Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-125-493/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-18Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-29Kauno apygardos teismas
  3. T-1303-926/2016Nutartis · 2016-06-29Kauno apylinkės teismas
  4. T-1301-926/2016Nutartis · 2016-06-29Kauno apylinkės teismas
  5. T-1305-926/2016Nutartis · 2016-06-29Kauno apylinkės teismas
  6. T-1304-926/2016Nutartis · 2016-06-29Kauno apylinkės teismas
  7. T-1299-926/2016Nutartis · 2016-06-29Kauno apylinkės teismas
  8. T-1298-926/2016Nutartis · 2016-06-29Kauno apylinkės teismas
  9. T-1302-926/2016Nutartis · 2016-06-29Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-29
Bylos Nr.
1A-125-493/2016
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-01252-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Evaldas Gražys, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
Ž. G., H. N., ir G
Kaltinamasis
Ž.
Advokatai
Marytė Vietaitė
Kategorijos

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-125-493/2016

Teisėja Aušra Vingilė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01252-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; (S) 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Blum, nuteistajam Ž. G., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nuteistojo H. N. gynėjui Algiui Girdučiui Šalavkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. G. ir H. N. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. G. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (E. R. priklausančio turto vagystė), ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (D. G. priklausančio turto vagystė), ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrintos su 2015 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, į bausmės laiką įskaitant 2015 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktą dalį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ž. G. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

H. N. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (E. Š. priklausančio turto vagystė), ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (I. M. priklausančio turto vagystė), ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 16 MGL (602 Eur) dydžio bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir 16 MGL (602 Eur) dydžio bauda, į bausmės laiką įskaitant 2015 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktą dalį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. spalio 9 d., nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

H. N. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir G. B., tačiau jis nuosprendžio neskundė.

Iš kaltinamojo Ž. G. civilinio ieškovo E. R. naudai priteista 86,88 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Solidariai iš kaltinamųjų G. B. ir H. N. civilinės ieškovės I. M. naudai priteista 43,44 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra atskirta į atskirą baudžiamą bylą, laikotarpiu nuo 2014-09-29 16 val. iki 2014-09-30 5 val., išdaužus dešinės pusės galinių durelių trikampio formos stiklą bei dešinės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į E. R. priklausantį automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune ir iš automobilio pagrobė CD grotuvo priekinį valdymo skydelį 150 Lt (43,44 Eur) vertės, iš priekinės panelės daiktadėžės pagrobė moteriškus akinius nuo saulės 100 Lt (28,96 Eur) vertės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam E. R. priklausančio turto už 250 Lt (72,41 Eur).

Be to jis nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra atskirta į atskirą baudžiamą bylą, laikotarpiu nuo 2014-09-28 15 val. iki 2014-09-30 8 val., atlaužus dešinės pusės galinį šoninį stiklą, įsibrovė į D. G. priklausantį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) ir iš automobilio salono pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 515“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ir ausinėmis, bendros 470 Lt (136,12 Eur) vertės ir 20 Lt (5,79 Eur) metalinėmis monetomis, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam D. G. priklausančio turto už 490 Lt (141,91 Eur).

H. N. ir G. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra atskirta į atskirą baudžiamą bylą, laikotarpiu nuo 2014-11-19 23.50 val. iki 2014-11-20 5.55 val., išdaužus priekinių durelių stiklą, įsibrovė į E. Š. priklausantį automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), ir iš automobilio pagrobė multimedijos įrenginį 600 Lt (173,77 Eur) vertės bei DVD grotuvą su pulteliu 250 Lt (72,41 Eur) vertės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam E. Š. priklausančio turto už 850 Lt (246,18 Eur).

Be to jie nuteisti už tai, kad, laikotarpiu nuo 2014-11-19 22.30 val. iki 2014-11-20 9.50 val., veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra atskirta į atskirą baudžiamą bylą, išdaužę kairės pusės galinių durelių stiklą, įsibrovė į I. M. priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), ir atlenkę galinę sėdynę iš automobilio bagažinės pagrobė sportinį krepšį „Nike“ 80 Lt (23,17 Eur) vertės, su jame buvusiais daiktais: moteriškus sportinius batelius „Nike“ 200 Lt (57,92 Eur) vertės; moteriškus sportinius marškinėlius 30 Lt (8,69 Eur) vertės, moteriškas sportines kelnes „Nike“ 70 Lt (20,27 Eur) vertės, moteriškas šlepetes „Puma” 30 Lt (8,7 Eur) vertės ir juodos spalvos medžiaginį lagaminą 100 Lt (28,96 Eur) vertės, su jame buvusiais daiktais: dvi kirpimo žirkles bendro 400 Lt (115,85 Eur) vertės; odinį dėklą žirklėms 20 Lt (5,79 Eur) vertės; plaukų džiovintuvą „Eti“ 250 Lt (72,41 Eur) vertės; plaukų tiesintuvą „Suntachi“ 200 Lt (57,92 Eur) vertės; plaukų garbanuotuvą 250 Lt (72,41 Eur) vertės; elektrinę kirpimo mašinėlę „Babylis Pro“ 300 Lt (86,89 Eur) vertės; šepečių rinkinį 50 Lt (14,48 Eur) vertės; šukų rinkinį 70 Lt (20,27 Eur) vertės; 8 vnt. segtukų 40 Lt (11,58 Eur) vertės; kirpėjo chalatą 20 Lt (5,79 Eur) vertės; peniuarą 70 Lt (20,27 Eur) vertės; vieną pakuotę vienkartinių peniuarų 15 Lt (4,34 Eur) vertės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai I. M. priklausančio turto už 2195 Lt (635,71 Eur).

Ž. G. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti – pritaikyti BK 64 straipsnio 2 dalį (pagal skundo turinį matyti, kad nuteistasis prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas) ir sušvelninti paskirtą bausmę, taip pat prašo, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti jam bausmės vykdymą. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė teisingus parodymus, yra prisižadėjęs atlyginti padarytą žalą, dėl nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad yra atlikęs daugiau kaip pusę bausmės, turi pastovią gyvenamąją vietą laisvėje, nori rūpintis mažamečiais broliais.

H. N. taip pat skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nuosprendį, prašo pritaikyti jam BK 64 straipsnį (pagal skundo turinį matyti, kad nuteistasis prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas) ir sušvelninti paskirtą bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, nors jis sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinta tvarka. Pagreitinto proceso tvarka nebuvo taikoma, nes jis nepripažino kaltės dėl nusikaltimo, dėl kurio buvo išteisintas, padarymo. Apelianto manymu, teismas neteisingai subendrino jam paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes šią bausmę jis jau yra atlikęs.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis Ž. G. ir jo gynėja nuteistojo skundą palaikė ir prašė tenkinti, nuteistojo H. N. gynėjas ginamojo skundą taip pat palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų Ž. G. ir H. N. apeliaciniai skundai atmestini.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistųjų Ž. G. ir H. N. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę abiems apeliantams, minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistųjų asmenybes, tiek ir jų padarytų nusikalstamų veikų bei jų paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes.

Kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas teisingai pripažino Ž. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, teisingai įvertino tai, kad už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas Ž. G. teisiamas jau aštuntą kartą, penkis iš šių kartų nusikalto būdamas nepilnametis, padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo, kad Ž. G. nusikalstamiems polinkiams pakeisti švelnesnių bausmių nepakanka, todėl jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis stengiasi pakeisti savo elgesį, Kauno tardymo izoliatoriuje išreiškė norą mokytis ir įgyti vidurinį išsilavinimą, ten mokosi, ir už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė švelnesnes bausmes, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaip to prašo Ž. G. apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, kadangi tik realiai pataisos namuose atliekama bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Apelianto prašymas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu taip pat nepagrįstas, kadangi byla buvo išnagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles, sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliktas, taigi, nors kaltinamasis ir pripažino savo kaltę, bausmės sumažinimas vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis nėra galimas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam H. N. apylinkės teismas teisingai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Apylinkės teismas teisingai įvertino tai, kad H. N. praeityje teistas penkis kartus, iš jų – tris kartus būdamas nepilnametis, daro panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, šiuo atveju vėl padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad H. N. nusikalstami polinkiai gali būti pakeisti tik jam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis stengiasi pakeisti savo elgesį, išreiškė norą Kauno tardymo izoliatoriuje mokytis ir įgyti vidurinį išsilavinimą, įkalinimo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, ir pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmes, švelnesnes nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Apeliantas H. N. teigia, kad jam turėjo būti pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu, kadangi jis sutiko, kad byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Tačiau pažymėtina, kad vien kaltinamojo sutikimo dėl tokios teismo proceso formos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui nepakanka. Byla turi būti išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka arba atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba priimant baudžiamąjį įsakymą, kai bylos nagrinėjimas teismo posėdyje apskritai nėra rengiamas, ir tik tokiais atvejais, kaltinamajam pripažįstant kaltę, jam skiriama bausmė gali būti sumažinama vienu trečdaliu.

Nuteistasis taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai subendrino skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau sutikti su apelianto argumentais nėra pagrindo. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos prieš Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio priėmimą, tad teismas pagrįstai šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrino ir įskaitė pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendį H. N. atliktą bausmę į subendrintos bausmės laiką.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinių skundų motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.

Byloje gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos H. N., išlaidas sudaro 370,56 Eur, o teisinės pagalbos, teikiamos Ž. G., išlaidas sudaro 135,14 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistųjų Ž. G. ir H. N. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arūnas PaštuolisTeisėjai Evaldas GražysAlgerdas Urbšys