- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- I1-6945-621/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01169-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 5000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) buvo laikomas nuo 2020-02-18 iki 2021-05-06, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kiemeliuose nuo sienų krito tinkas ir plytos, grindų danga buvo nelygi, ištrupėjusi, duobėta, ant grindinio buvo paukščių išmatos, nuorūkos, sienos nešvarios, aprašinėtos, matomas pelėsis. Šiukšlių kibirai sulaužyti, smirdi, iš lietaus kanalizacijos sklinda dvokas. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengta suoliukų, todėl visą laiką (apie 1 – 1,5 val.) pareiškėjas turėjo stovėti, neturėjo galimybės sportuoti. Pareiškėjas galėjo būti vedamas į kiemelį, kuriame prieš jį buvo vedami plaučių tuberkulioze sergantys asmenys ir kiemelis nebuvo dezinfekuotas. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo mygtukų. Pareiškėjas galėjo pasivaikščioti tik 1 val. per dieną, tačiau kiti suimtieji 1,5 ar 2 val. Pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas. Pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, nes pasivaikščiojimo kiemeliuose jautėsi tabako dūmų kvapas.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jautėsi pažemintas. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Nuteistųjų pasivaikščiojimo trukmę reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso antrasis skirsnis, pasivaikščiojimo trukmė priklauso nuo grupės, kuriai priskirtas nuteistasis.
Neprieštaraujant SVĮ bei BVK nuostatoms, vadovaujantis 2019-05-21 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“, nuo 2019-06-01 nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Nuo 2019-06-01 rūkantiems suimtiesiems nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (kas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus), o nerūkantiems suimtiesiems – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Tokia tvarka įtvirtinta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 201906-06 įsakymu Nr. 1/01-149.
Ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė nerūkantiems motyvuoja kalinčius asmenis rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, o 1 val. pasivaikščiojimo trukmė rūkantiems atitinka imperatyvius teisės normų reikalavimus.
2020-06-08 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1-179 panaikintas 201905-21 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-138, tačiau pastarojo įsakymo nuostata dėl nerūkančiųjų skatinimo perkelta į pastarojo įsakymo 1.3 punktą.
2020-08-31 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1-271 dėl vykdomų pasivaikščiojimo kiemų renovavimo darbų nerūkančiųjų skatinimas laikinai panaikintas.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galiojo iki 2020-12-22) 21 punktas nustatė, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.
Analogiškos nuostatos perkeltos ir į Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punktą: „Kad nuteistieji (suimtieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, įkalinimo įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai“. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos durys. Pasivaikščiojimo kiemų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 13 punkte nustatytus reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemai dengiami metaliniai tinklais. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų sienų, ant žemės arba viršuje, įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno pakyla. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, saugantys nuo atmosferos kritulių. Naujai įrengiamuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose pasivaikščiojimo kiemuose turi būti įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemas. Jų dydis yra skirtingas - nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai kiemų dydžio nereglamentuoja. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Kiemų būklę, gavus skundą, tikrina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020-02-04 patikrinimo akte Nr. PA-256 nustatyta, kad kiemeliuose Nr. 2, 9, 14, 19 yra trūkumų (nubyrėjęs sienų tinkas, grindinio danga), pažeidžiamas HN134:2015 12 punktas.
Šiaulių departamento 2020-03-16 patikrinimo akte Nr. PA-808 nustatyta, kad kiemelių Nr. 2, 3, 6, 10, 11, 13, 20 sienų danga nutrupėjusi, kiemelio Nr. 19 netvarkinga grindinio danga ties įėjimu, kiemeliai Nr. 1, 4, 5, 7, 8, 9, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21 tvarkingi. Visi kiemeliai ir juose esantys įrenginiai švarūs.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020-06-23 patikrinimo akte Nr. PA-1790 nustatyta, kad kiemeliuose Nr. 6, 11, 12, 13, 15 sienų danga nutrupėjusi, kiemelyje Nr. 20 nelygi sienų ir grindinio danga, kiemelyje Nr. 21 grindinys tvarkingas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020-06-26 patikrinimo akte Nr. PA-1825 nustatyta, kad kiemelių Nr. 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 20 sienų danga nutrupėjusi, kiemeliuose Nr. 19, 20 nelygi grindinio danga. Kiemeliuose Nr. 1, 4, 5, 7, 16, 17, 18, 21pažeidimų nenustatyta. Visi kiemeliai švarūs, valomi nustatyta tvarka.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020-08-19 patikrinimo akte Nr. PA-2563 nustatyta, kad kiemeliuose Nr. 9, 10, 11 HN134:2015 12 punkto pažeidimai šalinami, atliekami remonto darbai. Kiemeliuose Nr. 2, 3, 6, 13, 20 sienų danga nutrupėjusi, kiemelyje Nr. 19 netvarkinga grindinio danga ties įėjimu.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2021-05-19 patikrinimo akte Nr. PA-3287 nustatyta, kad kiemelyje Nr. 1 sienos danga ištrupėjusi, o tai galimai didina nelaimingų atsitikimų riziką. Kituose kiemeliuose veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Pasivaikščiojimo kiemeliai ir juose esantys įrenginiai valomi vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2020-2021 m. Kiemeliai Nr. 1 - 21 ir juose esantys įrenginiai švarūs.
Kiemelių būklės atnaujinimui, 2020-08-03 pradėtas jų remontas. Kiemeliai buvo remontuojami etapais, suskirstant juos į grupes. Pirmosios 3-jų kiemelių grupės remontas buvo baigtas jau 2020-08-31. Pilnas, visų kiemelių ir stebėjimo tako remontas, baigtas 2020-12-14. Remonto metu, pakeistos visų kiemelių grindys, atliktas sienų remontas, įrengta lietaus nuvedimo nuo kiemelių stoginės sistema, kuri kartu tarnauja, kaip užkarda galimam paukščių patekimui po stogine. Dėl remonto darbų atlikimo metu atsiradusių nepalankių meteorologinių sąlygų, ledo kristalai suardė dalį naujai suremontuotų sienų apdailos tinko. 2020-12-29 kreiptasi į darbus atlikusius rangovus, dėl garantiniu periodu atsiradusių defektų šalinimo. Rangovai įsipareigojo pašalinti defektus, kai tai leis padaryti palankios meteorologinės sąlygos (Turto valdymo skyriaus 2021-07-02 pažyma Nr. 62-179).
Nors kai kuriuose kiemuose yra trūkumų (nubyrėjęs sienų tinkas, grindinio danga), tačiau nustatyti pažeidimai yra kosmetiniai ir nekeliantys grėsmės kalinamų asmenų saugumui, o pareiškėjo nurodomi pavojai tik teoriniai.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeidimai nustatyti ne visuose kiemuose, o pareiškėjas nedetalizuoja, kuriuose kiemuose būnant jis galimai patyrė nepatogumus ir pan.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad į pasivaikščiojimo kiemus išeina vamzdžiai, kuriais iš san. mazgų sklinda blogas kvapas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas jokių pažeidimų, susijusių su kvapu, nei karto nėra nustatęs. Taip pat pažymi, kad ant rėžiminio korpuso stogo yra lietaus nutekėjimo vamzdžiai, tačiau jie niekaip nesusiję su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis ir kvapo neskleidžia.
Galiojantys teisės aktai nenumato suoliukų ar kito inventoriaus įrengimo kiemeliuose, todėl šie pareiškėjo argumentai yra atmestini.
Taip pat nepagrįstos pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo, kadangi jų pasivaikščiojimo kiemuose jokie teisės aktai nenumato. Be to, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą ir stebi pasivaikščiojimo kiemus iš viršaus, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan.
Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl neindividualizuoti ir su neigiamomis pasekmėmis nesusieti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti bei atmestini.
Kartu pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas nesutinka su norminiais teisės aktais, mano, suimtieji diskriminuojami nuteistųjų atžvilgiu. Pagal ABTĮ teisinį reguliavimą privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą, tačiau šie asmenys turi galimybę prašyti ištirti norminio administracinio akto nuostatų galiojimą, remiantis ABTĮ 113 straipsniu. Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla. Atitinkamai ir teismas gali priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ABTĮ 113 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka aiškiai neišreiškė valios dėl norminio akto teisėtumo tyrimo inicijavimo, todėl, atsakovo nuomone, nėra pagrindo inicijuoti norminio teisės akto (norminių teisės aktų) tyrimo procedūras ABTĮ numatyta tvarka.
Kartu atsakovas nurodo, kad tam tikrais atvejais subjektai gali būti diferencijuojami ir tai nelaikoma diskriminacija. Tai, kad tam tikrais atvejais asmenys gali būti diferencijuojami, yra pasisakęs ir Konstitucinis teismas. Konstitucinio teismo 1997-05-06 sprendime nurodyta, kad tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad įstatymų leidėjas tinkamai neįvertino suimtojo ir nuteistojo statusui būdingų aspektų (laikymo kalinimo įstaigoje laiko trukmės ir t. t.).
Taip pat nepagrįsta pareiškėjo skundo dalis dėl tabako dūmų pasivaikščiojimo kiemuose, kadangi iš 2020-12-17 Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketos Nr. 116-2680 matyti, kad pats pareiškėjas yra rūkantis.
Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas S. R. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 5000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2020-02-18 iki 2021-05-06. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-808 matyti, kad patikrinimo metu 2020-02-28 pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 19, 20 nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai (sienų danga nutrupėjusi, nesaugi grindinio danga), kiemeliuose Nr. 1, 4, 5, 7, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 21 higienos normos pažeidimų, nenustatyta.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-1825 matyti, kad patikrinimo metu 2020-06-19 pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 19, 20 nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai (sienų danga nutrupėjusi, vietomis krenta plytos, nelygi grindinio danga), kiemeliuose Nr. 1, 4, 5, 7, 16, 17, 18, 21 higienos normos pažeidimų, nenustatyta.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-1790 matyti, kad patikrinimo metu 2020-06-19 pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 6, 11, 12, 13, 15, 20 nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai (nutrupėjusi sienų danga, nelygi grindinio danga), kiemelyje Nr. 21 higienos normos pažeidimų, nenustatyta.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-2563 matyti, kad patikrinimo metu 2020-08-06 pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, 3, 6, 13, 19, 20 nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai (ištrupėjusi sienų ir grindinio danga), pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 9, 10, 11 higienos normos pažeidimai šalinami – atliekami paprastojo remonto darbai.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-3287 matyti, kad patikrinimo metu 2021-04-16 pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai (sienų danga nutrupėjusi), kiemeliuose Nr. 2 – 21 higienos normos pažeidimų, nenustatyta.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-256 matyti, kad patikrinimo metu 2020-02-04 pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, 9, 14, 19 nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai (sienų danga nutrupėjusi, nelygi grindinio danga).
Atsakovas atsiliepime nurodo, jog pažeidimai nustatyti ne visuose kiemeliuose, o pareiškėjas nedetalizuoja, kuriuose kiemeliuose būnant jis galimai patyrė nepatogumus ir pan. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Pareiškėjas Šiaulių TI laikomas suimtas, jo judėjimo laisvė apribota. Teismas pažymi, kad specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja ir tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus. Tai, kad asmens laisvė yra ribojama, administracinių teismų praktikoje atsižvelgiama taikant įrodinėjimo naštos dėl reikalavimų atlyginti kalinimo metu kilusią neturtinę žalą taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2065-624/2019, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2020). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1685-822/2019, 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-789-502/2020).
Pareiškėjas skunde detaliai ir aiškiai nurodė, kad jis buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų. Remiantis anksčiau pateiktais argumentais atsakovui kyla pareiga pateikti įrodymus, į kuriuos konkrečiai pasivaikščiojimo kiemelius buvo vedamas pareiškėjas. Byloje yra pateikti duomenys, jog dalis kiemelių neatitinka teisės aktų reikalavimų, o atsakovas nepateikė įrodymų, jog pareiškėjas nebuvo vedamas į tuos kiemelius, kuriuose nustatyti pažeidimai, todėl abejonės aiškintinos pareiškėjo naudai.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius, kurie neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas be kita ko nurodo, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suoliukų.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (TAR, 2017-06-07, Nr. 2017-09661) reglamentuotos laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Šiose normose nėra numatyta, jog pasivaikščiojimo kiemelyje turi būti įrengti suoliukai. To nereglamentuoja ir kiti teisės aktai, todėl konstatuotina, jog atsakovo neteisėti veiksmai dėl inventoriaus trūkumo pasivaikščiojimo kiemeliuose, nenustatyti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis galėjo būti vedamas į kiemelį, kuriame prieš jį buvo vedami plaučių tuberkulioze sergantys asmenys ir kiemelis nebuvo dezinfekuotas. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo mygtukų. Šie pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo kuo pasireiškė neturtinė žala, nenurodo kada jam buvo būtina skubiai pagalbos mygtuku ir iškviesti pareigūnus. Pareiškėjo teiginiai abstraktūs. Įvertinus paminėtas aplinkybes, tokie pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimui gryname ore buvo skiriama tik 1 valanda. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-06-06 įsakymu Nr. I/01-149 bei 2019-05-21 įsakymu Nr. I/01-138 reglamentuota suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo tvarka ir trukmė, kuri garantuoja visiems suimtiesiems minimalią įstatymu nustatytą trukmę. Taip pat numatyta galimybė skirti kaip paskatinimo priemonę ilgesnės trukmės pasivaikščiojimą nerūkantiems asmenims. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad Šiaulių TI direktoriaus įsakymai dėl pasivaikščiojimo trukmės nebuvo vykdomi, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali pasivaikščiojimo trukmė. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo trukmės atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Iš Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių apklausos anketos matyti, kad pareiškėjas nurodė, jog yra rūkantis. Iš anksčiau paminėtų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas nebuvo skatintas suteikiant jam papildomo pasivaikščiojimo laiko, kaip nerūkančiam asmeniui. Pareiškėjas nedetalizuoja kuo pasireiškė neturtinė žala. Įvertinus aplinkybes, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu buvo rūkantis, todėl argumentai, kad pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, atmestini, kaip nepagrįsti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.)
Pažymėtina, jog pareiškėjas su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Šiaulių TI administraciją nesikreipė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).
Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-624/2020 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Atsižvelgiant į ankščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. R. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo S. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.
Pareiškėjo S. R. reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.