- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- eI2-4056-1064/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00848-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio,
nuotoliniu būdu organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. R. (A. R.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade 2023 m. sausio 19 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ Nr. 9 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinio konsulatą Kaliningrade iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 22 d. prašymą dėl vizos išdavimo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas buvo motyvuotas deklaratyviomis „varnelėmis“, o būtent, pažymėta: „užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimo patikimumo“; „rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė“; „užsienietis nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį“. Sprendimas nėra pagrįstas nei teisiniais argumentais, nei faktinėmis aplinkybėmis. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį bei atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis.
Pareiškėjo teigimu, jis teikė prašymą dirbti (duomenys neskelbtini), kadangi ši profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Pagal ekonominės veiklos rūšis, jam leidimas dirbti nėra reikalingas, todėl pareiškėjui pateikus būtinus dokumentus – (duomenys neskelbtini) profesijos diplomą, jam nebuvo pagrindo atsisakyti išduoti vizą.
Pareiškėjas nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) kalbėdama apie atlyginimo mokėjimą pareiškėjui patvirtino, kad tokį patį darbą dirbančių Lietuvos Respublikos gyventojų mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažiau (duomenys neskelbtini) Eur (bruto) mėn., kurį pastarieji įsipareigojo mokėti. Pažymėjo, kad siekiant vystyti bei plėsti numatytus įmonės projektus įmonė siekė įdarbinti profesionalius darbuotojus, kurie jau turi tam tikrų specifinių žinių, geba atlikti darbus ne tik teoriniu, tačiau bei praktiniu lygmeniu. Tadžikistano Respublikoje yra registruota bei veikianti bendrovė LLC (duomenys neskelbtini). Bendrovė dirba elektros ir ryšių statinių, įrangos statybos ir montavimo srityje, todėl į darbą kviečiami keletas buvusių minėtos įmonės darbuotojų (ir pareiškėjas), kadangi jų kvalifikacija ir darbo patirtis atitiko bendrovės veiklos specifiką. Pareiškėjas turėjo ir kelionių draudimo liudijimą iš kelionių draudimo bendrovės AB „Gjensidige“, draudimo sutarties galiojimo terminas buvo numatytas nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2024 m. sausio 15 d. Nebuvo jokių abejonių spręsti apie kitą pareiškėjo tikslą nei darbas Lietuviškoje įmonėje. Pareiškėjas pateikė visus dokumentus patvirtinančius, kad pareiškėjas yra profesionalus darbuotojas, kuris atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką, pateikė draudimo dokumentus, o tai, kad buvo sudaryta darbo sutartis įrodo, kad pareiškėjas turės reguliarias pajamas ir galės save išlaikyti bei taupyti, todėl ko papildomai trūko konsului nėra suprantama.
Pareiškėjas, pasisakydamas dėl motyvų, susijusių su nelegalios migracijos grėsme, nurodė, kad tokios grėsmės nėra, nes darbdavys įsipareigoja įdarbinti, darbuotojas pateikia draudimą ir pakankamą lėšų buvimą darbo santykiuose. Pareiškėjo nuomone, atsakovė turėjo pareigą pagrįsti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė ar negaunama reguliarių pajamų.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Konsulas, priimdamas Sprendimą dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos (ne)išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.
Atsakovės teigimu, 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui pateikė Prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: dabartinė profesinė veikla - (duomenys neskelbtini) (19 punktas); darbdavys - UAB (duomenys neskelbtini) (20 punktas), kelionės tikslas – darbas (21 punktas); numatomas atvykimas į Lietuvą – 2023 m. sausio 16 d. (29 punktas), numatomo išvykimo iš Lietuvos data – 2024 m. sausio 15 d. (30 punktas); kviečianti įmonė – UAB (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini) (32 punktas); kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas buvimo metu padengia – pats pareiškėjas ir darbdavys (33 punktas). Pareiškėjas kartu su Prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus: pasą, 2022 m. gruodžio 13 d. Rusijos Federacijos migracijos kortelę, UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 14 d. tarpininkavimo raštą, darbo sutartį, 2020 m. gegužės 11 d. mokymo įstaigos kopiją, ankstesniojo darbdavio 2022 m. gruodžio 2 d. pažymą, Sberbank Rosiji 2022 m. gruodžio 21 d. pažymą ir išrašą, santuokos liudijimą, kelionių draudimo liudijimo kopiją, Tadžikistano URM 2023 m. sausio 5 d. pažymą, darbo knygelės 1-3 psl. kopiją.
Atsakovė nurodė, kad konsulas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas priklauso socialinei grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką, nes ES šalių Ambasadose ir/ar konsulatuose nagrinėjant pareiškėjų iš Tadžikistano, Uzbekistano, Kirgizijos Respublikų pateiktus prašymus išduoti vizą yra nustatoma daug atvejų, kai pateikiama nepatikima, melaginga informacija, pateikiami galimai padirbti ar suklastoti patvirtinamieji dokumentai, siekdamas įsitikinti pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir pareiškėjo padarytų pareiškimų tikrumu ir patikimumu, nustatė, kad tuo pačiu metu kartu su pareiškėju konsulatui prašymus dėl vizos išdavimo pateikė dar penki Tadžikistano Respublikos piliečiai, o jų visų šešių pateikti dokumentų paketai iš esmės yra identiški, t. y. šių užsieniečių pateikti dokumentai yra parengti pagal vieną šabloną: 1) visi pateikė tos pačios mokymo įstaigos išduotą dokumentą apie trumpalaikių kursų (penki iš šešių – elektriko, vienas – suvirintojo dujomis ir elektra) baigimą; 2) penkių iš jų dokumentas apie turimą kvalifikaciją išduotas tą pačią dieną; 3) visi pateikė to paties ankstesnio darbdavio pažymas apie darbą (įdarbinti panašiu metu) jo bendrovėje; 4) visi pateikė to paties banko panašaus laikotarpio banko operacijų pažymas, kuriose nurodomi pasikartojantys lėšų šaltiniai (fiziniai asmenys, dažnai tie patys šeši Tadžikistano piliečiai vieni kitiems), panašūs lėšų likučiai; 5) pateiktose darbo knygelėse nėra kitų įrašų, išskyrus darbą ankstesnio darbdavio bendrovėje. Šios aplinkybės konsului sukėlė abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų ir jo paties patikimumo ir sąžiningumo, todėl darė išvadą, jog bandoma formaliai atitikti atvykimo į Lietuvą, o faktiškai į Šengeno valstybių zoną, sąlygas.
Atsakovės teigimu, konsulas, siekdamas įsitikinti deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei deklaruojamomis pareiškėjo buvimo Lietuvoje sąlygomis nustatė, kad nors pareiškėjas Prašyme išduoti vizą deklaravo, kad kelionės ir pragyvenimo išlaidas buvimo metu padengs pats pareiškėjas grynais pinigais, tačiau pareiškėjas pateikė Rusijos Federacijos banko sąskaitos išrašą. Pareiškėjas į Rusijos Federaciją atvyko tik pateikti konsulatui Prašymą išduoti Lietuvos nacionalinę vizą. Iš banko pažymoje pateiktų duomenų matyti, kad sąskaita atidaryta neseniai, visos lėšos įnešamos į sąskaitą iš neaiškių šaltinių (dažnai tie patys šeši Tadžikistano piliečiai perveda lėšas vienas kitam) arba grynaisiais pinigais. Banko pažymoje – išraše vidutinis dienos likutis per visą laikotarpį nurodytas apie 117,33 Eur, o tik pažymos – išrašo išdavimo dieną sąskaitos likutis buvo apie 1136,73 Eur. Vizų išdavimo Aprašo 76.5 papunktyje nustatyta, jog pakankamas grįžimo lėšų dydis yra viena minimalioji mėnesinė alga – 840 Eur, tad spręstina, kad bandoma tik formaliai atitikti atvykimo sąlygas. Be to, atsižvelgiant į ES taikomas Rusijos Federacijai ribojančias priemones, pareiškėjas Lietuvoje ir kitose Šengeno zonos valstybėse negalės pasinaudoti turima banko kortele (MIR). Taigi kyla abejonių dėl užsieniečio turimų pajamų stabilumo ir lėšų kilmės, nes neįmanoma patikrinti ir įsitikinti turimų piniginių lėšų kilme. Užsienietis nepagrindžia turėjimą pakankamai pragyvenimo lėšų ir/arba gauna reguliarių pajamų grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį.
Taip pat atsakovė nurodė, kad dėl pareiškėjo kilo įtarimų, jog jis yra pažeidęs trečiosios valstybės – Rusijos Federacijos teisės aktus, reglamentuojančius užsienio piliečių teisinę padėtį šioje valstybėje. Kelionės dokumento kopija ir sienos kirtimo spaudų duomenys rodo, kad pareiškėjas Rusijos Federacijos teritorijoje (iš esmės) be pertraukos buvo, pvz., nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. (151 dieną), nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. (167 dienas). Tuo tarpu vadovaujantis Rusijos Federacijos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 5 straipsnio nuostata, užsienio piliečio, atvykusio į RF, atveju, kai nereikalaujama gauti vizą, laikino buvimo RF laikotarpis negali viršyti 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
Atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos diplomatas, kuriam pavesta atlikti konsulines funkcijas, savarankiškai išnagrinėja užsieniečio prašymą (su pagrindžiančia medžiaga) dėl Šengeno ar nacionalinės vizos vykti į Lietuvą išdavimo ir vienasmeniškai priima sprendimą dėl tokio prašymo patenkinimo ar nepatenkinimo. Konsuliniam pareigūnui nagrinėjant užsieniečių prašymus išduoti vizas ir priimant sprendimus dėl jų galioja ypatingo formalizuotumo principas, kuris reiškia, kad konsulinis pareigūnas gali atlikti tik tai, kas numatyta jo kompetenciją nustatančiuose teisės aktuose. Konsulinis pareigūnas neturi pareigos konsultuoti (atstovauti) užsieniečių kaip jiems tinkamai parengti Prašymą išduoti vizą ir pagrindžiamuosius dokumentus tam, kad konsulas galėtų priimti sprendimą patenkinti užsieniečio Prašymą išduoti jam vizą.
Atsakovės teigimu, teisės aktų nuostatos įpareigoja būtent pareiškėją, pildant Prašymą išduoti nacionalinę vizą, nurodyti tikslius, teisingus bei išsamius duomenis visais Prašyme išduoti nacionalinę vizą klausimais, bei pateikti patvirtinamuosius dokumentus: 1) pagrindžiančius kelionės tikslą; 2) dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymą; 3) dokumentus, pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktą nurodančius, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; 4) informaciją, padedančią įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymą bei jo pateiktus duomenis ir informaciją, įvertino ne tik kaip šie duomenys ir informacija atitinka formaliuosius kriterijus, t. y. pateiktų dokumentų formą, bet įvertino ir pareiškėjo pateiktos informacijos bei konsulo savarankiškai surinktos informacijos turinį, t. y. pareiškėjo Prašyme išduoti vizą deklaruojamų ketinimų realumą ir autentiškumą. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo Prašyme išduoti nacionalinę vizą ir pateiktus patvirtinamuosius dokumentus bei surinktą papildomą informaciją, padarė išvadą, jog pareiškėjo konsului pateikti Prašymas išduoti vizą bei patvirtinamieji dokumentai ir informacija, susijusi su jo socialiniais ryšiais kilmės valstybėje (jaunas, bedarbis, nepateikė jokių duomenų apie turimą turtą kilmės valstybėje, darbovietę ir pan.) vertintini kaip nepatikimi, nes informacija nebuvo konkreti, todėl vien toks informacijos pobūdis laikytinas pakankamu pagrindu konsuliniam pareigūnui atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui. Konsulo gautos informacijos visuma leido jam priimti pareiškėjo skundžiamą Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes dėl nurodytų aplinkybių konsului kilo pagrįstos abejonės dėl faktinio pareiškėjo vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą, deklaruojamo tikslo - dirbti Lietuvoje, todėl neatmestina prielaida, kad pareiškėjas, prisidengdamas darbu Lietuvoje, siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais, nes pareiškėjas nepagrindė pateiktų dokumentų autentiškumo, nepateikė leistinų įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, taigi pateikta informacija dėl vykimo į Lietuvą tikslo (darbo Lietuvoje) ir buvimo sąlygų (reikiamų lėšų turėjimo) nėra patikima, vadinasi jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.
Atsakovės teigimu, pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka pareiškėjui, tai pareiškėjas, norėdamas gauti vizą vykti į Lietuvą dirbti, elgdamasi rūpestingai ir atidžiai, turėjo domėtis savo darbo sąlygomis, gyvenamąja vieta ir pateikti išsamius paaiškinimus konsului pastarajam aiškinantis pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis. Pareiškėjas neturėjo pagrindo ar prielaidų manyti, kad Prašyme išduoti nacionalinę vizą bei patvirtinamuosiuose dokumentuose nurodytina informacija yra nereikšminga, nes Prašymo formoje aiškiai įvardijama, kokius duomenis reikalaujama nurodyti. Pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, privalėjo įsitikinti Prašymo išduoti nacionalinę vizą užpildymo sąlygomis ir tvarka, taip pat patvirtinamųjų dokumentų kiekiu ir turiniu. Nėra pagrindo nagrinėjamu atveju sutikti su pareiškėjo skundo teiginiais, jog konsulinis pareigūnas netinkamai elgėsi, kad kilus abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų ar motyvų, konsulas nesikreipė į pareiškėją, neprašė papildomų duomenų (dokumentų ir informacijos), kurie išsklaidytų kilusias abejones dėl pareiškėjo pateiktų duomenų ir/ar dokumentų. Aprašo 79 punktas tik suteikia teisę Vizų tarnybos valstybės tarnautojui, nagrinėjant prašymą išduoti nacionalinę vizą, pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir/arba darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų dokumentų pagrindimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo paprašytas pateikti papildomus dokumentus (darbo knygelę ir kita), todėl dar kitų (kažkokių) papildomų dokumentų pareikalavimas niekaip nepakeistų pačio pareiškėjo sukurtos situacijos, t. y. aplinkybės, jog Prašymą išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas užpildė akivaizdžiai netinkamai (klaidingai), jog pareiškėjas nepagrindė vykimo į Lietuvą tikslo bei buvimo sąlygų, taip pat ketinimą išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos pagrindžiančių patvirtinamųjų dokumentų, jog pareiškėjas teikė nepatikimą informaciją. Beje, pareiškėjas skunde nenurodo, kokius dar papildomus dokumentus, kurie būtų galėję įtakoti Sprendimo turinį, konsulas galėjo (ar privalėjo) pareikalauti iš pareiškėjo, pats pareiškėjas su skundu nepateikė jokių papildomų dokumentų (duomenų), kurie galimai nebuvo įvertinti konsulo.
Posėdžio metu pareiškėjo ir atsakovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas prašė atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė bylą dėl norminių Vizų kodekso nuostatų.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023 galiojimas yra atidėtas 2023 m. liepos 19 d., todėl jis neaktualus sprendžiant šią bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade 2023 m. sausio 19 d. sprendimo „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ Nr. 9 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui pateikė Prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: dabartinė profesinė veikla – (duomenys neskelbtini) (19 punktas); darbdavys – UAB (duomenys neskelbtini) (20 punktas), pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 punktas); numatomas atvykimas į Lietuvą – 2023 m. sausio 16 d. (29 punktas), numatomo išvykimo iš Lietuvos data – 2024 m(duomenys neskelbtini)Akademijos 7 (32 punktas); kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas buvimo metu padengia – pats pareiškėjas ir UAB „(duomenys neskelbtini), pragyvenimo lėšos: grynieji pinigai, iš anksto apmokėtas apgyvendinimas, iš anksto apmokėtas transportas (33 punktas).
Byloje pateikta 2022 m. birželio 2 d. Darbo sutartis pareiškėjo sudarytas su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjas terminuotai, iki 2023 m. gegužės 18 d. yra priimtas dirbti (duomenys neskelbtini), mokant jam (duomenys neskelbtini) Eur mėnesinį darbo užmokestį.
Konsulas, priimdamas 2023 m. sausio 19 d. Sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę (D) vizą, nurodė, kad, įvertinęs pareiškėjo kelionių į trečiąsias valstybes istoriją bei tai, kad pareiškėjas priklauso socialinei grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką, nagrinėjant pareiškėjų iš Tadžikistano, Uzbekistano, Kirgizijos Respublikų pateiktus prašymus išduoti vizą yra nustatoma daug atvejų, kai pateikiama nepatikima, melaginga informacija, pateikiami galimai padirbti ar suklastoti patvirtinamieji dokumentai, siekdamas įsitikinti pareiškėjo padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, pateiktų dokumentų autentiškumu, paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo teisėtą buvimą Rusijos Federacijos teritorijoje 2017 m. – 2019 m., dokumentą apie turimą kvalifikaciją, patvirtintą pažymą, darbo knygelės originalą arba notaro patvirtintą kopiją.
Konsulas nustatė, kad tuo pačiu metu kartu su pareiškėju konsulatui prašymus dėl vizos išdavimo pateikė dar penki Tadžikistano Respublikos piliečiai, o jų visų šešių pateikti dokumentų paketai iš esmės yra identiški: 1) visi pateikė tos pačios mokymo įstaigos išduotą dokumentą apie trumpalaikių kursų (penki iš šešių – elektriko, vienas – suvirintojo dujomis ir elektra) baigimą, 2) penkių iš jų dokumentas apie turimą kvalifikaciją išduotas tą pačią dieną, 3) visi pateikė to paties ankstesnio darbdavio pažymas apie darbą (įdarbinti panašiu metu) jo bendrovėje, 4) visi pateikė to paties banko panašaus laikotarpio banko operacijų pažymas, kuriose nurodomi pasikartojantys lėšų šaltiniai (fiziniai asmenys, dažnai tie patys šeši Tadžikistano piliečiai vieni kitiems), panašūs lėšų likučiai, 5) pateiktose darbo knygelėse nėra kitų įrašų, išskyrus darbą ankstesnio darbdavio bendrovėje.
Šios aplinkybės konsului sukėlė abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų ir jo paties patikimumo ir sąžiningumo, konsulas sprendė, jog bandoma formaliai atitikti atvykimo į Lietuvą sąlygas.
Konsulas, siekdamas įsitikinti deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei deklaruojamomis pareiškėjo buvimo Lietuvoje sąlygomis nustatė, kad nors pareiškėjas Prašyme išduoti vizą deklaravo, kad kelionės ir pragyvenimo išlaidas buvimo metu padengs pats pareiškėjas grynais pinigais, pareiškėjas pateikė Rusijos Federacijos banko sąskaitos išrašą. Lėšos įnešamos į sąskaitą iš neaiškių šaltinių (dažnai tie patys šeši Tadžikistano piliečiai perveda lėšas vienas kitam) arba grynaisiais pinigais; banko pažymoje – išraše vidutinis dienos likutis per visą laikotarpį nurodytas apie 114,73 Eur, o išrašo išdavimo dieną sąskaitos likutis buvo apie 1136,73 Eur. Vizų išdavimo Aprašo 76.5 papunktyje nustatyta, jog pakankamas grįžimo lėšų dydis yra viena minimalioji mėnesinė alga – 840 Eur. Todėl spręstina, kad bandoma tik formaliai atitikti atvykimo sąlygas. Konsulas nustatė, kad atsižvelgiant į ES taikomas Rusijos Federacijai ribojančias priemones, pareiškėjas Lietuvoje ir kitose Šengeno zonos valstybėse negalės pasinaudoti turima banko kortele (MIR). Taigi kyla abejonių dėl užsieniečio turimų pajamų stabilumo ir lėšų kilmės, nes neįmanoma patikrinti ir įsitikinti turimų piniginių lėšų kilme. Tokiu būdu konsulas sprendė, kad užsienietis nepagrindžia turėjimo pakankamo pragyvenimo lėšų ir/arba gauna reguliarių pajamų grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį.
Dėl pareiškėjo kilo įtarimų, jog jis yra pažeidęs trečiosios valstybės – Rusijos Federacijos teisės aktus, reglamentuojančius užsienio piliečių teisinę padėtį šioje valstybėje, konsulas nustatė, kad pareiškėjas Rusijos Federacijos teritorijoje be pertraukos buvo, pvz., nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 24 d. (151 dienas), nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 11 d. (164 dienas), nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. (167 dieną), nors vadovaujantis Rusijos Federacijos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 5 straipsnio nuostata, užsienio piliečio, atvykusio į RF, atveju, kai nereikalaujama gauti vizą, laikino buvimo RF laikotarpis negali viršyti 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
Ginčijamame sprendime nurodyta, kad atsisakyta pareiškėjui išduoti Nacionalinę vizą, nes: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, kyla abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų ir jo paties patikimumo ir sąžiningumo (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas); spręstina, kad pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, pagal kurio 121 straipsnio 1 dalį, Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse, bei Vizų aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, nuostatos.
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies C papunktyje nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje, pagal kurį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; 3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; 4) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės; 5) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus; 9) jis neturi sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti; 12) dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ar perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 13) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį; 14) jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis; 15) yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje; 16) yra nustatyta, kad užsienietį kviečia (kvietė) fiktyvi įmonė.
Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktyje nustatyta, kad nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme išduoti vizą, kaip pagrindinį kelionės tikslą į Lietuvos Respubliką, nurodė darbą UAB (duomenys neskelbtini).
UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 2022/12/28-1 ,,Dėl darbuotojų daugkartinių nacionalinių vizų (D)“ patvirtino, jog įsipareigoja įdarbinti pareiškėją bei kitus Tadžikistano Respublikos piliečius pagal darbo sutartis ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį nei mokamą bendrovėje tokį patį darbą dirbantiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Bendrovė kviečia į darbą keletą Tadžikistano Respublikoje registruotos ir veikiančios LLC (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojų, kadangi jų kvalifikacija ir darbo patirtis atitinka jos veiklos specifiką. Byloje pateiktas ,,Gjensidige“ kelionių draudimo liudijimas patvirtina, jog pareiškėjas draustas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2024 m. sausio 15 d. Iš darbo knygos Nr. 0143633 matyti, jog pareiškėjas 2020 m. gegužės 25 įdarbintas Tadžikistano Respublikos ribotos atsakomybės bendrovėje (duomenys neskelbtini). Iš Sertifikato Nr. 0047095 nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 m. baigė visą (duomenys neskelbtini) kolegijos kursą pagal specialybę „(duomenys neskelbtini)“. Kvalifikacijos komisijos sprendimu nuo 2020 m. gegužės 11 d. pareiškėjui suteikta kvalifikacija.
Atsakovė atsiliepime paaiškino, jog konsulatui prašymus dėl vizos išdavimo pateikė dar penki Tadžikistano Respublikos piliečiai, jų skundai nagrinėjami teisme, o visų šešių pateikti dokumentų paketai iš esmės yra identiški, t. y. dokumentai parengti pagal vieną šabloną.
Iš teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami Tadžikistano Respublikos piliečių skundai dėl konsulato priimtų sprendimų panaikinimo (administracinė byla Nr.: eI2-4054-331/2023, eI2-4055-561/2023, eI2-4057-595/2023). Kaip matyti iš kitose bylose nagrinėjamų skundų bei į nagrinėjama bylą pateiktų dokumentų, pirmiau nurodyti asmenys pateikė tuos pačius dokumentus: ketino įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini); prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini); sutampa mokymosi įstaiga; iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad asmenys savo turimas lėšas suformuodavo tarpusavio pervedimų pagrindu.
Nors, kaip teisingai nurodo pareiškėjo atstovas, nei viena iš pirmiau nurodytų aplinkybių pati savaime nėra nei neteisėta, nei sudaro pagrindą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, tačiau, teismo vertinimu, konsulas pagrįstai sprendė, kad jų visuma leidžia abejoti pareiškėjo deklaruojamo tikslo realumu. Be to, iš pateiktų Rusijos banko sąskaitų išrašų matyti, kad lėšos pervedamos tarp tų pačių fizinių asmenų, įnešant grynuosius pinigaus, o tai sudaro pagrindą abejoti dėl pareiškėjo deklaruojamų turimų lėšų realumo, nes nėra aišku, ar tai yra pareiškėjui priklausančios lėšos, ar pavedimai yra atliekami tik tam, kad dirbtinai sukurtų turimų lėšų įspūdį.
Teismas pažymi, jog nepakanka vien formaliai pateikti dokumentus dėl nacionalinės vizos gavimo, kadangi konsulas turi įsitikinti dėl jų autentiškumo bei tikrojo asmens siekio atvykti į Lietuvos Respubliką. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad, konsulas, vertindamas nustatytų aplinkybių visumą, taip pat ir šalies, iš kurios atvyko pareiškėjas, kontekstą, pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja pagrindai atsisakyti išduoti vizą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka formos ir turinio reikalavimų, pažymėjo, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu konstatavo, jog standartinės formos sprendimo pateikimas be motyvų (Aprašo 87 punktas ir 10 priedas) pažeidžia ABTĮ 10 straipsnio reikalavimus. Paaiškino, kad pirmiau nurodyto LVAT sprendimo oficialus paskelbimas atidėtas, sprendimą Teisės aktų registre skelbiant 2023 m. liepos 19 d.
Atsakovės atstovas atsakydamas į pareiškėjo atstovo argumentus nurodė, kad atsižvelgiant į LVAT sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytą terminą, sprendimas nagrinėjamu atveju teisiškai nėra aktualus, kadangi tiek ginčijamo sprendimo, tiek bylos nagrinėjimo metu Aprašo 87 nuostata ir 10 priedas yra galiojantys. Be to pažymėjo, kad, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrojo skyriaus nuostatos, kuriame yra 10 straipsnis, viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjat prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju būtent Vizų kodekse nustatytos konsulų pareigos, be kita ko pranešti apie sprendimą būtent tokia forma, kaip nagrinėjamu atveju.
Atsakydamas į šiuos argumentus teismas pažymi, kad, pirma, pareiškėjo atstovo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo oficialus paskelbimas atidėtas, sprendimą Teisės aktų registre skelbiant 2023 m. liepos 19 d. Todėl sutiktina su atsakovės atstovu, kad Aprašo 87 nuostata ir 10 priedas, šios bylos nagrinėjimo metu, yra galiojantys.
Antra, kaip teisingai pastebėjo atsakovės atstovas, VAĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrojo skyriaus nuostatos, kuriame yra 10 straipsnis, viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas ir pagal Europos Sąjungos teisės aktus taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjat prašymus ar skundus nenustato, be kita ko Europos Sąjungos teisės aktai.
Vizų kodekse nustatytos procedūros ir sąlygos, taikomos išduodant vizas, taip pat įtvirtintos konsulų teisės ir pareigos. Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba. Nagrinėjamu atveju Aprašo 10 priedo atsisakymo išduoti nacionalinę vizą forma iš esmės yra tapati Vizų kodekso VI priedo formai. Taigi, nagrinėjamu atveju konsulas laikėsi nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo, apie priimtą sprendimą buvo pranešta nustatyta forma.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad norminėje byloje LVAT nurodė, kad ABTĮ 10 straipsnio reikalavimus pažeidžia standartinės formos sprendimo pateikimas be motyvų.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas „Sprendimas dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą D“ (DOK-14286) susideda iš dviejų dalių: dalies, kurioje nurodyti atsisakymo pagrindai (standartinė forma) ir dalies, kurioje, nurodomi sprendimo motyvai, juos grindžiant nustatytomis aplinkybėmis. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime yra nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo pagrindas, t. y. išsamiai aprašytos nustatytos aplinkybės, nurodytas teisinis reguliavimas, bei įvertinta individuali pareiškėjo situacija, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas Sprendimas nėra motyvuotas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamo Sprendimo.
Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, yra išvestinis reikalavimo panaikinti Sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Pareiškėjo skundą atmetus, nėra pagrindo priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.