Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. M.-F. pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atkūrimo, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja D. J. M.-F. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atkurti pareiškėjos senelio J. M. (taip pat žinomo kaip J. / J. M.) gim. 1885 m. balandžio 28 d. (gimimo data dokumentuose nurodoma ir kaip 1887 m., 1890 m. vasario 10 d.) Švėkšnoje, Šilutės r., Lietuvoje, tėvai Li. M. (taip pat žinomas kaip Li. M., gimimo data nėra žinoma) ir R. M. (taip pat žinoma kaip R. M., gimimo data nėra žinoma) gimimo akto įrašą; 2) pavesti gimimo akto įrašą atkurti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

2. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui pateikė prašymą dėl civilinės būklės įrašo atkūrimo, siekdama atkurti savo senelio J. M. (taip pat žinomo kaip J. / J. M.) gimimo įrašą, kadangi šis įrašas nėra išlikęs. Išnagrinėjęs prašymą, 2023 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nėra teisinio pagrindo atkurti gimimo įrašą, nes nėra nė vieno civilinės būklės akto įrašo, pagal kurį būtų įmanoma nustatyti tikslius J. M. asmens duomenis. Pareiškėja paaiškino, kad jos senelio gimimo akto įrašo atkūrimas yra reikšmingas, kadangi pareiškėja ketina pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje suteikta teise į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą kaip Lietuvos Respublikos piliečio, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė (vaikaitė). Nagrinėjamu atveju, Lietuvos valstybės istorijos archyvo rašte nurodoma, kad archyvas Švėkšnos ir Žemaičių Naumiesčio žydų bendruomenės 1885–1890 m. metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie J. (J., J.) M. (M.), L. (L., L.) sūnaus gimimą negali. Taigi minėta pažyma suteikia teisinį pagrindą kreiptis dėl gimimo įrašo atkūrimo, kadangi patvirtina gimimo įrašo neišlikimo faktą. Pasak pareiškėjos, jos senelio gimimo 1885 m. balandžio 28 d. (gimimo data dokumentuose nurodoma ir kaip 1887 m., 1890 m. vasario 10 d.) Švėkšnoje, Šilutės r., Lietuvoje faktą bei informaciją apie jo tėvus patvirtina į bylą pateikiami dokumentai.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus surinktuose ir pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nėra jokio civilinės būklės akto įrašo, patvirtinančio, kad J. M. yra gimęs 1885 m. balandžio 28 d. Lietuvoje, Švėkšnoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atkurti J. M. gimimo įrašą. Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėja D. J. M.-F. 2023 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydama atkurti savo senelio J. (J.; J.) M. (M.) gimimo įrašą, sudarytą 1885 m. balandžio 28 d. (gimimo data nurodoma ir kaip 1887 m., 1890 m. vasario 10 d.) Švėkšnoje, Šilutės r. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2023 m. gegužės 18 d pateikė išvadą „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“ Nr. A136-1130/23(2.4.1.52-AD21), kurioje nurodė, kad nėra teisinio pagrindo jo gimimo įrašą atkurti, nes nėra nė vieno civilinės būklės akto įrašo, pagal kurį būtų įmanoma nustatyti tikslius J. M. asmens duomenis.

5. Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 137 punkte nustatyta, kad neišlikę civilinės būklės aktų įrašai yra atkuriami. Civilinės būklės aktų įrašų neišlikimo faktą patvirtina archyvų pažymos, kitų civilinės metrikacijos įstaigų atsakymai apie civilinės būklės akto įrašo nebuvimą (Taisyklių 138 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, be to, į bylą patektos archyvų pažymos patvirtina, kad J. M. gimimo įrašas nėra išlikęs.

6. Taisyklių 140 punkte nustatyta, kad atkuriant gimimo įrašą, asmens vardas ir pavardė nurodomi remiantis santuokos sudarymo įrašu (jeigu asmuo susituokęs), kitais jo ir jo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašais, taip pat asmens tapatybės dokumentu. Taisyklių 141 punkte nurodyta, kad atkuriant gimimo įrašą nustatant asmens gimimo datą, remiamasi kitais civilinės būklės aktų įrašais, asmens tapatybės dokumentu, krikšto liudijimu, o jei šių dokumentų asmuo neturi, – gydytojų konsultacinės komisijos išvada.

7. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad, atkuriant neišlikusius gimimo įrašus, būtina pateikti atitinkamus civilinės būklės aktų įrašus ir / ar kitus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti asmens vardą ir pavardę bei gimimo datą. Įstatymas nenustato, pagal kokius konkrečius dokumentus turėtų būti nustatoma gimimo vieta atkuriant gimimo įrašą, taip pat, ar ji turėtų būti nustatyta tiksliai, ar užtenka nurodyti tik valstybę. Taisyklių II skyriuje, skirtame gimimo registravimui, nurodyta, kad vaiko gimimo vieta registruojant gimimą nurodoma jo faktinė gimimo vieta arba jo tėvų ar vieno iš tėvų gyvenamoji vieta (Taisyklių 42 punktas).

8. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina tokias aplinkybes:

8.1. Iš pareiškėjos gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėja gimė Pietų Afrikos Respublikoje, jos tėvas yra M. M., gimęs 1927 m. liepos 19 d. Pietų Afrikoje.

8.2. Pietų Afrikos Respublikoje išduotame M. M., gimusio 1927 m. liepos 19 d. Pietų Afrikoje, gimimo liudijime nurodyta, kad M. M. tėvas yra J. M., 40 metų amžiaus, gimęs Rusijoje, motina – J. K., 30 metų amžiaus, gimusi Rusijoje.

8.3. Pietų Afrikos Respublikos 1970 m. spalio 8 d. išduotame pranešime apie mirtį nurodoma, kad J. M. gimė 1885 m. balandžio 28 d. Lietuvoje, mirė 1970 m. spalio 5 d. Wynberge. Mirties metu buvo vedęs A. M. (K.), santuokos vieta – Lietuva. Vėlionio vaikai – R. C. (M.), B. R. G. (M.), W. M., L. M., M. M.. Mirusiojo tėvas Li. M. (miręs), motina R. M. (mirusi).

8.4. Kartu su 2020 m. gruodžio 16 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma „Dėl duomenų apie J. M. (Marcus) pateikimo“ Nr. R4-4810 gautoje Lietuvos pasiuntinybės Londone archyviniame fonde, Lietuvos piliečių, kuriems išduoti ir pratęsti pasai, kartotekoje esančioje J. M. kortelėje (paso Nr. 586) nurodoma, kad J. M. gimė 1890 m. vasario 10 d. Švėkšniuose, Kauno Redybos, pasas išduotas 1920 m. gruodžio 9 d., galioja iki 1921 m. birželio 9 d. Taip pat įrašyta, kad pasas išduotas einant „sulig Rusų paso Nr. 46, išduotas Afrikoje.

8.5. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. spalio 29 d. rašte Nr. (P1-7360)P2-12736 nurodoma, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Švėkšnos ir Žemaičių Naumiesčio žydų bendruomenių 1885–1890 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie J. (J., J.) M. (M.), L. (L., L.) sūnaus gimimą negali.

8.6. Kauno regioninio valstybės archyvo 2021 m. lapkričio 18 d. rašte „Dėl pilietybės“ Nr. V10-2884 nurodoma, kad archyve saugomuose dokumentų fonduose žinių apie J. (J.; J.) M., L. sūnaus, gim. apie 1890 m., gyv. Švėkšnoje, gyvenimą Lietuvoje ir pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. pagal pateiktus duomenis nerasta. 1919–1940 m. Tauragės apskrities ir jai priklausiusio Švėkšnos valsčiaus įstaigų dokumentai Kauno regioniniame valstybės archyve nesaugomi.

8.7. 2021 m. lapkričio 16 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie santuoką Nr. (P1-7361)P2-13357 nurodyta, kad žydų bendruomenių archyviniame fonde, Žemaičių Naumiesčio žydų bendruomenės santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad 1922 m. balandžio 28 d. Švėkšnoje susituokė Š. M., L. sūnus, gimęs 1894 m., ir M. P., M. duktė, gimusi 1898 m.

8.8. Iš Jungtinės Karalystės nacionaliniame archyve saugomo 1921 m. balandžio 22 d. keleivių, vykusių „Arundel Castle“ laivu, sąrašo matyti, kad minėtu laivu į Pietų Afriką, Keiptauną, vyko Lietuvos pilietis M. J., 31 metų amžiaus ir Lietuvos pilietė M. H., 22 metų amžiaus.

8.9. Duomenų bazės www.jewishroots.uct.ac.za duomenys patvirtina, kad 1921 m. balandžio 22 d. laivo „Arundel Castle“ keleivių sąraše minimas M. J. į Pietų Afriką, Keiptauną vyko su žmona.

8.10. 2020 m. gruodžio 4 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo rašte Nr. (P1-8381)P2-13329 nurodyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Švėkšnos ir Žemaičių Naumiesčio žydų bendruomenių 1919–1921 m. metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie J. (J.) M. (M., M.) ir A. (A., C., H., H.) K. santuoką negali.

9. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

10. Teismo vertinimu, šios sprendimo 8.1–8.10 punktuose nurodytų pareiškėjos į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visuma teikia pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjos senelis yra J. M. (Jacob / J. M.). Nors pagal skirtingus į bylą pateiktus dokumentus J. M. vardo ir pavardės rašymas, gimimo data skiriasi, tačiau įvertinus istorinį laikmetį, dokumentų surašymo datą, tai, kad dalyje dokumentų nurodyta ne tiksli data, o J. M. amžius, skirtingas dokumentų surašymo valstybes bei jose vartojamas kalbas, nurodyti neatitikimai, įvertinus kitus byloje pateiktus įrodymus, leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad dokumentuose nurodyti J. M., J. M., J. M. yra tas pats asmuo.

11. Kadangi pagal Taisyklių 141 punktą, atkuriant gimimo įrašą nustatant asmens gimimo datą, remiamasi kitais civilinės būklės aktų įrašais, o pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą prie civilinės būklės aktų įrašų priskiriami mirties įrašai, teismas sprendžia, kad J. M. gimimo data laikytina jo mirties liudijime (pranešime apie mirtį) nurodyta 1885 m. balandžio 28 d. data, o jo tėvai buvo Li. M. (Li. M.) ir R. M. (R. M.).

12. Kaip minėta, pagal Taisyklių 42 punktą vaiko gimimo vieta registruojant gimimą nurodoma jo faktinė gimimo vieta arba jo tėvų ar vieno iš tėvų gyvenamoji vieta. Teismo vertinimu, Lietuvos pasiuntinybės Londone archyviniame fonde, Lietuvos piliečių, kuriems išduoti ir pratęsti pasai, kartotekoje esančioje J. M. kortelėje, J. M. mirties pranešime ir laivo „Arundel Castle“ keleivių sąraše esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad J. M. gimė Lietuvoje, o Lietuvos piliečių, kuriems išduoti ir pratęsti pasai, kartotekoje esančioje J. M. kortelėje esantys duomenys leidžia teigti, kad J. M. tikslesnė gimimo vieta yra Švėkšna.

13. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad J. M. gimimo įrašas nėra išlikęs, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir jos senelio J. M. (taip pat taip pat žinomo kaip J. / J. M.), gimusio 1885 m. balandžio 28 d. Švėkšnoje, Lietuvoje, tėvai – Li. M. (taip pat žinomas kaip Li. M., gimimo data nėra žinoma) ir R. M. (taip pat žinoma kaip R. M., gimimo data nėra žinoma) gimimo akto įrašas atkurtinas.

14. Vadovaujantis CPK 516 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas atkurti J. M. gimimo akto įrašą yra pagrindas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui šį įrašą atkurti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 ir 516 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos D. J. M.-F. pareiškimą tenkinti.

Atkurti J. M. (J. / J. M.), gimusio 1885 m. balandžio 28 d. Švėkšnoje, Lietuvoje, tėvai – Li. M. (Li. M.), gimimo data nežinoma, ir R. M. (R. M.), gimimo data nežinoma, gimimo akto įrašą.

Pavesti gimimo akto įrašą atkurti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.