį gavimo.

4.3. Dėl pareiškėjo kilo įtarimų, jog jis yra pažeidęs Rusijos Federacijos teisės aktus, reglamentuojančius užsienio piliečių teisinę padėtį šioje valstybėje. Kelionės dokumento kopija ir sienos kirtimo spaudų duomenys rodė, kad pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. (94 dienas) ir nuo 2022 m. gruodžio 11 d. iki dabar (40 dienų) buvo / yra Rusijos Federacijoje. Tuo tarpu vadovaujantis Rusijos Federacijos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 5 straipsnio nuostata, užsienio piliečio, atvykusio į Rusijos Federaciją, atveju, kai nereikalaujama gauti vizą, laikino buvimo Rusijos Federacijoje laikotarpis negali viršyti 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

4.4. Užsienietis, siekdamas gauti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, turi pareigą Lietuvos vizų tarnybai užsienyje arba per išorės paslaugų teikėją, be kita ko, pateikti nustatytos formos prašymą išduoti nacionalinę vizą, užpildytą naudojantis elektroninėmis paraiškos pildymo ir pateikimo priemonėmis bei patvirtinamuosius dokumentus pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2019/1155, 14 straipsnį ir II priedą (3 punkto f papunktis). Teisės aktų nuostatos įpareigoja būtent pareiškėją, pildant Prašymą išduoti nacionalinę vizą, nurodyti tikslius, teisingus bei išsamius duomenis visais prašyme išduoti nacionalinę vizą klausimais, bei pateikti patvirtinamuosius dokumentus: 1) pagrindžiančius kelionės tikslą, 2) dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymą; 3) dokumentus, pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisykles, reglamentuojančias asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), 6 straipsnio 1 dalies c punktą nurodančius, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; 4) informaciją, padedančią įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Konsulinis pareigūnas, vertindamas pareiškėjo Prašymą bei jo pateiktus duomenis ir informaciją, įvertino ne tik kaip šie duomenys ir informacija atitinka formaliuosius kriterijus, t. y. pateiktų dokumentų formą, bet įvertino ir pareiškėjo pateiktos informacijos bei Konsulato savarankiškai surinktos informacijos turinį, t. y. pareiškėjo Prašyme išduoti vizą deklaruojamų ketinimų realumą ir autentiškumą. Konsulinis pareigūnas, įvertinęs pareiškėjo Prašyme išduoti nacionalinę vizą ir pateiktus patvirtinamuosius dokumentus bei surinktą papildomą informaciją, padarė išvadą, jog pareiškėjo pateiktas Prašymas bei patvirtinamieji dokumentai ir informacija, liečiantys jo socialinius ryšius kilmės valstybėje (jaunas, bedarbis, nepateikė jokių duomenų apie turimą turtą kilmės valstybėje ir pan.) vertintini kaip nepatikimi, nes informacija nebuvo konkreti, todėl vien toks informacijos pobūdis laikytinas pakankamu pagrindu konsuliniam pareigūnui atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui.

4.5. Konsulinio pareigūno gautos informacijos visuma leido jam priimti pareiškėjo skundžiamą Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes kilo pagrįstos abejonės dėl faktinio pareiškėjo vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą, deklaruojamo tikslo – dirbti Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju neatmestina prielaida, kad pareiškėjas, prisidengdamas darbu Lietuvoje, siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais. Pareiškėjas nepagrindė pateiktų dokumentų autentiškumo, nepateikė leistinų įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, taigi pateikta informacija dėl vykimo į Lietuvą tikslo (darbo Lietuvoje) ir buvimo sąlygų (reikiamų lėšų turėjimo) nėra patikima, vadinasi jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

4.6. Kadangi pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka pareiškėjui, tai pareiškėjas, norėdamas gauti vizą vykti į Lietuvą dirbti, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, turėjo domėtis savo darbo sąlygomis, gyvenamąja vieta ir pateikti išsamius paaiškinimus konsuliniam pareigūnui aiškinantis dėl pareiškėjo deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Pareiškėjas neturėjo pagrindo ar prielaidų manyti, kad Prašyme išduoti nacionalinę vizą bei patvirtinamuosiuose dokumentuose nurodyta informacija yra nereikšminga, nes Prašymo formoje aiškiai įvardijama, kokius duomenis reikalaujama nurodyti. Pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, privalėjo įsitikinti Prašymo išduoti nacionalinę vizą užpildymo sąlygomis ir tvarka, taip pat patvirtinamųjų dokumentų kiekiu ir turiniu. Šiuo atveju pareiškėjas pats pasirinko elgesio variantą, dėl kurio jam ir kilo neigiamos pasekmės, todėl pats pareiškėjas ir yra atsakingas už šias pasekmes. Aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ne URM ir / ar Konsulatui, o pareiškėjui, kuris, skųsdamas Sprendimą, privalo pateikti teisės aktuose nurodytus tinkamus įrodymus ir paaiškinimus, kurie pagrįstų pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslą ir buvimo sąlygas, pagrįstų, jog pareiškėjas išvyks iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos ir nekels nelegalios migracijos rizikos.

4.7. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo teiginiais, jog konsulinis pareigūnas netinkamai elgėsi, kad kilus abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų ar motyvų, konsulinis pareigūnas nesikreipė į pareiškėją, neprašė papildomų duomenų (dokumentų ir informacijos), kurie išsklaidytų kilusias abejones dėl pareiškėjo pateiktų duomenų ir / ar dokumentų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo paprašytas pateikti papildomus dokumentus (darbo knygelę ir kita), todėl dar kitų (kažkokių) papildomų dokumentų pareikalavimas niekaip nepakeistų pačio pareiškėjo sukurtos situacijos, t. y. aplinkybės, jog Prašymą išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas užpildė akivaizdžiai netinkamai (klaidingai), jog pareiškėjas nepagrindė vykimo į Lietuvą tikslo bei buvimo sąlygų, taip pat ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Beje, pareiškėjas skunde nenurodė, kokius dar papildomus dokumentus, kurie būtų galėję įtakoti Sprendimo turinį, konsulinis pareigūnas galėjo (ar privalėjo) pareikalauti iš pareiškėjo. Pareiškėjas šių dokumentų su skundu nepateikė.

Šalies argumentai

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 22 d. pateiktame prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodė, jog darbinė profesinė veikla – elektromonteris, darbdavys – Bendrovė, kelionės tikslas – darbas, atvykimas ir išvykimas iš Lietuvos – 2023 m. sausio 16 d. – 2023 m. gegužės 31 d., kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas buvimo metu padengia – pats pareiškėjas ir darbdavys. Užimtumo tarnybos 2022 m. gegužės 30 d. leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje Nr. U6-1242 patvirtina, jog pareiškėjui leista dirbti Bendrovėje elektromonteriu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. Bendrovė 2022 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 2022/12/21-1 ,,Dėl darbuotojų daugkartinių nacionalinių vizų (D)“ patvirtino, jog įsipareigoja įdarbinti pareiškėją bei kitus asmenis Bendrovėje pagal darbo sutartis ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį nei Bendrovė moka Bendrovėje tokį patį darbą dirbantiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Bendrovė kviečia į darbą keletą Tadžikistano Respublikoje registruotos ir veikiančios LLC ,,Astel“ įmonės darbuotojų, kadangi jų kvalifikacija ir darbo patirtis atitinka Bendrovės veiklos specifiką. Byloje pateiktas draudimo bendrovės AB ,,Gjensidige“ kelionių draudimo liudijimas patvirtina, jog pareiškėjas draustas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2024 m. sausio 15 d. Iš darbo knygos Nr. 0149986 matyti, jog pareiškėjas 2020 m. sausio 20 d. įsidarbino Tadžikistano Respublikos ribotos atsakomybės bendrovėje ,,Astel“ inžinieriumi.

10. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.