Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. R., E. R., E. R. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, trečiasis asmuo Zarasų rajono 2-ojo notaro biuro notaras Romualdas Kundrotas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo Zarasų rajono 2-ojo notaro biuro notaras Romualdas Kundrotas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

(Duomenys neskelbtini) mirė palikėjas N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) šią aplinkybę patvirtina mirties liudijimas (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 54. Ieškovės D. R. ir N. R. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 74. E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra mirusio vaikai, akto įrašai Nr. 6 ir Nr. 3. Po palikėjo N. R. mirties liko paveldėtinas nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kartu su jo priklausiniais: 1/8 dalimi tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 dalimi malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalimi tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Atsakovė paveldėjimo procedūras pradėjo 2017-09-27, gavusi N. R. kreditoriaus UAB „Moki lizingas“ 2016-08-17 raštą apie mirusiojo N. R. vardu registruotą ir po mirties nepriimtą palikimą. Zarasų rajono 2-ojo notaro biuro notaras Romualdas Kundrotas 2017-10-31 išsiuntė atsakovei D. R. pranešimą dėl teisės spręsti dėl palikimo, atsiradusio mirus sutuoktiniui, priėmimo (paveldėjimo bylos l. 10), tačiau duomenų apie pranešimo įteikimą nėra. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, būdama teisės aktais įpareigota priimti valstybės paveldėtiną turtą, inicijavo paveldėjimo procedūras ir valstybės vardu 2017-12-20 priėmė palikėjo palikimą, kurį sudaro: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei jo priklausiniai: 1/8 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. RK – 3193 (paveldėjimo bylos l. 27-31) .

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Ieškovai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė D. R. po sutuoktino N. R. mirties (duomenys neskelbtini), savo ir nepilnamečių vaikų E. R. ir E. R. vardu priėmė N. R. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašoma nustatyti tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto ieškovai negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami. Todėl ieškovų prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę ir gali būti nustatomas.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.

Nagrinėjamoje byloje po sutuoktinio mirties ieškovė D. R. su vaikais liko gyventi paveldimame bute su jo priklausiniais, juos valdė ir rūpinosi kaip savo turtu, naudojosi, atliko kitus aktyvius veiksmus: remontavo butą, mokėjo mokesčius už suvartotą elektrą (2015-05-19 ir kt.), šaltą vandenį ir nuotekas (2015-04-17 ir kt.), ruošė malkas. Taip pat priėmė sutuoktinio asmeninius daiktus: baldus, namų apyvokos reikmenis, fotoalbumą, dokumentus, bajaną, naudojosi visais kitais palikėjo daiktais. Ieškovai E. R. ir E. R. palikimo atsiradimo metu buvo nepilnamečiai ir negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisių. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.). Tokią išvadą patvirtina ir formuojama teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4930-803/2018). Visi ieškovai 2012 m. gegužės 12 d. deklaravo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo to laiko iki dabar nepertraukiamai gyveno ir toliau gyvena šiame vieninteliame šeimos būste, jokio kito būsto neturėjo ir neturi.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas laiko, jog ieškovai įrodė, kad nors ir nesikreipė į notarą, tačiau per tris mėnesius po N. R. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, atliko aktyvius veiksmus, siekdami įgyti nuosavybę į paveldimą turtą (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas ieškovams sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Ieškovai negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, todėl ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad ieškovai galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po N. R. mirties likusį turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senaties ginčijant paveldėjimo teisės liudijimą

CK 5.8 straipsnis numato galimybę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Nors atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties termino, teismas laiko, jog šiuo klausimų turi pasisakyti.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovas palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti, šalių ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis, t. y., dešimties metų, ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).

Ieškovai nurodė, jog kad apie tai, kad ginčo turtą paveldėjo Valstybė, sužinojo tik 2020 m. kovo mėnesį. Patikimų duomenų apie tai, jog apie paveldėjimą ieškovams būtų žinoma ankščiau, byloje nėra. Jeigu tokie duomenys ir būtų, tai nesudarytų pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti sutrumpinto ieškinio senaties termino, kadangi padaryta išvada dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad termino ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą konkrečiu atveju ieškovai nepraleido.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo

Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą.

Pažymėtina, jog Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo. Tačiau mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tik tuomet, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyti keturi alternatyvūs atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovų prašomas panaikinti 2017-12-20 Palikimo perėjimo valstybei liudijimas yra išduotas CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes mirusiojo N. R. įpėdiniai nepriėmė palikimo įstatymo nustatytu terminu (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) bei nepadavė notarui pareiškimo palikimo priėmimo ir nepateikė įrodymų, kad turtas buvo priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Byloje nustačius, kad ieškovai palikimą priėmė faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), spręstina, jog valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas patvirtina jo neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas valstybei, nesant įstatyminių įpėdinių, yra naikintinas,kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovų teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos ieškovams turėtų būti priteistinos iš atsakovės. Ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 113 Eur žyminis mokestis. Ieškovai nepateikė atstovavimą pagrindžiančių išlaidų bei neprašė jų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės. Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir minėtos bylos inicijavimą. Apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu atsakovei nebuvo žinoma iš dalies ir dėl ieškovų pasyvumo, tai sukūrė valstybę atstovaujančioms institucijoms pagrindą inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė negali atsisakyti priimti palikimo, atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų ieškovams atsiradimą, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktino N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties savo ir nepilnamečių vaikų E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) bei E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priėmė N. R. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Panaikinti Zarasų rajono 2-ojo notaro biuro notaro Romualdo Kundroto 2017-12-20 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. RK-3193, kuriuo pagrindu valstybė paveldėjo palikėjo N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kartu su jo priklausiniais: 1/8 dalimi tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 dalimi malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalimi tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.