Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-01-18 · Administracinė byla Nr. A-1099-629/2023

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-11-08Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-18
Bylos Nr.
A-1099-629/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03447-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
Administracinė byla Nr. A-1099-629/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03447-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą nesuteikti vizos atvykti į Lietuvą (toliau – ir sprendimas, skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti Ambasadą išduoti pareiškėjui vizą atvykti į Lietuvą.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad atvyko į Lietuvą 2014 m., Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) išdavė pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje, galiojusį iki 2019 m. rugsėjo 22 d. Pasibaigus šiam terminui Departamentas atsisakė pratęsti minėtą leidimą, pareiškėjo buvo paprašyta išvykti iš šalies. Tačiau dėl tuo metu susiklosčiusių aplinkybių (su Covid-19 susijusių suvaržymų), pareiškėjas negalėjo nustatytu laiku išvykti iš Lietuvos ir grįžti į (duomenys neskelbtini). Departamentas uždraudė pareiškėjui 2 metus atvykti į Lietuvą. Nurodė, kad Lietuvoje nepadarė jokių nusikaltimų, neturi teistumo.

2.2. Pareiškėjas nurodė, kad su Lietuvos Respublikos piliete turi sūnų, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Dėl sveikatos problemų, nepatikimumo, pareiškėjo sūnaus motina negali prižiūrėti sūnaus, tad jis šiuo metu gyvena kartu su tėvu (pareiškėju) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sūnaus motina turėjo priklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio. Pareiškėjas nurodė, kad neturi įrodymų, patvirtinančių minėto asmens sveikatos problemas, tačiau pažymėjo, kad ji buvo nuteista (duomenys neskelbtini), dėl šios priežasties ji negali lydėti sūnaus į Lietuvą. Pareiškėjo sūnaus motina yra lietuvė ir sūnus neturėtų gyventi be motinos, turi teisę pažinoti savo motiną. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jo sūnaus motina negali atvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), jai reikalinga medicininė priežiūra Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) ji neturi tokios teisės ir galimybės.

2.3. Sugrįžęs į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas paprašė Lietuvos vizos, kad galėtų parvežti / palydėti sūnų atgal į Lietuvą, kadangi niekas daugiau to padaryti negali. Pareiškėjas Ambasadai pateikė visus reikalingus dokumentus ir informaciją, tačiau jam buvo atsisakyta suteikti vizą. Šis atsisakymas, pareiškėjo manymu, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija). Pareiškėjo teisė į vizą yra neteisėtai varžoma, nes jo sūnus yra Lietuvos pilietis, o pareiškėjas turi teisę gauti vizą ir gyventi Lietuvoje pagal šeimos narių teisę gyventi toje šalyje, kurioje šeimos narys turi pilietybę.

2.4. Pareiškėjas nebuvo prašęs finansinės pagalbos iš Lietuvos, yra sukūręs verslą kilmės šalyje, todėl gali pasirūpinti savimi ir šeima. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pasibaigus vizos galiojimui išvyks.