Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. J. (toliau – M. J.) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistas vienu trečdaliu sumažinta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

4. Tačiau, Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtinti Komisijos 2022 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė, konstatuodamas, kad nors nuteistasis M. J. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. J. skundas atmetamas

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

7. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Sutikti su skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas BVK 157 straipsnio nuostatas aiškino plečiamai, nėra pagrindo. Įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnyje numatė ne tik žemą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bet ir akivaizdžią pažangą, kuri, remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, nustatoma vertinant ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bet ir jo elgesio, mąstymo bei nuostatų korekciją, sprendžiant, ar ji jau yra pakankama pagrįstai spręsti, jog nuteistasis būdamas laisvėje sugebės laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Būtent šias aplinkybes vertino pirmosios instancijos teismas, lygindamas jas su nuteistojo elgesį teigiamai charakterizuojančiais duomenimis, spręsdamas, kad teigiamos nuteistojo savybės vis dar nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad M. J. daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kad jo atžvilgiu jau šiuo metu galimas lygtinio paleidimo taikymas.

9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) akivaizdi pažanga ją mažinant. Šiuo atveju M. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, 8 kartus skatintas, dirba, paleistas lygtinai bus įdarbintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Vis dėlto minėtos aplinkybės tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, įvertinti, ar nuteistojo elgesio korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes.

11. M. J. bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, priskiriamų baudžiamiesiems nusižengimams, apysunkių bei sunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymą. Šis teistumas M. J. nėra pirmasis. Praeityje jis jau buvo teistas, atliko ir terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos teismo parodytas pasitikėjimas juo, vertinamu atveju neturėjo, o nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Svarbu ir tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis po nusikalstamų veiksmų padarymo M. J. ilgą laiką slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų, tokiu būdu vengdamas prisiimti atsakomybę už savo neteisėtų veiksmų atlikimą, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nepripažindamas savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, ir tik praėjus nemažam laiko tarpui, jį sulaikius, jis buvo nuteistas terminuota laisvės atėmimo bausme. Nors skunde apygardos teismui nuteistasis savo pasidavimo aplinkybę vertina itin teigiamai, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, bet faktas, jog jis ilgą laiką slapstėsi, suponuoja pagrįstą išvadą, kad asmuo nėra linkęs prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, jis ilgą laiką kritiškai nevertino savo neteisėtų veiksmų ir nesistengė pasitaisyti. Todėl tvirtinti, kad šiuo metu, kai bausmę asmuo pradėjo atlikinėti vos kiek daugiau nei prieš trejus metus, nuteistojo elgesys jau yra pakitęs tiek, kad toliau jį galima būtų koreguoti M. J. būnant laisvėje, nėra pagrindo. Asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti ir į jo asmenybę.

12. Nors buvusių nuteistojo teistumų kiekis bei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo, negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Informacija apie M. J. ankstesnius teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas skundžiamoje nutartyje, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, BVK normų nepažeidžia ir formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

13. Konstatuojant šią išvada atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo M. J. elgesys ir pataisos įstaigoje ne visuomet buvo pavyzdingas. Nors drausmine tvarka per jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką jis baustas nebuvo, tačiau vieną kartą jo netinkamas elgesys buvo svarstomas drausmės komisijoje, kas rodo, kad net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje M. J. nevisiškai gebėjo prisitaikyti prie pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir jai paklusti. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad įstaigoje nustatytos tvarkos M. J. nesilaikė vos kiek daugiau nei prieš dvejus metus, t. y. 2020 m. rugpjūčio 1 d. Ir nors po šio pažeidimo jis buvo net 7 kartus paskatintas, tačiau įvertinus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką (nuo 2019 m. kovo 15 d.), akivaizdu, kad laikotarpis, kurį M. J. elgiasi nepriekaištingai, vis dar nėra pakankamas pagrįstai spręsti, jog toks jo elgesys nepakis ir jam išėjus į laisvę. Juo labiau, jog dar 2021 m. gegužės 19 d. atlikto vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo prilyginama vidutinei.

14. Netenkinant nuteistojo skundo įvertintina ir tai, kad jokios oficialios darbo patirties laisvėje jis neturėjo. Nors M. J. teigia, kad paskutinė jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), kurioje 6 metus jis dirbo žemės ūkio darbus, tačiau jokių objektyvių šį faktą patvirtinančių duomenų skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Tuo tarpu kaip matyti tiek iš praeityje jo buvusių teistumų, tiek ir iš nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, pobūdžio, M. J. nusikalstamas elgesys buvo iš esmės susijęs su finansinės naudos siekimu, todėl jo finansinis stabilumas laisvėje, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra itin aktualus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pataisos įstaigoje M. J. sutiko dirbti apmokamą darbą ir šiuo metu dirba. Darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jokios oficialios darbinės patirties laisvėje M. J. neturi, o jo akcentuojama neoficiali darbinė patirtis yra susijusi tik su žemės ūkiu, pagrįstai spręsti, kad vien tik darbo (duomenys neskelbtini) pareigose turėjimas, nuteistajam turint pareigą finansiškai išlaikyti savo šeimą laisvėje, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio bei užtikrinti jo finansinį stabilumą, nėra pagrindo. Tuo tarpu jokių duomenų apie nuteistojo santaupas, kurias jis tvirtina sukaupęs dirbdamas (duomenys neskelbtini), galinčias patvirtinti M. J. finansinį stabilumą šiam išėjus į laisvę, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Jų nepateikė ir apeliantas.

15. Atsakant į apelianto skundo motyvą dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, apygardos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad tai yra rekomendacijos. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

17. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir faktas, kad Komisija, įvertinusi tuos pačius duomenis, kuriuos analizavo ir pirmosios instancijos teismas, priėmė visiškai priešingą procesinį sprendimą ir sprendė, kad nuteistojo M. J. atžvilgiu jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Pagal BPK įtvirtintą reglamentavimą būtent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, įvertinęs ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Iš aptarto seka, kad Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo neįpareigoja teismo visais atvejais tokį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Todėl, priešingai nei savo skunde tai suvokia nuteistasis, vien tai, kad vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas nepritarė Komisijos išvadoms, savo procesinį sprendimą tinkamai motyvuojant ir pagrindžiant byloje esančia medžiaga, nesudaro pagrindo spręsti, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo M. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.