- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2-29-553/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00565-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Trečiasis asmuo
- L. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria nukreiptas išieškojimas į bankrutavusios L. M. individualios įmonės „Iola“ savininkės L. M. turtą, bankrutavusios L. M. individualios įmonės „Iola“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi L. M. individualiai įmonei „Iola“ (toliau – įmonė) iškelta bankroto byla. 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi bankroto administratore paskirta UAB „Gribžiniai“. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. Įmonės bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkei L. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Nurodė, kad 2017 m. sausio 23 d. įmonės savininkei registruota pašto siunta išsiųstas pasiūlymas sudaryti taikos sutartį, tačiau nei savininkė, nei kreditoriai tokio noro neišreiškė. Įmonės savininkė bankroto administratorei neperdavė jokio įmonės turto ir dokumentų, todėl išieškojimas turėtų būti nukreiptas į savininkei priklausantį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi prašymą tenkino ir leido nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės L. M. turtą.
4. Teismas nurodė, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, jos turtas yra neatskirtas nuo savininko turto, todėl jei įmonės prievolėms neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako jos dalyviai savo turtu (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai 7 206,85 Eur sumai, taikos sutartis bankroto byloje nesudaryta, su kreditoriais neatsiskaityta, lėšų administravimo išlaidoms padengti nėra, įmonė turto neturi, teismas sprendė, jog kreditorių reikalavimai privalo būti dengiami iš L. M. turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
5. Trečiasis asmuo L. M. (toliau – apeliantė) atskiruoju (patikslintu) skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti arba pripažinti negaliojančiu nutartimi duotą leidimą nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės L. M. turtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nutartis priimta pažeidus procesines teises normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, byloje dalyvaujančių asmenų informavimą apie teisminį procesą. Apie bankroto administratoriaus prašymo nagrinėjimą apeliantei nebuvo pranešta, todėl yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
5.2. Apeliantei apie įmonės bankroto bylą nebuvo žinoma, todėl teismas negalėjo taikyti CPK 121 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos – pranešti apie adreso pasikeitimą. Teismas pranešimus apie bylą ir procesinius dokumentus apeliantei įteikinėjo viešo paskelbimo būdu, o šaukimą į 2017 m. balandžio 18 d. teismo posėdį – paskutiniu žinomu jos gyvenamu adresu – (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliantė nuolat gyvena ir dirba Vokietijoje nuo 2014 m. balandžio 1 d., o teismui žinomu adresu nėra CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų bei Lietuvoje nėra apeliantės darbovietės administracijos.
5.3. Apeliantė nežinojo apie ieškovės ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingu atveju, ji būtų radusi būdą padengti buvusį įsiskolinimą. Esą ji pati už protingą kainą galėjo parduoti jai priklausantį turtą arba pasinaudoti ĮBĮ 28 straipsnyje numatyta teise pasiūlyti sudaryti taikos sutartį.
5.4. Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka viešajame registre neįregistruoti daiktai negalėjo būti parduodami (žemės sklype esantis sodo namas neįteisintas), todėl toks turto perleidimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei gerai moralei (CK 1.80 ir 1.81 straipsniai).
5.5. Apeliantė neinformuota ir apie varžytynėse vykdomą jos turto pardavimą, todėl varžytynės negalėjo būti vykdomos.
Atsiliepimas
6. Įmonės bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantė nepateikė argumentų, kurie pagrįstų, kad leidimas nukreipti išieškojimą į įmonės savininko (apeliantės) turtą neturėjo būti duotas. Įmonė jokio turto neturėjo, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai išieškojimas nukreiptas į apeliantės turtą.
6.2. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji būtų atsiskaičiusi su kreditoriais. Apeliantei apie VSDFV susidariusią skolą turėjo būti žinoma, nes buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas. Taip pat apeliantė turėjo žinoti ir apie kitas nuo 2011 metų susidariusias skolas kreditoriams, tačiau pareigos jas padengti nevykdė.
6.3. Apeliantė nedeklaravo savo išvykimo į Vokietiją. Gyventojų registro duomenimis, paskutinė jos deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Todėl apeliantė, išvykdama ir nedeklaruodama savo išvykimo, elgėsi nerūpestingai ir nesąžiningai kreditorių atžvilgiu.
6.4. Apeliantei kaip bankrutavusios įmonės vadovui dokumentai įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 4 dalies pagrindu – juridinio asmens buveinės vietoje. Procesiniai dokumentai įmonei buvo siunčiami jos registracijos (buveinės) adresu, todėl apeliantės argumentai, kad jai nebuvo žinoma apie inicijuojamą bankroto bylą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nukreiptas išieškojimą į įmonės savininkės L. M. turtą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
9. Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutartį dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
10. Bankroto administratorė kreipėsi į L. M. individualios įmonės „Iola“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į įmonės savininkei L. M. priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas minėtą bankroto administratorės prašymą paskyrė nagrinėti 2017 m. balandžio 18 d. žodinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismui 2017 m. kovo 27 d. nutartyje konstatavus, kad byloje nėra duomenų, kad teismo procesiniai dokumentai apeliantei būtų įteikti. Teismo šaukimas į 2017 m. balandžio 18 d. teismo posėdį apeliantei išsiųstas adresu – (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad siunta apeliantei neįteikta su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, ji į teismą sugrąžinta 2017 m. balandžio 8 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. uždėta teisėjo rezoliucija „Į bylą“. Taigi, gavus neįteiktą teismo šaukimą, pirmosios instancijos teismas nesprendė kito galimo apeliantei siunčiamo teismo šaukimo įteikimo būdo (CPK 117 straipsnis).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 3 d. nagrinėjamoje byloje priimtoje nutartyje nurodė, kad iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad apeliantė būtų buvusi bent kartą tinkamai ir laiku informuota apie vyksiantį procesą, be kita ko, ir apie prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į apeliantės turtą. Taip pat kasacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad apeliantei nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą procesą, teismas nebuvo pakankamai rūpestingas, informuodamas ją apie prasidėjusį teisminį procesą, teismo atliekamus procesinius veiksmus, gautus prašymus, nes siuntė procesinius dokumentus adresu, žinodamas, kad jie juo nebus įteikti.
12. CPK 133 straipsnyje įtvirtinta, jog dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas CPK 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmiau nurodyti argumentai sudaro pagrindą išvadai, kad nei apie gautą prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į apeliantės turtą, nei apie paskirtą žodinį teismo posėdį apeliantei nebuvo pranešta, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi jį išnagrinėjo iš esmės.
13. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad egzistuoja visos sąlygos, kurioms esant galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą: apeliantei nebuvo pranešta apie 2017 m. balandžio 18 d. vykusio žodinio posėdžio vietą ir laiką, pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 18 d. posėdžio metu išnagrinėjo prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į apeliantės turtą pastarajai nedalyvaujant bei apeliantė šia aplinkybe grindžia atskirąjį skundą.
Dėl procesinės baigties
15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, kuria leista nukreipti išieškojimą į apeliantės turtą, dėl absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir minėtą bankroto administratorės prašymą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
16. Nustačius šį procesinės teisės normos pažeidimą, kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankrutavusios L. M. individualios įmonės „Iola“ bankroto administratorės prašymą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į įmonės savininkei L. M. priklausantį turtą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.